jt saugumo tarybos

Rusija trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo numatyta įkurti specialų tribunolą teisti atsakingiesiems dėl Malaizijos lainerio numušimo virš Ukrainos. 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliuciją, kurios projektą parengė Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukrainai. Rusija pasinaudojo veto teise, o Angola, Kinija ir Venesuela susilaikė.

Rusijos leidinys „Kommersant“ gavo JT Saugumo Tarybos projekto dėl „Boeing“ katastrofos tyrimo tribunolo kopiją. Jame kalbama apie jėgos panaudojimą prieš šalis, kurios nevykdo rezoliucijos reikalavimų.

Malaizijos, Australijos, Nyderlandų, Ukrainos ir Belgijos užsienio reikalų ministrai išplatino viešą laišką JT narėms laikraštyje „Financial Times“. Penkių šalių ministrai kreipėsi į JT skubiai įkurti tribunolą dėl keleivinio „Boeing“ katastrofos aplinkybių išaiškinimo.

Po „Boeing 777“ katastrofos praėjus metams jau šešių šalių (šiandien prie Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Ukrainos ir Malaizijos prisijungė Didžiosios Britanijos atstovai) valdžia bando paskatinti tarptautinę bendruomenę sukurti JT tribunolą, skirtą nubausti kaltuosius. Kol kas atrodo, kad galimybės nėra realios, aiškinasi rbc.ru.

Rusija ketvirtadienį pareiškė nepritarsianti siūlomai Jungtinių Tautų rezoliucijai, pagal kurią būtų įkurtas tarptautinis tribunolas, turintis persekioti atsakinguosius už Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą virš Ukrainos. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas kalbėdamasis su žurnalistais patvirtino, kad Maskva nusistačiusi prieš tokius planus, sakydamas: „Tam nėra tinkamas laikas ir tai duotų priešingų rezultatų.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija antradienį paskelbė užbaigusi keturias savaites trukusią oro smūgių kampaniją Jemene, nurodžiusi, kad pašalino grėsmę, kurią kėlė Irano remiami husių sukilėliai. Vašingtonas pasveikino šį žingsnį ir paragino derybų keliu užbaigti krizę.

1. „House of Cards“ (arba „Kortų namelis“) – amerikietiška britų BBC serialo tokiu pačiu pavadinimu versija, sukurta pagal Michealo Dobbso knygos motyvus. M. Dobbsas – britų lordų rūmų narys ir buvęs Margaret Thatcher patarėjas.   2. Šį serialą žiūri ir Barackas Obama – dabartinis JAV prezidentas, kuris netgi pažymėjo, kad pavydi seriale pavaizduoto Vašingtono gyvenimo. Be abejo, juokaudamas.

 Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės.

Irano ir galingųjų šalių sutartis dėl Teherano branduolinės programos „pasiektina“, sekmadienį Šveicarijoje, kur vyksta įtemptos derybos, pareiškė šiitiškos respublikos vyriausiasis derybininkas ir pridūrė, kad lieka išspręsti „du arba tris“ klausimus. Tačiau derybininkas Abbasas Araqchi (Abasas Arakčis) atmetė galimybę išsiųsti Irano branduolinių medžiagų atsargas į užsienį, nors tai yra esminis pasaulio galybių reikalavimas.

Sunkioje padėtyje atsidūręs Jemeno prezidentas paprašė skubaus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimo – smurto draskomai jo šaliai atsidūrus prie pilietinio karo slenksčio ir JAV pajėgoms evakavusis iš svarbios oro pajėgų bazės. Skurdaus Jemeno šiaurę kontroliuoja Irano remiami šiitų husių sukilėliai, o pietuose dominuoja prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi (Abedrabo Mansuro Hadžio), kuris vasario mėnesį iš namų arešto Sanoje pabėgo į Adeną, sąjungininkai.

