jungtinėms valstijoms

Gerardas Depardieu, 1990 metų filme „Žalioji korta“ (Green Card) suvaidinęs prancūzą, pasiryžusį bet kam dėl teisės gyventi Amerikoje, šios savaitės interviu nerodė didelės meilės Jungtinėms Valstijoms. „JAV? Tai tauta, kuri nuolat griauna kitas“, – sakė 66 metų aktorius interviu, kurį ketvirtadienį transliavo Paryžiaus radijo stotis „France Inter“ ir kurį aktorius diena anksčiau davė rusų žurnalistams Maskvoje.

 Europos Sąjungos aukščiausioji teisinė instancija antradienį nusprendė, kad svarbi sutartis dėl transatlantinio dalijimosi privačiais vartotojų duomenimis, kuria naudojosi bendrovės, tokios kaip „Facebook“, yra neveiksni, atsižvelgiant į informaciją apie šnipinėjimą, išaiškėjusią per Edwardo Snowdeno skandalą.

Šiaurės Korėja antradienį patvirtino, kad jos branduolinis reaktorius, laikomas vieninteliu šalies šaltiniu gauti atominiams užtaisams tinkamo plutonio, vėl paleistas įprastu režimu. Patvirtinimas, kurį paskelbė Šiaurės Korėjos atominės energetikos institutas (AEI), dar labiau didina nerimą tuo metu, kai daugėja ženklų, jog Pchenjanas tikriausiai ketina ateinantį mėnesį išbandyti ilgojo nuotolio raketą, pažeisdamas Jungtinių Tautų rezoliucijas.

Rusijos kariai yra atvykę į Siriją padėti vyriausybei kautis su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ketvirtadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras, o tas Maskvos žingsnis gali padėti prezidento Basharui al Assadui kompensuoti pastarojo meto nesėkmes įnirtingame pilietiniame kare, besitęsiančiame jau penktus metus.

Turkijos vyriausybė suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms naudotis Indžirliko karine baze Turkijos pietuose reidams prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Sirijoje, pranešė trečiadienį Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. „(Ministrų) Kabinetas pasirašė įsaką, – sakė naujienų agentūrai AFP pašnekovas, nenurodydamas, kada tai buvo padaryta. – Indžirliko oro baze gali naudotis (JAV prieš džihadistus) bet kada“. Ankara ir Vašingtonas taip sutarė po ne vieną mėnesį vykusių derybų.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį tvirtai gynė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, sakydamas, jog tas istorinis proveržis buvo vienintelė galimybė išvengti karo su Teheranu ir ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose. Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti.

Meksikos narkotikų barono Joaquino Guzmano, pravarde El Chapo (Neužauga), sugavimas buvo vienas svarbiausių pasiekimų prezidento Enrique Penos Nietos administracijos pastangose įveikti kvaišalų kontrabandininkų kartelius, tačiau jo įspūdingas pabėgimas iš griežčiausio apsaugos režimo kalėjimo gali itin skaudžiai pakirsti vyriausybės reputaciją.

  Lietuva remia pastangas kuo greičiau susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV laisvosios prekybos susitarimo, kuris suaktyvins tarpusavio prekybą ir dar labiau sustiprins transatlantinius ryšius, ypač kylant grėsmėms Europos saugumui, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį susitikusi su JAV Atstovų rūmų pirmininku Johnu Boehneriu. „Labai svarbi sritis su Jungtinėmis Valstijomis yra Europos Sąjungos bendradarbiavimas ir derybos dėl laisvos prekybos sutarties.

„Al Qaeda“ Jemene internete išplatintame vaizdo pranešime patvirtino savo lyderio Nasiro al Wuhayshi (Nasiro Vuhaišio) žūtį per praeitą savaitę įvykdytą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bepiločio lėktuvo smūgį. Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) nurodė, kad N.al Wuhayshi „žuvo kartu su kitais dviem mudžahidais per JAV drono ataką“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė „al Qaeda“ žiniasklaidos padalinys „Al Malahem“ ir kuris yra datuotas birželio 15-ąja.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ilgametis prezidentas Seppas Blatteris (Zepas Blateris) sulaukė piktų reikalavimų atsistatydinti, kai šios organizacijos kasmetinio suvažiavimo išvakarėse Šveicarijoje buvo suimti keli aukšto rango pareigūnai, kuriuos JAV kaltina korupcija.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

