julius veselka

Praėjusios Seimo pavasario sesijos metu per plenarinius posėdžius nė žodžio neištarę parlamentarai neketina pasitaisyti ir aktyviau reikšti mintis rudenį. Anot jų, kalbėti - nereiškia gerai atlikti pareigas. Kaip rašo "Lietuvos žinios", kalbų per Seimo posėdžius skaičiumi nepralenkiamas buvo Egidijus Klumbys. Jis kalbėjo dvigubai dažniau - 320 kartų - nei antrojoje vietoje atsidūręs socialdemokratas Algirdas Sysas - 178 kartai.

Politikų populiarumo lentelėje šoktelėjo šalies prezidento ir eurokomisarės reitingai - jie dar labiau nutolo nuo kitų veikėjų. Kaip rodo liepos 10-13 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 24,1 proc.apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas Valdas Adamkus. Birželį tokių 21,5 proc.

Pirmadienį Seimas nutarė tik pasitarti su tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Nepavykus visuomeninei iniciatyvai surengti privalomąjį referendumą, Seime pasitenkinta konsultaciniu. Už atitinkamą Seimo nutarimą pirmadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 11 parlamentarų.

Antradienį Seimas grįžo prie klausimo – atimti parlamentinę neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui ir buvusiam Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderiui Viktorui Muntianui – atidėto praėjusią savaitę. Praėjusiame posėdyje pats parlamentaras prašė tai padaryti, netgi teigė esąs pasirengęs areštinei, bet ne visi su tuo sutiko. 78 Seimo nariams pasisakius už, 7 susilaikius - neliečiamybė panaikinta.

Seimas leido minimalų atlyginimą ir socialines išmokas susieti su infliacija - kainoms didėjant automatiškai didėtų algos bei išmokos. Seimas antradienį priėmė tai numatantį Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymą: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 16 parlamentarų.

Piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo buvusio Seimo pirmininko, „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo klausimui daroma pertrauka iki penktadienio, o galutinai balsuoti ketinama kitą antradienį. Tokį sprendimą priėmė visos Seimo frakcijos, nes esą laikinoji komisija, kuri paruošė Seimo nutarimo projektą ir kuri pasiūlė tenkinti prokurorų prašymą naikinti V.Muntiano neliečiamybę, pernelyg vėlai užregistravo galutinį dokumento projektą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratas stiprus ir patikimas, tačiau neturi galimybių plėstis, tuo tarpu kitų partijų rinkėjai linkę migruoti ir yra simptomų, kad parems televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko partiją, sako sociologas Vladas Gaidys. Komentuodamas konservatoriams palankius partijų reitingus, kuriuose šį mėnesį Tėvynės sąjunga, pelniusi 15,1 proc.

Seimas po pateikimo pritarė trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimui ir dabar parlamento frakcijos su kandidatais susitiks atskirai. Prezidentas Valdas Adamkus gegužės 30 dieną pasirašė dekretą, kuriuo Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais siūlo skirti Apeliacinio teismo teisėjus Dalią Bajerčiūtę bei Tomą Šeškauską ir Vilniaus apygardos teismo teisėją Vladislovą Ranonį.

Svarstant kartą pastraipsniui jau priimtą, bet vėl į svarstymo stadiją grąžintą Lygių galimybių įstatymą vėl susikirto tradicinių vertybių gynėjų bei aršių kovotojų prieš bet kokią diskriminaciją argumentai. Abi pusės rėmėsi Konstitucija, tačiau abi oponuojančios pusės pripažino, kad šiandien priimtas įstatymas prastesnis, nei ankstesni jo variantai.

Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.

Lietuva kasmet išleidžia šimtus milijonų litų, investuodama į po karo kraujuojančias tolimas valstybes, misijose žūsta tautiečiai, o gimtinėje uždaromos mokyklos, streikuoja pedagogai.

Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė. Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Seimas po svarstymo nepritarė siūlymui „Leo LT“ kūrimą įteisinusį įstatymą apskųsti Konstituciniam Teismui (KT) ir tai numatantį projektą atidavė svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui iš naujo, nes atmesti projekto Seimui neužteko balsų. Teisės bei Ekonomikos komitetai buvo pateikę vienodas išvadas - atiduoti projektą iniciatoriams tobulinti. Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka piktinosi, kad Seimas delsia priimti sprendimą.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Lietuvos dienraščio atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai, nors atlyginimai skiriasi net kelis kartus. „Balsas.lt“ kalbinti Seimo nariai teigė, kad valdžios galimybės mažinti maisto kainas - menkos.

Lietuvos Seimas vargais negalais antradienį pripažino nuo Serbijos atskilusią Kosovo valstybę. Klausimas buvo lydimas audringų diskusijų, kurių metu parlamentarai dėliojo argumentus už ir prieš, o Seimo salėje pasigirdo kaltinimų naujos valstybės pripažinimo priešininkams ginant Rusijos interesus. Už naujos valstybės pripažinimą balsavo 50 parlamentarų, 6 buvo prieš ir 25 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Į parlamentarus šia proga kreipėsi ir Europos parlamento pirmininkas. Vis dėlto svarstyme buvo padaryta pertrauka. Lisabonos sutartis turėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį Konstitucijos Europai dokumentą, kurį referendumais atmetė senosios ES valstybės. Sutarties svarstyme padaryta pertrauka, nes jos prašė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė konservatorių frakcijos nario Kęstučio Čilinsko siūlymui suformuoti specialią komisiją, kurioje būtų aptariami prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime įvardyti skauduliai. Balsuojant seimūnai norėjo nutarimo projektą apskritai atmesti, tačiau tam pritrūko kelių balsų ir K.Čilinsko siūlymas grąžintas tobulinti.

Seimas antradienį vėl pradėjo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūrą. Šį kartą, skirtingai nei pirmąjį, Seimo nariai, nors ir niurzgėdami, tačiau po pateikimo pritarė atitinkamam nutarimo projektui. Balandžio 1-ąją Kosovo nepriklausomybės pripažinimas žlugo, nes dauguma parlamentarų suabejojo, ar tikslinga remti antros albanų valstybės kūrimąsi. Balkanuose šalia Kosovo, kurio etninę daugumą sudaro albanai, egzistuoja ir Albanija.

Antradienį Seime po pateikimo pritarta opozicinių frakcijų – konservatorių, Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų sąjūdžio – siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant nustatyti, ar „Leo LT“ kūrimo dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Po audringų ginčų už tokį siūlymą balsavo 52, prieš 17, o susilaikė 21 parlamentarams. Po balsavimo salėje kilo ginčų, o socialdemokratai, kurių dalis susipainiojo balsuodami, reikalavo perbalsavimo, tačiau tam nebuvo pritarta.

Populiariausių visuomenės veikėjų trejetukas nesikeičia jau ilgus mėnesius - gyventojai labiausiai simpatizuoja prezidentui, eurokomisarei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tačiau į ketvirtąją vietą įkopė naujas veidas - neseniai Seimo pirmininku tapęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Kaip rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas", keletą metų pirmoje vietoje esančiu prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki 23,8 proc. apklaustųjų.

Valstybės įmonėje „Pasala“ verda aistros. Jų priežastis - naujasis įmonės generalinis direktorius Touficas Chakibas Nasreddine‘as. Nuolatinių konfliktų draskomame Libane gimęs ir augęs, 2000 metais Lietuvos pilietybę įgijęs žmogus, rašo „Respublika“. Skilo į dvi stovyklas Iki šiol „Pasalai“ vadovavęs Vytautas Jonikas neseniai pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų. Kodėl - komentuoti „Respublikai“ nenorėjo. V.Joniko vietą užėmė jo pavaduotojas ir Vilniaus skyriaus direktorius T.Ch.