Lietuvos prašymu kovo 6 dieną sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė teigė, jog Ukrainos žmonėms pakanka tarptautinės bendruomenės kalbų ir laikas savo poziciją įrodyti darbais – Rusija sukėlė ir remia šį karą, kurio pabaiga yra Rusijos rankose.   Lietuvos atstovė ragino Rusiją įgyvendinti 2014 m. rugsėjį ir 2015 m. vasarį Minske pasiektus susitarimus.

 Nuo 2014 metų balandžio, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji antiteroristinė operacija (ATO), žuvo daugiau kaip 1500 Ukrainos kariškių, sužeista daugiau kaip 6 tūkst. 200, pranešė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jurijus Serhejevas. „Nuo ATO pradžios Ukraina neteko 1541 kario, 6226 (kiti šaltiniai nurodo 6256) buvo sužeisti“, – sakė JT Saugumo Tarybos posėdyje J.Serhejevas.

 Ukrainos konflikte iš dalies įvyko deeskalavimas, bet visiško Minsko susitarimų įvykdymo dar nematyti, pareiškė penktadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samanta Pauer). „Smurto lygis sumažėjo, tačiau Minsko susitarimai įvykdyti tik iš dalies“, – sakė ji JT Saugumo Tarybos posėdyje. Pasak jos, daugiausia susitarimo pažeidimų tenka Rusijos palaikomiems separatistams. Pavyzdžiui, ji peikė separatistus dėl to, kad jie ne iš karto pradėjo laikytis susitarimo nutraukti ugnį.

 Debalcevėje gyvenamųjų namų rūsiuose rasti 500 negyvų civilių, pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power (Samantha Power). Anot jos, JT generalinio sekretoriaus padėjėjo Ivano Simonovičiaus ataskaitoje neįtraukta šimtai bevardžių aukų, likusių Debalcevėje. Praėjusį mėnesį po Debalcevės šturmo rasta 500 lavonų. Šie lavonai aptikti namuose ir rūsiuose, kur žmonės slėpėsi nuo rusiško apšaudymo, sakė S.Power.

 Rusija pasiūlė Iranui pirkti modernių raketų „žemė-oras“ kompleksų – po to, kai 2010 metais atšaukė panašų kontraktą dėl Jungtinių Tautų sankcijų, paskelbtų dėl Teherano branduolinės programos, pirmadienį pranešė viena valstybinė gynybos sektoriaus bendrovė. Bet koks tokio pobūdžio sandoris būtų nepalankiai įvertintas Vašingtono, nes Vakarų šalys siekia išlaikyti spaudimą Iranui, kad užsitikrintų reikšmingų nuolaidų dėl šiitiškos respublikos branduolinės veiklos.

Niujorke Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos debatų išvakarėse užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi. Pokalbio metu aptartos galimybės stiprinti prekybos ryšius, visų pirma skatinant lietuviškų mėsos ir pieno produktų eksportą į Kiniją. Kinijos ministras patikino, jog Kinija suinteresuota maisto produktų importu bei vertina aukštą lietuviškų maisto produktų kokybę.

Toliau nesibaigiantis karas Ukrainos Rytuose, kurio nepavyksta sureguliuoti net ir įtakingiems politikams. Kas pasikeitė praėjus savaitei po Minsko susitarimo? Atsakymas, deja, nėra guodžiantis ar optimistinis. Paliaubų laikomasi nebuvo, ir toliau vyko mūšiai. Ukrainos kariuomenė turėjo pasitraukti iš strategiškai svarbios Debalcevės, buvo atakuojamos Mariupolio prieigos. Vakarų spaudoje pasirodė Baracko Obamos kritika dėl nepakankamai ryžtingų veiksmų.

 Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rinksis trečiadienį aptarti padėties Libijoje po grupuotės „Islamo valstybė“ spėjamos egzekucijos – 21 Egipto krikščionio nukirsdinimo; Taryboje dalyvaus Egipto užsienio reikalų ministras, sakė antradienį diplomatai. Šis susitikimas šaukiamas grupuotei „Islamo valstybė“ paskelbus vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip Libijoje kertamos galvos didelei grupei žmonių.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.