Sekmadienį Ukrainoje prasideda Lietuvos ambasados inicijuotas radijo maratonas, kuris ukrainiečiams pristatys NATO ir aljanso šalis nares. „Sekmadienį visos Ukrainos mastu prasideda 10 savaičių truksiantis radijo maratonas „NATO Radio Quest”, kurį inicijavome ir koordinavome mes kaip NATO kontaktinė ambasada (Ukrainoje). Projektą visiškai finansuoja NATO Informacijos ir dokumentacijos centras, o įgyvendina mūsų partneris Ukrainos žmogaus teisių fondas“, - BNS sakė Lietuvos ambasados Ukrain...

Šių metų vasario mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė naują šalies Nacionalinio saugumo strategiją. Vertas dėmesio dokumentas, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu Amerikos (jos vadovo) užsienio politika nepasižymi aiškumu ir nuoseklumu.

Agentūrai „Standard & Poor's“ iki „niekinio“ lygio sumažinus Rusijos skolinimosi reitingą, Maskvos pareigūnai aiškina, kad tai padaryta tiesiogiai įsakius Jungtinėms Valstijoms. Analitikų nuomone, agentūros sprendimas – tik lašas Rusijos sunkumų jūroje. Po reitingų agentūros sprendimo Rusijos padėtis prilygsta Bulgarijos padėčiai, sako ekspertai. BB+ reitingas per mažas investicijoms, tad gresia mažiausiai dveji nuosmukio metai.

Atrodo, kad viskas susiklostė kaip tik taip, kaip tikėjosi Vakarų galios: sankcijos ir krintančios naftos kainos smarkiai smogė Rusijai ir, matyt, privertė Maskvą labiau norėti leistis į kompromisus dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.

1998-2004 metais Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovavęs Mečys Laurinkus teigia, kad šiuo laikotarpiu departamentas talkino Jungtinėms Valstijoms (JAV) kovoje su terorizmu, tačiau atlygio už pagalbą neprašė bei nepažeidė įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų. 2004-aisiais jį VSD vadovo pareigose pakeitęs Arvydas Pocius komentuoti JAV Senato ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus atsisakė.

Pentagono vadovas Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) sekmadienį sakė JAV kariams Afganistane, kad jų misija dar nebaigta, šiam kontingentui pereinant prie riboto vaidmens – mokyti afganų ginkluotąsias pajėgas. Karinėje bazėje prie rytinio Džalalabado miesto Ch.Hagelis sakė, kad Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms itin svarbu užtikrinti, kad sunkiai iškovota pažanga nebūtų prarasta, kai JAV vadovaujamas užsienio kontingentas nuo ateinančių metų sumažės iki maždaug 12,5 tūkst. karių.

JAV milijardierius investuotojas George'as Sorosas (Džordžas Sorošas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos krizę.

Turkija ketvirtadienį pareiškė, jog nereikėtų tikėtis, kad ji viena vadovaus antžeminių pajėgų operacijai prieš džihadistus Sirijoje, didėjant Vakarų šalių spaudimai Ankarai imtis karinių priemonių. „Nerealu tikėtis, kad Turkija viena vadovaus antžeminei operacijai“, – užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sakė per spaudos konferenciją Ankaroje su viešinčiu NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo 62-ąjį gimtadienį antradienį švenčia laukinėje Sibiro gamtoje, šalininkams šia proga jo įvykdytą Krymo aneksiją liaupsinant kaip vieną iš „dvylikos Heraklio žygdarbių“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog V.Putinas pasiėmė laisvą dieną savo „itin intensyvioje“ darbotvarkėje, kad galėtų gimtadienį atšvęsti Sibiro platybėse.

Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien pasaulis tam tikra prasme yra lūžio situacijoje.

Rusijos kosminis laivas "Sojuz", kurio įgulą sudaro vienas JAV astronautas ir du rusų kosmonautai, įskaitant pirmąją per pastaruosius 17 metų kosmonautę, sėkmingai startavo penktadienį, pranešė Rusijos skrydžių valdymo centras. Kosminis laivas "Sojuz TMA14M" pakilo 0 val. 25 min. Maskvos (ketvirtadienį 23 val. 25 min.

