jt saugumo taryba

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Paklausta, ar sausio 23 d. S. Lavrovas asmeniškai dalyvaus Saugumo Tarybos diskusijose dėl Artimųjų Rytų, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atsakė „taip“, trečiadienį pranešė TASS.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį priėmė rezoliuciją, kurioje raginama paskirti specialųjį pasiuntinį Afganistane, kad būtų aktyviau įsitraukta į kontaktus su šia šalimi ir jos Talibano lyderiais. Ji priimta po lapkritį paskelbtos nepriklausomo vertinimo ataskaitos, kurioje raginama aktyviau įsitraukti į bendravimą su Afganistanu, 2021-ųjų rugpjūį į valdžią ten grįžus Talibanui.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsavo už rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad „nedelsiant būtų sudarytos sąlygos saugiai ir netrukdomai patekti humanitarinei pagalbai“ į Gazos Ruožą Po kelias dienas trukusio delsimo rezoliucijoje taip pat raginama sudaryti „sąlygas tvariam karo veiksmų nutraukimui“, tačiau neraginama nedelsiant nutraukti kovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį išreiškė viltį, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Izraelio ir „Hamas“ karo po ankstesnių JAV veto duos teigiamų rezultatų. Jungtinės Valstijos, itin svarbios Izraelio sąjungininkės, vetavo dvi JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuriomis būtų raginama nedelsiant nutraukti intensyvias Izraelio ir „Hamas“ kovas Gazos Ruože.

Jungtinės Valstijos penktadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų raginama nedelsiant nutraukti intensyvias Izraelio ir „Hamas“ kovas Gazos Ruože. Vašingtonas, pasinaudojęs veto teise, atmetė didėjantį JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso (Antoniju Guterišo) ir arabų šalių raginimą nedelsiant nutraukti ugnį. A. Guterresas sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį po to, kai, „Hamas“ pareigūnų teigimu, Gazos Ruože jau žuvo beveik 17,5 tūkst.

Pasaulį pasiekia vaizdai po to, kai Izraelis pradėjo plataus masto sausumos ir iki šiol neregėtą oro antskrydžių operaciją. Miestams Gazos Ruože virstant griuvėsiais, tūkstančiai palestiniečių šturmavo ir išplėšė Jungtinių Tautų sandėlius, kuriuose laikomas maistas ir kita humanitarinė pagalba.

Pasaulį pasiekė vaizdai po to, kai Izraelis pradėjo plataus masto sausumos ir iki šiol neregėtą oro antskrydžių operaciją. Miestams Gazos Ruože virstant griuvėsiais, tūkstančiai palestiniečių šturmavo ir išplėšė Jungtinių Tautų sandėlius, kuriuose laikomas maistas ir kita humanitarinė pagalba.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Rusijos rezoliuciją, kuria smerkiamas smurtas Artimuosiuose Rytuose, bet kurioje neminima palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“, surengusi netikėtą išpuolį prieš Izraelį, žydų valstybėje pareikalavusį mažiausiai 1,4 tūkst. gyvybių.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Saugumo Taryboje Rusija buvo kritikuojama ir toliau lieka tarptautinėje izoliacijoje dėl karo kaimyninėje Ukrainoje.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį pranešė, kad surengs skubų posėdį, Prancūzijai ir Jungtinėms Valstijoms vadovaujant pastangoms sustabdyti Azerbaidžano karinę operaciją etniniame armėnų anklave Kalnų Karabache. Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį iš artilerijos, reaktyvinių lėktuvų ir dronų apšaudė kalnuotą teritoriją, praėjus vienai dienai po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas.

