jungtinės valstijos

Lietuva ir Jungtinės Valstijos antradienį pasirašė susitarimą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo toliau siųsti karius į Lietuvą. Susitarime dėl šalių bendradarbiavimo gynybos srityje iki 2024 metų teigiama, kad JAV toliau dislokuos pajėgas Baltijos šalyse, „kad atgrasymas būtų sustiprintas ir katalizuotos Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangos toliau vystyti savo nacionalinę gynybą“, pranešė JAV Gynybos departamentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus. Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai. „Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams. Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese.

Venesuelos vyriausybei dėl šalį alinančių elektros tiekimo sutrikimų sutrumpinus darbo dieną ir uždarius mokyklas, prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) sekmadienį paskelbė, jog bus 30 dienų normuojamas elektros energijos vartojimas. Vyriausybė anksčiau tvirtino, jog elektros energijos tiekimo sutrikimus kovo mėnesį lėmė sabotažas, tačiau savo naujausiomis priemonėmis ji aiškiai pripažino, jog šaliai nepakanka elektros energijos ir krizė užsitęs.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad naujasis Lietuvos prezidentas turėtų bandyti įtikinti Baltarusiją nepriimti Rusijos karių. Išskirtiniame interviu BNS buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas taip pat pabrėžė, kad Dalios Grybauskaitės įpėdiniui bus itin svarbu užtikrinti glaudžius ryšius su NATO sąjungininkais ir sudaryti geras sąlygas į Lietuvą atvykti amerikiečių kariams. Lietuva gegužę renka naują prezidentą.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Kanada penktadienį paskelbė keliolikai rusų pareigūnų ir kompanijų naujų sankcijų dėl Rusijos „tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje“. „Šiandienos sankcijos nutaikytos į asmenis ir kompanijas, vaidinančias vaidmenį Rusijos nepagrįstose atakose prieš Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje, (...) Krymo aneksiją ir remiančias neteisėtus separatistinės valdžios rinkimus Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV iždo departamento pranešime.

Ukrainos teismas penktadienį nurodė sulaikyti vieno regiono aukšto rango pareigūną, apkaltintą organizavus mirtimi pasibaigusį aktyvistės užpuolimą panaudojant rūgštį. Vladyslavas Manheris bus laikomas areštinėje bent iki kovo 3-iosios, už jo paleidimą paskirtas 2,5 mln. grivinų (81 560 eurų) užstatas, naujienų agentūrai AFP sakė generalinio prokuroro atstovė Larysa Sarhan.

Įtakingas Kremliaus patarėjas Vladislavas Surkovas pirmadienį paskelbė, kad Rusijoje nuo prezidento Vladimiro Putino atėjimo į valdžią susiformavo naujo pobūdžio santvarka, pagrįsta valstybės vadovo turimais ypatingais įgaliojimais, išliksianti artimiausius dešimtmečius. „Dabar tai naujo tipo valstybė, kokios iki šiol neturėjome.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijų Venesuelos valstybinei naftos įmonei, koordinuodama veiksmus su šios šalies pagrindiniu opozicijos lyderiu, kad sužlugdytų prezidento Nicolas Maduro galios pagrindą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apsilankė pasienyje su Meksika esančiame mieste, kur įspėjo apie į šalį plūstančius žudikus ir gangsterius. Prezidentas čia lankėsi Vašingtone toliau verdant aistroms dėl jo reikalavimo Meksikos pasienyje pastatyti milijardus dolerių atsieisiančią sieną.

Lietuvoje viešintis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas prognozuoja, kad artimiausią dešimtmetį Jungtinės Valstijos įsitrauks į karą su Kinija, todėl Europa turi pati pasirūpinti gynyba nuo Rusijos. Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai atsargos generolas sakė, kad Maskva gali mėginti suskaldyti NATO provokacijomis Baltijos šalyse ar Rumunijoje. Jo įsitikinimu, Lietuva dabar yra daug geriau pasirengusi apsiginti nei prieš kelerius metus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad SSRS kariuomenės dalyvavimas Afganistano kare buvo Sovietų Sąjungos subyrėjimo priežastis. „Anksčiau Rusija buvo Sovietų Sąjunga. Afganistanas padarė ją Rusija, nes jie (SSRS) bankrutavo kariaudami Afganistane“, – sakė prezidentas per susitikimą su įvairių žinybų vadovais Baltuosiuose rūmuose. „Priežastis, dėl kurios Rusija buvo Afganistane, yra ta, kad teroristai būtų patraukę į Rusiją. Jie (SSRS) buvo teisūs, kad ten buvo.