Panašu, kad nuo Vašingtono iki Paryžiaus, Teherano ir Damasko visi sutinka, jog didėja poreikis kovoti su „terorizmu“, tačiau šios sąvokos reikšmę paaiškinti gana keblu. Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms Vakaruose džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), užėmusio dideles teritorijas Irake bei Sirijoje, kovotojai neabejotinai prilygsta teroristams.

 Ukraina trečiadienį pranešė, kad šalies prezidentas Petro Porošenka sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl žingsnių siekiant „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais. Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pripažino dar neturintis strategijos, kaip įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, sklaidydamas spėliones, kad jis nedelsiant pasiųs Amerikos karines pajėgas prieš tą grupuotę pilietinio karo krečiamoje šalyje.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ trečiadienį sustabdė keturių greito maitinimo restoranų „McDonald's“ Maskvoje veiklą, konstatavusi „daugybinius sanitarinių normų pažeidimus“, tačiau šis sprendimas buvo priimtas tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir JAV dėl krizės Ukrainoje. Tarp uždarytų restoranų buvo pirmasis Maskvos "McDonald's", kuris atsidarė paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asanžas pralaimėjo teisme mėgindamas užsitikrinti, kad Švedijos išduotas jo arešto orderis būtų panaikintas. Užpyko ant premjero Po teismo Australijos generalinis prokuroras Džordžas Brandisas sakė radijui ABC, kad 43 metų aktyvistas turėtų priimti jam iškeltus kaltinimus. „Manau, kad ponui Asanžui derėtų pasielgti pakankamai vyriškai ir priimti kaltinimus, jog jis esąs seksualinis grobuonis“, – pareiškė pareigūnas.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad nebesikalba telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), didėjant trinčiai tarp Ankaros ir Vašingtono dėl konfliktų Sirijoje ir Gazos Ruože.

 Kinija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį surengė aukšto lygio derybas, o Azijos milžinės prezidentas Xi Jinpingas (Si Jinpingas) paragino dvi didžiausias pasaulio ekonomikas užbaigti įsisenėjusį susipriešinimą. Abiejų šalių istorija ir kultūra labai skiriasi, todėl „natūralu, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos gali laikytis skirtingų požiūrių ar netgi jausti trintį dėl kai kurių klausimų“, – Xi Jinpingas pareiškė atidarydamas Pekine dvi dienas vyksiančias kasmetines derybas.

Japonijos vyriausybė antradienį paskelbs turinti teisę siųsti savo karius į kovos veiksmus, net jeigu šalis nėra tiesiogiai atakuojama, o šis žingsnis bus reikšmingiausia transformacija šalies karinėje politikoje nuo jos pacifistinės konstitucijos priėmimo.

Praėjus dvejiems metams po to, kai pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) vėl mėgina užsitikrinti laisvę, nors lagaminų kol kas dar nesikrauna.

geopolitika.lt Kai aš pirmą kartą kalbėjau Vest Pointe 2009 metais, mes vis dar turėjome 100 000 karių Irake, rengėmės plėsti savo buvimą Afganistane, mūsų antiteroristinės pastangos buvo sufokusuotos į pagrindinius „Al Qaeda“ lyderius. Ir mūsų tauta buvo tik pradėjusi ilgą išsikapstymą iš baisiausios nuo Didžiosios depresijos laikų ekonominės krizės. Po ketverių su puse metų vaizdas pasikeitė.

Vienintelis JAV karys, kuris buvo laikomas nelaisvėje Afganistane, šeštadienį buvo paleistas mainais į penkis Talibano aukšto rango veikėjus, laikytus Gvantanamo kalėjime. Šiam dramatiškam susitarimui tarpininkavo Kataras.

 Besislapstantis JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) buvo „apmokytas kaip šnipas“ ir vykdė žvalgybos agentūrų slaptas misijas užsienyje, sakoma jo interviu televizijai „NBC News“, kurio ištraukos buvo transliuojamos antradienį.

Maskva atsikeršijo Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai už praėjusį mėnesį Rusijai paskelbtas sankcijas ir išplėtė nepageidaujamų amerikiečių bei kanadiečių sąrašą, bet nurodė neketinanti tas pavardes skelbti viešai, pareiškė ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Apskritai, skelbti sankcijas nėra mūsų metodas, tačiau nedraugiški veiksmai verčia mus taip atsakyti.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Maskva antradienį pareiškė esanti pasiruošusi deryboms su Briuseliu ir Vašingtonu dėl Ukrainos ateities, tačiau reikalavo, kad tos šalies rytinių ir pietinių regionų, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, atstovai turėtų dalyvauti šiame procese. „Iš tikrųjų esame pasiruošę svarstyti daugiašalį formatą, kuriame būtų atstovaujama europiečiams, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainos (konflikto) šalims, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė žurnalistams.