Jungtinės Tautos, o ne Ukraina, nustato savo renginių formatą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, kuriame dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Niujorke, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kai lankėsi Staten Islando universitetinėje ligoninėje. „Mes nesirinkome tokio formato, – sakė jis.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė remianti išplėstinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos idėją su nuolatine vieta Afrikai, siekiant atsižvelgti į dabartinę ir būsimą pasaulio padėtį. „Norime, kad nuolatinis Afrikos atstovavimas ir narystė būtų išplėsta, įtraukiant Indiją, Braziliją, Vokietiją ir Japoniją“, – sakė šalies užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly. „Žinau, kad tai drąsi reforma.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienį vyravo susiskaldymas – Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Maskvos plano kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, o nuolatinė Tarybos narė Rusija atkakliai gynė savo poziciją. Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. „Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Dėl to, ką ji daro Ukrainoje, ji neturėtų ja būti, bet [JT] įstatai neleidžia keisti jos nuolatinės narystės“, – ketvirtadienį iš Kosta Rikos, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais, sakė L. Thomas-Greenfield.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžiui.  „Kitas svarbus Rusijos pirmininkavimo [Saugumo Tarybai] įvykis bus aukšto lygio atviri debatai dėl „veiksmingo daugiašališkumo ginant JT Chartijos principus“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.  Šiam susitikimui pirmininkaus Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, nurodė ji.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Maskvos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama atlikti nepriklausomą tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją. Vakarų šalys dėl rugsėjį prie Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių įvykusių sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremlius – Vakarus. Rezoliucija gavo tik tris balsus: Rusiją palaikė Kinija ir Brazilija. Kitos 12 Saugumo Tarybos narių susilaikė.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį tylos minute paminėjo pirmąsias karo Ukrainoje metines po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusiją vykdant genocidą jo šalyje. Tačiau tylos minutė paskelbta tik po to, kai Rusijos JT pasiuntinys Vasilijus Nebenzia primygtinai pareikalavo, kad Taryba pagerbtų „visus tuos, kurie žuvo“ per konfliktą. „Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – sakė jis.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį išreiškė nusivylimą dėl to, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Maskvos invaziją į Ukrainą dėl Rusijos turimos veto teisės ir paragino imtis reformų, kurios leistų JT geriau ginti pasaulinę taiką ir tvarką.

Rusija ir Kinija antradienį blokavo JAV iniciatyvą, kuria siekta nutraukti kuro tiekimą Šiaurės Korėjai, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Vašingtonas tvirtina, kad Šiaurės Korėja jau viršijo nustatytą šių metų kuro importo kvotą. Maskva ir Pekinas nurodė, jog reikia daugiau laiko išnagrinėti JAV prašymą, kurį parėmė 25 JT narės, tarp jų Japonija, Prancūzija bei Vokietija, sakė šaltiniai.

Nesėkmingas Šiaurės Korėjos tarpkontinentinės balistinės raketos bandymas, atliktas praėjusių metų balandžio 29-ąją, baigėsi nuolaužų nukritimu ant gyvenvietės, praneša Japonijoje įsikūręs analitinis leidinys „The Diplomat“, remiantis šaltiniu JAV valdžioje. Leidinio duomenimis, vidutinio nuotolio raketa „Chwason-12“ nukrito ant Tokčhono miesto, kuriame gyvena apie 240 tūkst. gyventojų. Maža to, buvo „padaryta ženklių nuostolių“ pramonės ir žemės ūkio pastatams.

Per paskutinius 20 metų Šiaurės Korėja atliko šešis branduolinio ginklo ir dešimtis balistinių raketų paleidimo bandymus. Nepaisant tarptautinės bendruomenės sankcijų, Pchenjanui kiekvieną sykį pavyksta sukurti vis galingesnius užtaisus ir vis toliau galinčias skristi raketas, kurios jau gali nuskristi iki JAV. Leidinys „Gordon“ primena, kaip Sovietų Sąjunga padėjo KLDR pradėti savo branduolinę programą, ir kaip ji ilgainiui subyrėjo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo paskelbti papildomas griežtas sankcijas Šiaurės Korėjai, įvykdžiusiai naujo tipo tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą. „Ką tik kalbėjausi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu apie Šiaurės Korėjos provokacinius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV lyderis. „Šiandien Šiaurės Korėjai bus paskelbtos papildomos griežtos sankcijos. Išspręsime šią situaciją!“ – pažymėjo jis.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame numatomos naujos sankcijos Šiaurės Korėjai. Rusijos ir Kinijos spaudžiamos Jungtinės Valstijos sekmadienį pristatė pataisytą JT rezoliucijos projektą dėl griežtesnių sankcijų Pchenjanui, kurį norima nubausti už rugsėjo pradžioje surengtą branduolinį bandymą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Šiaurės Korėją „prašant karo“ ir paragino imtis „griežčiausių įmanomų priemonių“ prieš Pchenjaną po jo šeštojo ir kol kas galingiausio branduolinio bandymo, tačiau susidūrė su Kinijos ir Rusijos pasipriešinimu. JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili) skubiai sušauktame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė, kad Vašingtonas artimiausiomis dienomis pateiks aptarimui naują sankcijų rezoliuciją, dėl kurios galėtų būti balsuojama ateinantį pirmadienį.