Seimas nusprendė, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė turėtų dirbti taip, kaip jai liepiama, o ne taip, kaip ji pati nori. Iki šiol LRT vadovybei už blogą darbą nebuvo numatyta jokia atsakomybė. Ateityje - bus, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Nesiskaito su Seimu Seimas iki šiol dar nėra pritaręs ne tik 2006-ųjų, bet ir 2005-ųjų LRT ataskaitai.

Mokytojams pinigų nėra, bet naujam Seimo viešbučiui statyti atsiras. Tokį sprendimą vakar priėmė Seimo valdyba. Valdančiosios koalicijos atstovų balsais pritarta idėjai 170 mln. vertės naujo Seimo viešbučio statybas finansuoti iš lėšų, kurias planuojama gauti pardavus turimus viešbučius ir poilsines. Tačiau jau dabar žinoma, kad statyboms pinigų neužtektų. Skirtumą greičiausiai tektų padengti iš valstybės biudžeto.

Seimas ketvirtadienį nepritarė siekiams sudaryti parlamentines komisijas. Valdantieji Seime reikalavo sudaryti laikinąją komisiją, tirsiančią „Leo LT“ projektui nepritariančių konservatorių ir „Tvarkos ir Teisingumo“ partijų bei jų vadovų ryšius bei išaiškinti juos neva bandžiusius paveikti asmenis. Opozicija teigė, jog tai yra tik valdančiųjų kerštas ir bauginimas.

Paskutines lėšas, gautas už valstybės parduotą turtą, patikėta išleisti dabar dirbančiai XIV Vyriausybei. Privatizavimo fondas pagaliau bus išsemtas iki dugno ir niekada nebepasipildys, nes viskas, ką buvo įmanoma Lietuvoje privatizuoti, jau privatizuota, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Gyvena šia diena Jei valstybėje iškyla nenumatytų problemų, kurioms išspręsti reikia šimtų milijonų litų, didesnių bėdų nekyla.

Po aštuonerių metų pertraukos Lietuva vėl gali turėti Kelių policiją, ir jos pareigūnai nebeprivalės gelbėti į medį įsikorusių kačiukų ar aiškinti vyrui, kad mušti žmoną šiais laikais - nebemadinga. Kelių policija, kaip atskiras struktūrinis padalinys, turintis juridinio asmens teises, buvo panaikintas 2000-2001 metais. Tuometinės reformos autoriai tikino, kad policijos pareigūnai turi būti universalūs, galintys ir reguliuoti eismą, ir gaudyti sandėliukų vagis.

Seimo plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį kilo sumaištis, kai parlamentarai sužinojo, jog septyni seimūnai pernai lapkritį laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jose Manuelį Barroso ir gavo atsakymą, jog pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloko darbą nėra jokių galimybių. „Dabar, kai gautas atsakymas, EK prezidentas gins šią poziciją iki paskutinės minutės. Situacija priartėjo iki neįmanomos, derybos praktiškai sužlugdytos.

Seimo liberaldemokratų frakcijos nariai Julius Veselka ir Petras Gražulis pradėjo rinkti Seimo narių parašus po kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstu dėl Atominės elektrinės įstatymo, kurio pataisos ką tik atvėrė kelią steigti nacionalinį investuotoją „Leo LT“.Seimo nariams tebekyla abejonių, kad kai kuriose nuostatose įtvirtinti sąžiningos konkurencijos apribojimai, neginami vartotojų interesai, monopolizuojama gamyba ir rinka.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimas praėjusią savaitę nusprendė vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dėl PVM lengvatų 2004 m. biudžetas negavo 237 mln. litų, 2005 m. – 323 mln., 2006 m. – 365 mln., 2007 m. – 430 mln. litų pajamų.

