julius sabatauskas

Socialdemokratų rinkėjai daugiausiai pirmumo balsų skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – ji iš trečios pakilo į pirmąją vietą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, V.Blinkevičiūtė surinko 38683 pirmumo balsus. Antroje, kaip ir buvo, liko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, surinkęs 37327 pirmumo balsus. Tuo tarpu premjeras, socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas iš pirmosios krito į trečiąją vietą.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Įvairios interesų grupės Seimo rinkimuose remia sau patrauklius kandidatus. Lietuvos gėjų tinklalapyje skelbiamas sąrašas kandidatų, už  kuriuos agituoja ši organizacija. Labiausia gėjai linkę paremti socialdemokratų ir liberalcentristų kandidatus. „Rinkimai ne už kalnų - spalio mėn.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje, „Siemens Arenoje“, įvykusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) delegatų konferencija oficialiai patvirtino partijos rinkimų programą ir kandidatų sąrašą.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas pasmerkimo nesulaukė. Taip ir nenuspręsta, ar jis darė spaudimą teismui. Abejonių kilo, kai J. Sabatausko vadovaujamas komitetas išklausė „Dujotekanos“ advokatus. Tuomet buvo pareikalauta pradėti tyrimą dėl valstybės saugumo skandalo tyrimo medžiagos viešinimo, kadangi joje atskleisti įtartini dujų bendrovės ryšiai su aukštais valstybės pareigūnais. J. Sabatausko teigimu, jog elgesio svarstymas tėra rinkiminės kampanijos dalis.

Ne vienas ir ne du partijų rinkimų sąrašų pirmuose dešimtukuose įrašyti asmenys tokiose aukštose pozicijose atsidūrė už atvirai demonstruojamą lojalumą savo lyderiams, rašo „Lietuvos žinios“. Lyginant partijų, išsirikiavusių prie Seimo rinkimų starto linijos, pirmuosius dešimtukus su tais, kurie buvo sudaryti prieš ketverius metus, kai vyko rinkimai, akis bado aiški tendencija: aukštyn kilo ištikimybės vadams nevengę demonstruoti politikai, o žemyn krito, priešingai, lyderiams vienaip ar kitai...

2004 metų rinkimus į Seimą Alytaus vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo socialdemokratas Julius Sabatauskas, o rajono Dzūkijos rinkimų apygardoje - Tėvynės sąjungos (dabar Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) atstovas Algirdas Vrubliauskas. Pastarąjį pernai balandį pakeitė partijos kolega Kęstutis Čilinskas.

Dar keturios rinkimuose į Seimą dalyvausiančios partijos sudarė savo kandidatų sąrašus. Jų viršūnėse įsitvirtino jau gerai pažįstami politikos veikėjai, dažniausiai - dabartinio Seimo nariai, rašo pirmadienio – „Lietuvos žinios“. Pirmaisiais numeriais visuose sąrašuose puikuojasi partijų pirmininkai.

Lietuvos socialdemokratų partiją į rinkimus ves premjeras Gediminas Kirkilas bei Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Penktadienį partijos taryboje patvirtinto sąrašo trečiojoje vietoje po reitingavimo atsidūrė Seimo narė Milda Petrauskienė, ketvirtojoje – susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, penktojoje – socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilija Blinkevičiūtė.

Kurti Trečiąją Respubliką ir stiprinti savivaldą raginęs Liberalų sąjūdžio narys Aidas Feliksas Palubinskas po daugiau nei metų darbo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje savo nuomonės nepakeitė. Anot jo, būtina reformuoti savivaldą ir decentralizuoti šalį. Tokiems siūlymams pritarė „Balsas.lt“ kalbintas Tėvynės Sąjungos atstovas Jurgis Razma, iš dalies - ir buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. Tuo tarpu teisininkas Julius Sabatauskas į siūlomas reformas žiūri daug atsargiau.

Temidės sargai skundžiasi nepelnytai sumažintais ir metų metus nesikeičiančiais darbo užmokesčiais. Jie ragina valdžią skubiai spręsti jų atlyginimų padidinimo klausimą, rašo šeštadienio "Lietuvos žinios". Didelis darbo krūvis ir mažas uždarbis - taip savo profesiją vis dažniau apibūdina teisėjai. Kelerius metus Teisėjų taryba ir Teisėjų asociacija (TA) siekia, kad Seimas išspręstų Temidės sargų atlyginimų reglamentavimo rebusą.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Prezidentui Valdui Adamkui šiandien pakartotinai teikus Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų, pasigirsta nuomonių, jog pati balsavimo procedūra, kurios metu Seimas nepritarė jo atleidimui, buvo neteisėta ir neetiška. Balsavimas, kurio metu Seimas nepritarė V. Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pareigų, buvo atviras.