Jungtinės Valstijos ir Kinija pradeda rengti konkrečias sutarties, kuri padės atsikratyti įtampos Pekino ir Vašingtono prekybos santykiuose, nuostatas, sekmadienį rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, cituojantis apie dviejų šalių derybas informuotus šaltinius. Šiuo metu, pasak leidinio, Jungtinės Valstijos visų pirma stengiasi suprasti, kaip reikėtų įgyvendinti tokią sutartį.

Maroke vykstanti Jungtinių Tautų konferenciją pirmadienį priėmė migracijos paktą, dalyvaujant apie 150 šalių lyderiams ir atstovams, nors kai kurios valstybės nesutiko jam pritarti, stiprėjant prieš migrantus nukreiptam populizimui.

Seimas po audringų diskusijų nusprendė paremti Jungtinių Tautų Migracijos paktą. Kol vieni kalba apie tai, kad tai neįpareigojantis dokumentams, susitarimo kritikai atkerta, kad tai gali sukelti naują migrantų krizę. Pusantrų metų rengtame susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo. Jungtinės Tautos kalba apie tokios deklaracijos būtinybę, kai migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičius padidėjo iki 250 milijonų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) apsiginkluos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, Rusija pasielgs taip pat. Tuo pat metu jis pavadino iš principo suprantamais argumentus, kad tik JAV ir Rusija negamina tokio pobūdžio ginklų. „Tai tiesa, iš tiesų.

Bet kurio paauglio tėvui ar motinai pažįstamas scenarijus, kai irzlus ir nerišlus nepriklausomybės troškimas susiduria su nuviliančiu tikrovės išbandymu. Kol suaugusieji apmoka sąskaitas ir užtikrina šeimos saugumą, jaunąją kartą sunku vertinti rimtai. Taigi, būna trankomos durys ir pratrūksta pyktis. Europos Sąjungos „strateginės autonomijos“ troškimas – oficiali Bendrijos užsienio politikos dalis nuo 2016 metų – iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip panašus įkyrus kliuvinys.

Jungtinės Valstijos pirmadienį įspėjo Rusiją, kad „draudžiami veiksmai“, tokie kaip Ukrainos laivų užėmimas Azovo jūroje, užkerta kelia normaliems Vašingtono ir Maskvos santykiams. JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley skubiai sušauktame Saugumo Tarybos posėdyje sakė, kad „Jungtinės Valstijos džiaugtųsi normaliais santykiais su Rusija“. „Tačiau draudžiami veiksmai, tokie kaip pastarieji, toliau užkerta tam kelią“, – pažymėjo ji.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo princo nužudymu Sarajeve 1914-aisiais ir baigėsi pasirašant paliaubas Prancūzijos miške 1918-aisiais. Šis karas nusinešė daugiau kaip 10 mln. karių gyvybes, sužlugdė tris imperijas bei pasėjo sėklas komunistinei revoliucijai Rusijoje ir Antrajam pasauliniam karui. Naujienų agentūra AFP apžvelgia 10 pagrindinių šio konflikto momentų.

Milijonai žuvusiųjų ir sužeistųjų: milžiniški skaičiai rodo didžiulį Pirmojo pasaulinio karo mastą. Patikimų karo statistinių duomenų trūksta – įvairių istorikų skaičiavimai kartais labai skiriasi. Naujienų agentūra AFP surinko plačiausiai priimamus Pirmojo pasaulinio karo skaičius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo apie naujas ginklavimosi varžybas, kurios kiltų JAV pasitraukus iš ginklų kontrolės sutarties. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje.