Šiaurės Korėja trečiadienį atskleidė savo raketų programos plėtros planų, o šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) įsakė padidinti raketų variklių ir tarpžemyninių balistinių raketų dalių gamybą. Vadovaujant Kim Jong Unui Pchenjanas sparčiai tobulino savo balistinių raketų technologijas, nors tai daryti draudžia Jungtinių Tautų rezoliucijos. JT Saugumo Taryba jau septynis kartu skelbė sankcijas šiai uždarai šaliai.

Šiaurės Korėja atmetė Pietų Korėjos pasiūlymą sėsti prie derybų stalo, pateiktą per vieną iš retų priešiškų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą, pirmadienį pranešė Seulo naujienų agentūra „Yonhap“. Apie tai buvo paskelbta Jungtinėms Tautoms įvedus naujas sankcijas branduolinį ginklą turinčiai izoliuotai komunistinei valstybei. Ministrai trumpai pasikalbėjo regioninio forumo Maniloje kuluaruose.

Naujo branduolinio ginklo bandymo pasiruošimas vieninteliame KLDR poligone Punggye-ri yra pristabdytas. Anot leidinio „38 North“ analitikų, karinėje bazėje gali būti įvestas „laukimo režimas“. Leidinys „38 North“, kuris specializuojasi Šiaurės Korėjos informacijos analizėje, praneša, kad buvo sustabdytas vandens pumpavimas iš šachtos, kurioje numanomai yra laikomas branduolinis užtaisas. Taip pat dingo ir sunkieji sunkvežimiai, kurie ankstesnėse palydovo nuotraukose buvo matyti netoli šachtos.

JT Saugumo Taryba trečiadienį susirinko į posėdį svarstyti kritinės padėties Sirijoje, kur aviacijos antskrydžiai drebino Alepą ir diplomatinė įtampa pasiekė aukštumas po humanitarinės pagalbos vilkstinės bombardavimo. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė Tarybai, kad Sirijos armijai užbaigus paliaubas, jas reikia vėl atnaujinti. JAV ir Rusijai pareiškus, kad būtina pratęsti savaitę trukusiais paliaubas, kitą dieną tie patys veikėjai vėl svarsto, ką daryti.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

JT Saugumo Taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė griežtesnėms sankcijoms Šiaurės Korėjai, atsakant į jos surengtą ketvirtą branduolinį bandymą ir balistinės raketos paleidimą. 15 narių Taryba priėmė rezoliuciją, kurios projektą parengė Jungtinės Valstijos ir palaikė Kinija, lig šiol buvusi vienintelė Šiaurės Korėjos gynėja; tai gali būti ženklas, kad keičiasi Pekino požiūris į Šiaurės Korėjos veiksmus.

Tarptautinė bendruomenė Sirijos krizę privalo spręsti skubiai ir ryžtingai, teigia užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas, kuris penktadienį dalyvavo neeiliniame aukšto lygio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame vienbalsiai priimta rezoliucija dėl Sirijos, skatinanti dėti visas pastangas kuo skubiau pasiekti paliaubas šalyje.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą penktadienį vienbalsiai palaikė planą, pagal kurį galėtų būti užbaigtas žiaurus pilietinis karas Sirijoje, pakviesdama sukilėlius ir Damasko režimą prie derybų stalo. JAV ir Rusijos iniciatyva po derybų su 17 šalių grupe numato, kad artimiausiu laiku turi būti paskelbtos paliaubos jau beveik penkerius metus tebesitęsiančiame konflikte – galbūt jau kitą mėnesį.