Seimui penktadienį po svarstymo nepritarus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, turėjusioms liberalizuoti alkoholio reklamą bei pardavimą, aludarių atstovai užkulisiuose pripažino patyrę pralaimėjimą. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti draudimų sušvelninimo šalininkai (ne Seimo nariai), kurie pageidavo likti nežinomi, pripažino, jog mūšį pralaimėjo. Pasak alkoholio reklamos liberalizavimo šalininkų, „meškos paslaugą“ padarė prieš šv.

Seimas penktadienį po svarstymo nepritarė daug aistrų sukėlusioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms dėl alkoholio reklamos liberalizavimo, kurioms buvo pritaręs pagrindinis Ekonomikos komitetas, tačiau kurių neparėmė papildomi - Sveikatos reikalų ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai.Seimas Ekonomikos komiteto pozicijai nepritarė ir nusprendė, kad pataisos komitetuose turi būti svarstomos iš naujo.

Valdžios partijos užsiima ne įstatymų leidyba, o tauškimu posėdžiuose ir parlamentiniu turizmu, savaitraštyje "Veidas" teigia Jonė Kučinskaitė.Į kalėdinį reklaminių akcijų vajų įsitraukia ir politinės partijos.

Dar vienas parlamentaras paprašė Seimo etikos sargų įvertinti konservatoriaus Rimanto Dagio elgesį, kai šis esą grasino liberaldemokratų frakcijos nariui Petrui Gražuliui.Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po incidento, kilusio tarp P.Gražulio ir R.Dagio, liberaldemokratų frakcijos narys Julius Veselka pareiškė buvęs šio konflikto liudininku ir prisiminė, kad pats yra sulaukęs to paties konservatoriaus grasinimų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trečiadienį šalies vyriausybė pritarė derybų tarp vyriausybės ir „NDX energijos“ rezultatams. Pagal pasiektus susitarimus Lietuvos valstybės dalis nacionalinio investuotojo bendrovėje sudarytų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energijos“ – 38,3 proc.

Seime kelią skinasi liberalų siūlymas švelninti alkoholio reklamos draudimus, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1-osios. Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė siūlymui leisti dienos metu (nuo 6 val. iki 22.30 val.) per radiją ir televiziją transliuoti lengvų iki 15 proc. natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų (t.y. alaus ir vyno) reklamą.Tačiau transliuotojus siūloma įpareigoti ne mažiau 10 proc.

Parlamentarai antradienį spręs, ar verta Seimui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.Seimas taip pat balsuos, ar svarstyti galimybę nacionalinio investuotojo bendrovę kurti be privataus kapitalo, ir įtraukti jį tik paskelbus viešą konkursą.

Parlamentarai antradienį spręs, ar verta Seimui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.Seimas taip pat balsuos, ar svarstyti galimybę nacionalinio investuotojo bendrovę kurti be privataus kapitalo, ir įtraukti jį tik paskelbus viešą konkursą.

Liberaldemokratai Julius Veselka ir Petras Gražulis Seimui siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Europos parlamento narys Šarūnas Birutis abejoja teisės akto atitikimu Europos Sąjungos (ES) reikalavimams. J. Veselkos ir P. Gražulio manymu, Seimas birželio 28 d. nacionalinį investuotoją įteisinusį įstatymą priėmė skubotai, neišdiskutavęs, rašo lrt.

Keletą mėnesių partijų lenktynėse lyderių pozicijas užėmę socialdemokratai nublokšti į trečiąją vietą. Rinkimuose juos aplenktų opozicinės jėgos – konservatoriai ir liberaldemokratai. Tai liudija visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai, kuriuos skelbia šeštadienio „Lietuvos rytas“. Apklausa buvo surengta lapkričio 8-16 dienomis.

Keliuose nemažėjant nelaimių, kuriose dėl neatsargaus vairavimo žūsta žmonės, Seime reiškiamas pritarimas naujam saugų eismą reglamentuojančiam įstatymui, kuris, be kita ko, sugriežtintų vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką.Už naujos redakcijos įstatymą po svarstymo ketvirtadienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 1 ir 1 susilaikė.