Mažėjant JAV vyriausybės obligacijų pajamingumui, JAV dolerio kursas ketvirtadienį smunka visų pagrindinių išsivysčiusių šalių valiutų ir daugumos besivystančių rinkų valiutų atžvilgiu. Griūtis akcijų rinkose investuotojus paskatino rinktis saugesnį turtą, įskaitant vyriausybių obligacijas, kurių kainos ėmė kilti, o pajamingumas – mažėti. Dešimties metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas, anksčiau šią savaitę pasiekęs aukščiausią per septynerius metus 3,23 proc.

Jungtinės Valstijos (JAV) Lietuvos prokurorams nesuteikė duomenų tyrime dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo greta Vilniaus. Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė iš JAV gavusi atsakymą į rugsėjį išsiųstą tarptautinį pagalbos prašymą. „Jame nurodoma, kad JAV neturi galimybės pateikti prašomų duomenų ir atsakymų į Lietuvos prokurorų klausimus“, – teigia prokuratūra.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį nusprendė, kad Jungtinės Valstijos privalo panaikinti Iranui taikomas sankcijas, kurios veikia humanitarinių prekių importą ir paslauų, susijusių su civiline aviacija, teikimą.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho pareiškė, kad Jungtinės Valstijos trukdo pastangoms siekti taikos Korėjos pusiasalyje, reikalaudamos vykdyti griežtas ekonomines sankcijas jo šaliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pasiskundė, kad Jungtinės Valstijos „subsidijuoja“ Artimųjų Rytų sąjungininkės Saudo Arabijos, taip pat Japonijos ir Pietų Korėjos kariškius. „Kai yra turtingos šalys, tokios kaip Saudo Arabija, kaip Japonija, kaip Pietų Korėja, kodėl mes subsidijuojame jų kariškius?“ – pareiškė D. Trumpas Vakarų Virdžinijoje surengtame jo respublikonų partijos vietos kandidatų palaikymo mitinge. „Jie mums sumokės.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė mirtiną išpuolį per karinį paradą Irane, tačiau pareiškė, kad šalies klerikaliniai valdovai turėtų ieškoti tokių neramumų priežasčių savo šalyje. „Jungtinės Valstijos smerkia bet kokį teroro išpuolį bet kur, taškas. Mes visuomet to laikomės“, – CNN kanalui sakė JAV Jungtinėse Tautose Nikki Haley.

Jungtinės Valstijos antradienį vėl paragino Rusiją paleisti kalinamą ukrainiečių kino režisierių Olehą Sencovą, nuteistą už „teroristinę veiklą“ Maskvos aneksuotame Kryme. „Jungtinės Valstijos smarkiai susirūpinusios dėl pablogėjusios (O. Sencovo) sveikatos ir dar kartą reikalauja Rusijos nedelsiant paleisti jį ir kitus Ukrainos piliečius, neteisinamai kalinamus Rusijoje“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime, paskelbtame sukakus 100 dienų nuo O. Sencovo paskelbto bado streiko pradžios.

Turkija ir Kataras pasirašė valiutos apsikeitimo sutartį, kuria bus skatinama dvišalė prekyba tarp dviejų sąjungininkių, pirmadienį paskelbė Turkijos centrinis bankas. Susitarimas buvo pasirašytas penktadienį Kataro sostinėje Dohoje, prieš rinkoms užsidarant vienos savaitės atostogoms dėl „Eid al-Adha“ šventės, nurodoma pranešime. „Pasirašyta apsikeitimo Turkijos liros ir Kataro rialo apsikeitimo sutartis buvo užbaigta su bendru 3 mlrd. JAV dolerių limitu“, – teigia šalys.

Gruzija trečiadienį mini savo karo su Rusija, per kurį Maskva galutinai perėmė separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų kontrolę, 10-ąsias metines. Ant Gruzijos valstybinių pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint trumpo, bet kruvino karo aukų. Trečiadienio rytą prezidentas Georgijus Margvelašvilis padėjo vainiką per konfliktą žuvusių Gruzijos karių memorialinėse kapinėse.

Turkijos prezidentas trečiadienį paragino nenutraukti ekonominių santykių su Iranu, Jungtinėms Valstijoms grasinant sankcijomis. Kalbėdamas Ankaroje, Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad nepriklausoma valstybė neturėtų nutraukti santykių su „kaimyne ir strategine partnere“ vien todėl, kad to reikalauja Jungtinės Valstijos.