Prievolę informuoti visuomenę apie privačius interesus nemažai valstybės tarnautojų ir politikų vykdo atsainiai, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Aštuoneri metai, kai visi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, parodė, kad silpniausia grandis šioje deklaruotojų grandinėje - savivaldybių tarybų nariai. Nemaža jų dalis iki šiol šventai įsitikinę, jog nepriklauso valstybės tarnautojų rangui, o tarybose posėdžiauja tik visuomeniniais pagrindais.

Įtardama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) galimu kišimusi į teismo veiklą, šio komiteto narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Parlamentarei įtarimų dėl komiteto kišimosi į teismo darbą kilo po to, kai TTK surengė posėdį, kuriame dujų tarpininkės "Dujotekanos" atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais bei sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo.

Nors šalies Konstitucija skelbia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai, parlamentarai užsimojo patys spręsti dėl KT teisėjo asmens neliečiamybės. Į Seimo rankas Vakar Seime priimta Konstitucinio Teismo įstatymo pataisa, leidžianti seimūnams spręsti, ar patraukti KT teisėjus baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Liepos 2 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas prokurorų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje – „Dujotekanos“ reputacijai neva padarytos žalos išviešinus parlamentinio tyrimo medžiagą apie tariamus korupcinius „Dujotekanos“ ryšius su Lietuvos valdžios atstovais. Į komiteto posėdį buvo pakviesti „Dujotekanos“ advokatai, o jų poziciją aktyviai parėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdis, kuriame dujų tarpininkės „Dujotekanos“ atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais, sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo. Peržengė ribą Komitete dirbanti konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kelia klausimą, ar klausimo svarstymas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant galutinį dėl prokurorų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog pažeidžiamas draudimas įtakoti teismo veiklą.

Generalinės prokuratūros prokurorai buvo teisūs, atsisakydami tenkinti bendrovės ,,Dujotekana“ prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal Baudžiamąjį kodeksą, numatantį atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Tai ketvirtadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs dujas importuojančios bendrovės ,,Dujotekana“ skundą. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Seimas ketvirtadienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Greta to, nutarta, jog į Teismą galės kreiptis ir Seimo kontrolieriai bei "kitos kontrolės institucijos". Tačiau parlamentarai susiginčijo dėl "kitų kontrolės institucijų" sąvokos. Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė sakė mananti, jog ginčijama sąvoka siekiama įteisinti suinteresuotų grupių įtaką šeimos politikos klausimais.

Seimas ketvirtadienį po I svarstymo pritarė Konstitucijos 106 ir 107 str. pakeitimo projektui, įteisinančiam individualų konstitucinį skundą. Ginčus sukėlė pats projekto tekstas.

Seimas vėl ėmėsi elektroninę informaciją talpinančių asmens tapatybės kortelių klausimo ir ketvirtadienį galutinai pritarė atitinkamam įstatymui, kuriuo tapatybės kortelės tobulinamos taip, kad juose būtų fiksuojami biometriniai duomenys - tarp jų virtualus asmens atvaizdas, pirštų atspaudai. Prie šio klausimo parlamentarai grįžo po to, kai sausį buvo nutarę įstatymo pataisas grąžinti tobulinti Vyriausybei.

Lietuviai linkę nevienodai vertinti skirtingų teismų darbą - labiausiai jie pasitiki Aukščiausiuoju bei Konstituciniu Teismais, nors bendrąja prasme šalies teismų sistema pasitikima menkai. Tokios tendencijos paaiškėjo šių metų gegužę viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Teismų sistema apskritai pasitiki tik 19 proc. gyventojų, o 34 proc. sakosi jais nepasitikintys.

Nuo liepos 1-osios keliu važiuosiantys 18 metų nesulaukę dviratininkai arba jų keleiviai privalės būti su šalmais. Kitiems vyresniems negu 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, bus rekomenduojama segėti šalmą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas Seimas priėmė antradienį. Už pakeitimus balsavo 60 Seimo narių, prieš - 5, susilaikė 24 parlamentarai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį pateikė Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 34, prieš – 2, susilaikė 28. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Socialinių reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus švelninamos nebus, tikina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas. Parlamentaras, be TTK, vadovauja ir specialiai įkurtai darbo grupei, kuri svarsto naujo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatas. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog neva naujajame kodekse nebeliko nuo šių metų pradžios įsigaliojusių pakankamai griežtų sankcijų už pažeidimus keliuose.