09 val. 34 min. Vakarų šalių sankcijos nepadarys didelio poveikio artimiausiu laikotarpiu, sako Rusijos finansų ministerija Rusijos finansų ministro pavaduotojas Aleksejus Moisejevas penktadienį pareiškė neprognozuojantis, kad dėl Krymo krizės Vakarų šalių paskelbtos sankcijos Rusijos finansiniam sektoriui padarys didelį poveikį trumpalaikiame laikotarpyje.

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai. Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios pavydžiai varžosi dėl JAV meilės, yra tarsi jo mylimos dukterys Malia (Malija) ir Sasha (Saša), kurių nė vienos jis negali išskirti. B.Obama meistriškai išlaviravo per anglų ir prancūzų minų lauką, kai vienas prancūzų reporteris jo paklausė, ar geriausia Amerikos draugė dabar yra ne Britanija, o jos seniausia sąjungininkė.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo, kad šalys, šnipinėjančios savo sąjungininkes, rizikuoja sugriauti pasitikėjimą, todėl jų saugumas sumažėja, o ne padidėja. Kreipdamasi į parlamentą po perrinkimo, A.Merkel savo inauguracinėje kalboje pažėrė kritikos Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai dėl jų vykdomų šnipinėjimo programų.

Didžiojoje Britanijoje pirmadienį paskelbta, kad planuojama suteikti Jungtinėms Valstijoms specialią įrangą bei apmokyti su ja dirbti amerikiečius, kad Sirijos cheminių ginklų arsenalas būtų sunaikintas greičiau. Dalį Sirijos cheminės ginkluotės ketinama sunaikinti specialiai tam pritaikytame JAV laive pagal tarptautinį susitarimą, kuriam tarpininkavo Rusija po virtinės dujų atakų praėjusį rugpjūtį Damasko priemiesčiuose, kur žuvo šimtai žmonių, tarp kurių buvo ir vaikų.

Jungtinėms Valstijoms buvo žinoma, kad viena Sirijoje veikianti su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusi sukilėlių grupuotė yra pajėgi pasigaminti zarino, tačiau jos ignoravo tą informaciją, kaltindamos tik Damasko režimą dėl rugpjūtį įvykdytos cheminės atakos, pareiškė vienas Amerikos tiriamosios žurnalistikos veteranas.

 Švedija teikė Jungtinėms Valstijoms "unikalią" žvalgybos informaciją apie Rusijos lyderius, rodo dokumentai, nutekinti besislapstančio Amerikos paslapčių viešintojo Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) ir ketvirtadienį paviešinti Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT. Tie dokumentai rodo, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) kaiko Švedijos signalų žvalgybos agentūrą FRA "vedančia partnere" telekomunikacijų ir interneto srauto sekime, ypač Rusijos regione. "FRA pateikė NSA.

 Vienas amerikietis pilotas žuvo, o jo porininkas buvo sunkiai sužeistas penktadienį, kai jų lėktuvas sudužo pietų Kolumbijoje per kokamedžių plantacijų naikinimo reidą pranešė policija. Reidai, kai kokamedžių plantacijos naikinamos purškiant jas chemikalais iš lėktuvų, Kolumbijoje suintensyvėjo nuo 2000 metų, padedant Jungtinėms Valstijoms.

 Vašingtonas nėra pasirengęs tikėti vien Sirijos režimo žodžiu, kad jis atsikratys cheminių ginklų, ketvirtadienį sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). "Sirijos režimo žodžių, mūsų nuomone, paprasčiausiai nepakanka, štai kodėl atvykome čia dirbti su rusais", - sakė J.Kerry žurnalistams Ženevoje, prieš svarbias derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dėl sunkaus Sirijos cheminių ginklų klausimo.

JAV prezidento Baracko Obamos padėjėjai antradienį paragino įstatymų leidėjus paremti karinius smūgius Sirijai, kad būtų sustiprintos Amerikos pozicijos pasaulyje, ir perspėjo kitas šalis, tokias kaip Iranas, o respublikonų lyderiai pareiškė pritarimą šiam planui.