 Raketų ataka, per kurią Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje praeitą savaitgalį žuvo 30 žmonių, buvo sąmoningai nutaikyta į civilius, o jos vykdytojai privalo būti patraukti atsakomybėn, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Jeffrey Feltmanas (Džefris Feltmanas) JT Saugumo Tarybos posėdyje, kad sprogimų kraterių analizė, atlikta Europos stebėtojų, rodo, jog raketos buvo paleistos iš teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistų.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šį mėnesį gali surengti posėdį konfliktui Ukrainoje aptarti, pranešė Lietuvos diplomatai. „Neatmetame galimybės, kad dar sausio mėnesį Saugumo Taryboje gali tekti svarstyti su konfliktu Ukrainoje susijusius klausimus“, - BNS informavo Lietuvos URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Teroristinė organizacija „Islamo valstybė“, kontroliuojanti didelę dalį Sirijos ir Irako, „už išpirkas praėjusiais metais gavo nuo 35 iki 45 mln. dolerių“, praneša sankcijas „Al Qaeda“ teroristų organizacijai stebintys JT ekspertai, teigiama „Associated Press“ pranešime. „Yotsna Lalji antiteroristinio JT Saugumo Tarybos komitete pranešė, kad jų skaičiavimais, nuo 2004-ųjų iki 2012-ųjų, teroristinėms organizacijoms buvo išmokėtų išpirkų suma siekia 120 mln. dolerių,“ – rašoma agentūros pranešime.

Š.m. spalio 20 d. Liuksemburge vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje (URT) diskutuota dėl ES priemonių, apsisaugant nuo plintančio Ebolos karštinės viruso, taip pat aptarta situacija Ukrainoje, Irake ir Sirijoje (ISIL), Libijoje, padėtis Gazos ruože ir Artimųjų Rytų taikoas procesas.

 Ispanija išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ketvirtadienį, įveikusi Turkiją per balsavimą JT Generalinėje Asamblėjoje. Šiame JT organe, galinčiame skelbti sankcijas ir įgalioti panaudoti jėgą, greta Ispanijos naujausiomis nenuolatinėmis narėmis išrinktos Angola, Malaizija, Naujoji Zelandija ir Venesuela. Visų jų penkių kadencija prasidės 2015-ųjų sausio 1 dieną, ir baigsis 2016-ųjų gruodžio 31 dieną.

Liepos 20 d. turėtų baigtis terminas, skirtas pasiekti susitarimui tarp P5+1 (nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės + Vokietija) šalių ir Irano dėl šios šalies branduolinės programos.

Itin svarbus galingųjų šalių ir Irano derybų dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos etapas penktadienį tęsėsi jau penktąją dieną, o abi pusės sakė, kad išlieka didelių nesutarimų. Per Vienoje vykstančias derybas siekiama iki liepos 20 dienos užsitikrinti esminę sutartį dėl Irano programos apkarpymo, kad sumažėtų Vakarų šalių nuogąstavimui, jog šiitiška respublika ketina pasigaminti atominių ginklų.

Rusija ir Vakarai sekmadienį surėmė ietis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje per derybas, kurios buvo skubiai sušauktos dėl gilėjančios krizės Ukrainoje ir vyko užvirus kruviniems susirėmimams tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų kovotojų. Rusija dėl augančios įtampos žėrė kaltinimus provakarietiškai laikinajai Ukrainos vyriausybei, kuri į valdžią atėjo vasarį. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos dėl neramumų kaltino Kremlių.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione. Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aidint fanfaroms Kremliuje ir skambant pasipiktinimo balsams Vakaruose dėjo parašą po sutartimi dėl Krymo aneksavimo, vienas artimiausių jo patikėtinių skubėjo į Aziją stiprinti ryšių su Maskvos rytinėmis sąjungininkėmis.