Seimo socialdemokratų frakciją papildė buvusi liberaldemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Tuo tarpu jos vietą libdemų frakcijoje užims buvęs šios frakcijos narys, pastaruoju metu Mišriai Seimo narių grupei vadovavęs Julius Veselka. „Išsiskyrė požiūris kai kurių frakcijos narių į šeimą, į tradicinės šeimos ugdymą, o dabar, pasitraukus M.A.Pavilionienei pas socialdemokratus, (...) man neliko tokių politinių didelių priežasčių negrįžti“, - BNS sakė J.Veselka.

Trejus metus dirbantis šios kadencijos Seimas gali būti vadinamas rekordininku pagal politinių perbėgimų mastus. Į 2004 m. lapkričio 15 d. kadenciją pradėjusį dabartinį Seimą pateko aštuonių partijų atstovai. Dabar Seime yra jau dešimties partijų atstovai, rašo „Kauno diena“.Nuo 2004–ųjų iki šiol 38 parlamentarai pakeitė po dvi ir daugiau frakcijų. Seimas dirba 36 mėnesius, tad vidutiniškai kartą per mėnesį vienas tautos išrinktasis pakeisdavo frakciją.Taip nebuvo nė viename ankstesniame Seime.

Ant populiariausiųjų Lietuvos visuomenės veikėjų garbės pakylos - seniai ten įsitvirtinę prezidentas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė bei naujas veidas - eurokomisarė. Kap rodo "Vilmorus" tyrimas, kurio rezultatus šeštadienį skelbia "Lietuvos rytas", prezidentu Valdu Adamkumi pasitiki daugiausiai - 23,7 proc. apklaustųjų, nors jo populiarumas prieš mėnesį buvo 27,3 proc. Ministrė Vilija Blinkevičiūtė yra antra su 8,8 proc. (9,2 proc.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.„Jėgainė turi būti uždaryta numatytu laiku, nes tai įrašyta sutartyje dėl Lietuvos stojimo į ES. Be to, numatytas uždarymo kompensavimo mechanizmas.

Darbo partija bandys versti iš kėdės premjerą Gediminą Kirkilą. Vakar buvo pradėtos slaptos derybos dėl interpeliacijos, tačiau jos nebuvo itin sėkmingos, praneša "Lietuvos rytas". Pasak dienraščio, Darbo partijos lyderis Kęstutis Daukšys susitikti viename sostinės restoranų kvietė Seimo valstiečius liaudininkus, liberalcentristus, liberaldemokratus, socialliberalus ir Mišrios grupės atstovus. Tačiau šis susitikimas neįvyko.

Per vasarą pailsėję Seimo nariai rudens sesijos metu siūlo svarstyti ekscentriškas idėjas. Vėl taikomasi pailginti atmintinų dienų sąrašą, rašo "Lietuvos žinios".  Atmintinų dienų sąrašas - vienas tų teisės aktų, kuriuos su azartišku malonumu taiso ir keičia jau trečios kadencijos parlamentarai. Per dešimtmetį nuo įstatymo priėmimo Atmintinų dienų sąrašas ištįso dvigubai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien Seimas spręs dėl naujos atominės elektrinės įstatymo. Baltijos ir Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai prieš keletą dienų paragino Lietuvos politikus neskubėti. Projekto partneriai nenorėtų, kad Lietuvai atitektų 34 proc. būsimos elektrinės akcijų. Premjeras mano, kad Seimas šį įstatymą turėtų greičiau priimti, o projekte dalyvaujančios šalys sutiks su Lietuvos pozicija.

Seime priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas su posėdžio metu priimtomis pataisomis. Kai kurie parlamentarai būgštauja, kad dėl šio sprendimo gali nukentėti krepšinio transliacijos.Įstatymas riboja alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.