Jungtinės Valstijos su nepasitikėjimu žiūri į Rusiją bei jos vadovybę ir niekada nepasitikės Maskva, pareiškė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley. „Nepasitikime Rusija, nepasitikime prezidentu Putinu. Niekada nepasitikėsime“, – sakė ambasadorė interviu televizijai CBN. „Jie niekada netaps mūsų draugais. Tai faktas“, – pridūrė N. Haley. Visgi diplomatė pripažino, kad prezidento Donaldo Trumpo derybos su Rusijos vadovu, taip pat jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu buvo reikalingi.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pasibaigus Buenos Airiuose savaitgalį įvykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui įspėjo, kad „padidėjusi įtampa pasaulio prekyboje ir geopolitinė įtampa“ kelia naują riziką pasaulio ekonomikos augimui.

Jemene per susirėmimus ir bepiločio orlaivio smūgį žuvo dešimt įtariamų „al Qaeda“ džihadistų ir du provyriausybinių pajėgų nariai, sekmadienį pranešė saugumo šaltiniai. JAV kariuomenė vienintelė naudoja kovines bepilotes skraidykles Jemene. Šalies vidurio regione esančios Maribo muchafazos administracija, lojali tarptautiniu mastu pripažįstamai Jemeno vyriausybei, pranešė, kad bepilotis orlaivis sekmadienį smogė namui, kuriuo naudojosi „al Qaeda“ džihadistai. Per ataką žuvo keturi kovotojai.

Jungtinės Valstijos nebijo imtis sankcijų prieš Irano vyriausybės aukščiausio rango pareigūnus, sekmadienį pareiškė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Jungtinėms Valstijos pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, M. Pompeo gegužės 21 dieną pristatė naują, itin griežtą Vašingtono strategiją šiitiškos respublikos atžvilgiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijoje po NATO šalių viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškė, kad galėtų palikti NATO ir be Kongreso sutikimo, tačiau nemano, jog toks žingsnis yra būtinas. Jis taip pat paskelbė, jog aljansas per šias kelias dienas tapo stipresnis. Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad JAV prezidentas grasino pasitraukti iš aljanso.

Šalys partnerės, tebesilaikančios 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos, pažadėjo, kad ši naftą eksportuojanti valstybė išliks integruota į pasaulio ekonomika, nors iš sutarties pasitraukusios Jungtinės Valstijos grasina sankcijomis. Teherano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas gyrė šių šalių „valią priešintis“ JAV spaudimui, praėjus dviem mėnesiams nuo Vašingtono pasitraukimo iš sutarties prezidento Donaldo Trumpo sprendimu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį šventė aiškią pergalę rinkimuose, dar penkeriems metams suteikiančią mandatą vadovauti šaliai įgijus naujai išplėstų galių, nors opozicija kelia aštrių klausimų dėl balsavimo proceso. Sekmadienį įvykę rinkimai atnešė triumfą R. T. Erdoganui, pastaruosius pusantro dešimtmečio dominuojančiam Turkijos politikoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Aljanso narės per kitą mėnesį vyksiantį viršūnių susitikimą pademonstruos vienybę, nepaisant „svarbių skirtumų“ tarp Jungtinių Valstijų ir Europos šalių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas  ne kartą yra sakęs, kad kitos Aljanso narės turėtų labiau prisidėti prie NATO biudžeto. Jungtinių Valstijų lyderis taip pat skundėsi, kad NATO teikia daugiau naudos Europai negu jo šaliai.

Europa išlieka populiariausia vieta pasaulyje investuoti - investicijų projektų „Senajame žemyne“ pernai buvo rekordiškai daug, dešimtadaliu daugiau nei užpernai, skelbia tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė „Ernst & Young“. Pasak „Ernst & Young“ analitikų, Lietuva, nors nėra populiariausia investicijų šalis Europoje, pernai fiksavo tiek istorinį investicijų projektų rekordą - 70 projektų, tiek ir jų skaičiaus augimo absoliutų rekordą - 68 procentais.