Cheminiais ginklai buvo panaudoti bent penkis kartus per konfliktą Sirijoje, o kai kuriais atvejais tarp jų aukų būdavo vaikų, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. Dokumente cituojami „įtikinami įrodymai“ ir „įrodymai, atitinkantys tikėtiną cheminių ginklų naudojimą“ Sirijos vietovėse: Gutoje, Chan al Asale, Džobare, Sarakebe ir Ašrafija Sahnajoje.

Sirijos vyriausybės ir opozicijos derybininkai pirmą kartą nuo pilietinio konflikto pradžios susitiks sausio 22 dieną Ženevoje, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos (JT). JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, skelbdamas apie šią istorinę konferenciją sakė, kad tai bus „vilties misija“. Tačiau JT vadovas abiem šalims pabrėžė, kad susitikimo tikslas bus priimti deklaraciją, kurią galingosios valstybės paruošė 2010 metų pradžioje ir kuri ragina suformuoti laikinąją vyriausybę.

Inspektoriai patikrino visas, išskyrus vieną, iš Sirijos deklaruotų 23 cheminių ginklų saugyklų, ketvirtadienį pranešė tarptautinė priežiūros organizacija, kai buvo nufilmuotas kompleksas, į kurį buvo sunku patekti dėl šalyje vykstančio karo.

Planuotos taikos derybos Ženevoje, kur siekiama išspręsti konfliktą Sirijoje, iki gruodžio neįvyks, sakė antradienį Rusijos naujienų agentūrai ITAR-TASS vienas šaltinis. „Konferencija įvyk ne anksčiau kaip gruodį“, – sakė šaltinis, informuotas apie trišalių derybų eigą. Šio metu Ženevoje JT ir Arabų Lygos pasiuntinys Lakhdaras Brahimi (Lachdaras Brahimis) tariasi su JAV ir Rusijos pareigūnais. Tikėtasi, kad taikos konferencija prasidės dar lapkritį.

 Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų. Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas.

Saudo Arabija penktadienį atsisakė narystės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, kaltindama šią itin dideles galias turinčią tarptautinę instituciją taikant „dvigubus standartus“. „Dėl to Saudo Arabija ... neturi kitos išeities, tik atmesti narystę Saugumo Taryboje, kol ji bus reformuota, aprūpinta priemonėmis vykdyti savo pareigas ir prisiims savo atsakomybę palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje“, – sakoma Saudo Arabijos URM pranešime, paskelbtame praėjus parai po balsavimo, per kurį ji buvo i...

Didžiojo aštuoneto (G8) šalių užsienio reikalų ministrai kritikavo Šiaurės Korėjos raketos paleidimą ir teigė esantys pasiruošę imtis veiksmų dėl įsipareigojimų nevykdymo, skelbia „RIA Novosti“. „Mes, G8 šalių užsienio reikalų ministrai, smerkiame Šiaurės Korėjos raketos paleidimą. Tai reiškia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 1695-osios, 1718-osios ir 1874-osios rezoliucijų pažeidimą“, – teigiama ministrų pranešime.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis kovo 19-21 dienomis lankysis Niujorke, kur pristatys ilgalaikius Lietuvos tikslus Jungtinėse Tautose (JT), aptars veiklą šioje organizacijoje, susijusią su būsimu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais.

Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė vasario 24 dieną dalyvavo tarptautinėje Sirijos draugų konferencijoje Tunise, kuri surengta Jungtinių Tautų, Arabų valstybių lygai ir kitiems tarptautinės bendruomenės veikėjams siekiant sustabdyti Sirijos valdžios vykdomas represijas ir smurtą prieš civilius savo šalies žmones. Konferencijoje Šiaurės ir Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, parengė bendrą pareiškimą dėl padėties Sirijoje.

Ateinančią savaitę į Vilnių dvišalių karinių politinių konsultacijų atvyks aukšto lygio Kinijos gynybos ministerijos delegacija, vadovaujama Tarptautinių ryšių generalinio direktorato direktoriaus generolo majoro Dzia Siaoningas (Jia Xiaoning). Vizito metu įvyks karinių ekspertų konsultacijos tarptautinio saugumo klausimais, su delegacijos vadovu susitiks krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Gen. mjr.