Seime pasigirdus siūlymams švelninti bausmes Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad to daryti nereikėtų. „Nepritarčiau. (...) manyčiau, kad šiuo metu nereikėtų. Vis tiktai griežtos priemonės šioje srityje davė pozityvių rezultatų“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Kirkilas. Pasak Vyriausybės vadovo, statistika rodo, kad padėtis keliuose gerėja. „Trečdalių tragiškų atsitikimų keliuose yra sumažėję. Tendencija yra pozityvi“, - konstatavo G.Kirkilas.

Generalinis prokuroras su keliuose vykstančiu karu žada kovoti netradicinėmis priemonėmis. Pasigirdus nuogąstavimams, kad įstatymų leidėjai gali sušvelninti neseniai įvestas griežtesnes bausmes kelių chuliganams, premjeras sako tam nepritariantis. Tuo tarpu naujos redakcijos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą rengiančios specialios darbo grupės vadovas aiškina, jog apie jokių bausmių švelninimą kol kas nėra nė kalbos.

Seimo nariai užsimojo švelninti neseniai įsigaliojusias bausmes, kurios padeda tramdyti kelių chuliganus. Speciali darbo grupė, kuriai vadovauja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, jau parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, rašo „Lietuvos rytas“. Šios pataisos sušvelnintų gerokai sugriežtintas ATPK pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2008 metų pradžios.

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, tardamasi dėl programų tinklelio ir institucijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus paskyrimo teisėtumo, posėdžiavo už uždarų durų.Vėliau pranešta, kad nebus pratęsta sutartis su į LRT vadovo nemalonę patekusiu Dariumi Kuoliu. Taip pat patvirtinta, kad LRT direktoriaus paskyrimo teisėtumo klausimas nagrinėtas LRT taryboje, tačiau jokių aiškių svarstymo rezultatų nėra.

Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat laiko nekorektišku „Panoramos” siužetą, kurį savo radijo laidoje kritikavęs Darius Kuolys susilaukė piktos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus reakcijos. Portalui „Balsas.lt” J. Sabatauskas ketvirtadienį tvirtino, jog klausimas buvęs užduotas apie viena, o rodant jo atsakymą kalbėta apie kitką. Jis tvirtino nemanąs, kad kažkas specialiai sabotuoja naujų Teismų įstatymo priėmimą.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Parlamentarai šiandien nepritarė Lygių galimybių įstatymo nuostatai, turėjusiai įtvirtinti draudimą diskriminuoti mažas pajamas gaunančius asmenis, benamius, narkomanus bei prostitucija besiverčiančias moteris. Tačiau Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vardu projektą pristačiusi Laima Mogenienė įstatymo priėmime paprašė pertraukos, todėl naujoji teisės akto redakcija bus svarstoma ketvirtadienį. "Ši sąvoka apima beveik viską, visą mūsų gyvenimo aplinką. Dėl to gali kilti teisių problemų.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Teismų veiklą reglamentuojančių įstatymų pataisas Seimas svarsto jau keleri metai. Nors politikai problemas vardina vieną po kitos, teisės aktai tebėra nepataisyti. „Balsas.lt“ kalbinti politikai tvirtino, kad Teismų įstatymo taisymo teismų reforma vadinti nederėtų, kadangi taip siekiama užtikrinti tik kai kuriuos teisingumo vykdymo aspektus: teismų viešumą, nuoseklią ir vienodą praktiką, visuomenės įtraukimą į su teismais susijusius procesus.

Seimas apsvarstė naujos redakcijos Teismų įstatymą ir pritarė nuostatai, kad administracinių teismų sprendimai kasacine tvarka galėtų būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui, rašo „Lietuvos žinios“. Per įstatymo projekto svarstymą neišvengta ginčų, nes netikėtai buvo pritarta Algimanto Matulevičiaus ir dar 13 Seimo narių pataisai, kuri numato, kad Aukščiausiasis Teismas (AT) - vienintelis kasacinis teismas, nagrinėjantis administracines, civilines, baudžiamąsias ir kitas bylas.

Vyriausybė pasistengė apkartinti mokytojų, streikais kovojusių dėl didesnių atlyginimų, džiaugsmą – užmokestis jiems bus padidintas Nacionalinio stadiono sąskaita. Ketvirtadienį nutarta 200 mln. Lt iš Privatizavimo fondo skirti algoms, o ne stadiono, kuriame 2009-aisiais turėjo koncertuoti Lietuvos dainų šventės dalyviai, vykti sporto varžybos, statyboms.

„Inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link“, – padėtį Lietuvoje apibendrina prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime. Nors prezidento atstovė spaudai R. Grumadaitė žadėjo, kad V. Adamkaus kalba bus „subalansuota“, t. y. bus kalbama tiek apie gerus, tiek apie blogus dalykus, tačiau prezidentas situaciją šalyje vertino pakankamai pesimistiškai. Pasak jo, vykdoma politika neduoda rezultatų ten, kur jų būtinai reikia.

Seimo darbo grupė trečiadienį baigė darbą ir teikia siūlymus parlamentui dėl piliečių ir įmonių teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir skųsti, jų nuomone, pagrindiniam šalies įatstymui prieštaraujančius įstatymus ar poįstatyminius aktus. „Taip, šiandien finišavom“, - atliktu darbu džiaugėsi darbo grupės pirmininkas Julius Sabatauskas, kurio teigimu, Seimas turės taisyti Teismų įstatymą, KT įstatymą ir du Konstitucijos straipsnius.

Ketvirtadienį Seimas Konstitucinio teismo pirmininku patvirtino Kęstutį Lapinską. Balsavimo Seime rezultatai: 106 – už, 0 – prieš, 3 – susilaikė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas kolegas informavo, jog komitetas vienbalsiai pritarė šiai kandidatūrai. Kalbėję įvairių frakcijų nariai pabrėžė, jog K. Lapinskas yra tinkamas kandidatas, principingas ir patyręs teisininkas.

Nors atrodė, kad alkoholio reklamos draudimo pataisos jau prie finišo, o Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovas Virginijus Domarkas dar praėjusią savaitę teigė, kad pozicija, kuri bus pateikta Seimui, jau aiški, galutinis sprendimas bus paskelbtas tik po šv. Velykų.

Seime didele balsų persvara pritarta visų trijų pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms.  Ženklesnis parlamentarų skaičius – 39 balsavo prieš tik dėl Algirdo Taminsko, kurį į pareigas pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šalies vadovo Valdo Adamkaus pasiūlytas kandidatas Egidijus Šileikis surinko daugiausia balsų. Šiek tiek mažiau parlamentarų palaikė Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą kandidatą Praną Kuconį.

Afganistanas - kraštas, kurio pavadinimas ir šiandien yra pasaulio politikų diskusijų tema, ši šalis daug kam tebekelia skaudžius prisiminimus, nors vasario 15- ąją  sukanka jau devyniolika metų, kai iš Afganistano išvesta sovietų kariuomenė. Oficialiai skelbiama, kad iš ten tarnavusių 5000 lietuvių žuvo 96 kariai. Tačiau kiek iš jų grįžo namo tik numirti, kaip vadinamasis ,,krovinys 200”, šiandien niekas nepasakys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri ruoštų įstatymų pataisas dėl alkoholio reklamos transliavimo tvarkos.Darbo grupei pavesta iki balandžio nuspręsti, kaip visiškai išspręsti alkoholio reklamos transliavimo problemas."Jeigu rodomas filmas, kur Teksaso reindžeris geria viskį, tai pagal dabar galiojančią tvarką tokie filmai turėtų būti draudžiami.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį iš naujos Atominės elektrinės įstatymo išbraukė nuostatas, nurodančias, kad nacionalinis investuotojas turi teisę dalyvauti elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją kūrime. Kaip lrt.

Krepšinio transliuotojai blaškosi bandydami apeiti skandalais apaugusį Alkoholio kontrolės įstatymą. Šiandien vyksiančias Eurolygos varžybas iš Kauno ir Vilniaus Lietuvai tiesiogiai rodys estai. Tačiau tokia išeitis jau sukėlė abejonių dėl atitikimo minėtam įstatymui. Tuo tarpu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau pradėjo pirmuosius tyrimus dėl galimų pažeidimų.

Krepšinio transliuotojai blaškosi bandydami apeiti skandalais apaugusį Alkoholio kontrolės įstatymą. Šiandien vyksiančias Eurolygos varžybas iš Kauno ir Vilniaus Lietuvai tiesiogiai rodys estai. Tačiau tokia išeitis jau sukėlė abejonių dėl atitikimo minėtam įstatymui. Tuo tarpu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau pradėjo pirmuosius tyrimus dėl galimų pažeidimų.

Lietuvos parlamentarai pritarė eurointegracinėms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, kurios įpareigos stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.