Rusai artimiausia savo šalies sąjungininke laiko Baltarusiją, o nedraugiškiausia šalimi – Jungtines Valstijas, rodo nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro surengtos sociologinės apklausos rezultatai. Apklausos metu 49 proc. respondentų įvardijo Baltarusiją artimiausia savo šalies sąjungininke. Į draugiškiausių šalių penketuką taip pat pateko Kinija (ją nurodė 40 proc. respondentų), Kazachstanas (32 proc.), Sirija (21 proc.

Pusantro tūkstančio žydų, gyvenančių Izraelio šiaurėje esančiame Metulos miestelyje, kasdien mato geltoną „Hezbollah“ vėliavą, plevėsuojančią už kilometro nuo sienos su Libanu. „Hezbollah“ ginkluota organizacija priklauso Irano remiamai koalicijai, ji, anot žydų, grėsmingai stiprina savo pozicijas ties šiaurinėmis Izraelio sienomis. „Rizika, kad Izraelio šiaurėje kils konfliktas, per pastaruosius metus išaugo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šį mėnesį planuotas susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu įvyks. Šią žinią jis paskelbė po ilgiau negu valandą trukusių derybų Ovaliajame kabinete su aukšto rango Pchenjano pasiuntiniu Kim Yong Cholu – Kim Jong Uno dešiniąja ranka ir žmogumi, kuriam Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijas. D. Trumpas sakė, kad abiejų šalių aukščiausio lygio susitikimas įvyks birželio 12 dieną Singapūre, kaip buvo planuota iš pradžių.

Laikai, kai įvairiose prekybos sutartyse buvo pasinaudojama Jungtinėmis Valstijomis, pagaliau „baigėsi“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), griežtai atsakydamas į Kanados premjero Justino Trudeau (Džastino Triudo) kritiką dėl naujųjų JAV muitų importuojamam plienui ir aliuminiui. Nuo penktadienio JAV ima taikyti muitus šių metalų importui iš Kanados, Meksikos ir Europos Sąjungos.

Karas Sirijoje artėja prie pabaigos, nors tam trukdo Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, pareiškė šalies prezidentas Basharas al Assadas. „Kiekvienas sėkmingas puolimas, pergalė, kiekvienas išvaduotas rajonas priartina mus prie konflikto pabaigos“, – ketvirtadienį parodytame interviu Rusijos televizijai „Russia Today“ (RT) sakė B. al Assadas.

Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priims Pietų Korėjos prezidentą, o šios svarbios derybos gali nulemti, ar įvyks labai laukiama JAV prezidento akistata su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Moon Jae-inas atskrenda į Vašingtoną su nelengva misija gelbėti istorinės diplomatinės progos, pasitaikiusios JAV ir Šiaurės Korėjai.

Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė tilto, sujungusio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, atidarymą. Vašingtonas pareiškė, kad Rusija tokiu būdu mėgina įtvirtinti „neteisėtą Ukrainai priklausančios teritorijos užgrobimą“. „Šis Rusijos pastatytas tiltas primena apie nuolatinį Rusijos pasiryžimą nepaisyti tarptautinės teisės“, – sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert.

Jungtinės Valstijos penktadienį pažadėjo stengtis padėti atkurti sankcijų nuniokotą Šiaurės Korėjos ekonomiką, jeigu Kim Jong Uno režimas sutiks atsisakyti savo branduolinio arsenalo. Šį pažadą išsakė valstybės sekretorius Mike Pompeo, o aukšto rango JAV pareigūnai reiškė vis didesnį optimizmą prieš birželio 12-ąją planuojamą surengti Kim Jong Uno ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo susitikimą.

Europa nebegali tikėtis, kad JAV ją apsaugos, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri paragino bloką paimti savo likimą į savo pačių rankas. „Jau nebėra taip, kad Jungtinės Valstijos mus paprasčiausiai apsaugo – Europa turi paimti savo likimą į savo pačios rankas: tokia yra ateities užduotis“, – sakė A. Merkel, JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepaisius savo tradicinių sąjungininkių ir atsisakius svarbaus susitarimo su Iranu.