Rusija trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo numatyta įkurti specialų tribunolą teisti atsakingiesiems dėl Malaizijos lainerio numušimo virš Ukrainos. 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliuciją, kurios projektą parengė Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukrainai. Rusija pasinaudojo veto teise, o Angola, Kinija ir Venesuela susilaikė.

Po „Boeing 777“ katastrofos praėjus metams jau šešių šalių (šiandien prie Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Ukrainos ir Malaizijos prisijungė Didžiosios Britanijos atstovai) valdžia bando paskatinti tarptautinę bendruomenę sukurti JT tribunolą, skirtą nubausti kaltuosius. Kol kas atrodo, kad galimybės nėra realios, aiškinasi rbc.ru.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Kol Rusija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turės veto teisę, tol šis tarpvalstybinės organizacijos padalinys negalės atlikti vienos svarbiausių savo funkcijų – imtis karinių veiksmų prieš agresorių. Šeštadienį Rusija užkirto kelią priimti prorusiškus separatistus kritikuojantį pareiškimą, kuriame smerkiamas išpuolis Mariupolyje. Tačiau pirmadienį JT Saugumo Taryba ir vėl renkasi į skubų posėdį padėčiai Ukrainoje aptarti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sekmadienį išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl smarkių mūšių aplink Donecko oro uostą Ukrainos rytuose ir paragino nedelsiant nutraukti smurtą. Doneckas buvo intensyviai apšaudomas raketomis, o Ukraina prie fronto linijos pasiuntė tankus ir paskelbė, kad vyriausybinėms pajėgoms pavyko išstumti prorusiškus separatistus iš beveik visos oro uosto teritorijos.

Vienas Jungtinių Tautų (JT) tyrėjas ketvirtadienį pareiškė, jog turimų įrodymų pakaktų, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) būtų patrauktas atsakomybėn dėl „didžiulių“ žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų toje šalyje. Šis JT specialiojo žmogaus teisių pasiuntinio Šiaurės Korėjai Marzuki Darusmano (Marzukio Darusmano) pareiškimas tapo vienu iš griežčiausių JT pareigūnų komentarų apie Kim Jong Uno atsakomybę už didelio masto pažeidimus savo izoliuotoje valstybėje.

Rusija antradienį atsisakė palaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos, pareiškusi, kad šis dokumentas spaus šią Balkanų šalį suartėti su NATO ir Europos Sąjunga (ES), esą atkartojant scenarijų, sukėlusį konfliktą Ukrainoje. Rusijai per balsavimą susilaikius, JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, palaikančią ES karines pajėgas Bosnijoje, tačiau susiklosčiusi padėtis atspindėjo smarkiai padidėjusią įtampą tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl Ukrainos krizės.

Džihadistai iš daugiau negu 80 šalių plūsta į Iraką ir Siriją „precedento neturinčiu mastu“, sakoma vienoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurios ištraukas penktadienį paskelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“. Apie 15 tūkst. žmonių atvyko kautis ir padėti džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) bei kitoms kovotojų grupuotėms iš „šalių, kurios anksčiau nepatirdavo iššūkių, susijusių su (tarptautiniu teroristų tinklu) „al Qaeda“, sakoma pranešime.

 „Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nepritarė Rusijos parengtam pranešimui, nes jame apkaltinant Ukrainą buvo nutylėta apie Maskvos remiamų separatistų veiksmus.

Rusija ir Vakarai sekmadienį surėmė ietis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje per derybas, kurios buvo skubiai sušauktos dėl gilėjančios krizės Ukrainoje ir vyko užvirus kruviniems susirėmimams tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų kovotojų. Rusija dėl augančios įtampos žėrė kaltinimus provakarietiškai laikinajai Ukrainos vyriausybei, kuri į valdžią atėjo vasarį. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos dėl neramumų kaltino Kremlių.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione. Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

 Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiaurės Korėjos politinis režimas nori nenori privalo atlaisvinti savo planinės ekonomikos gniaužtus, kad žmonės bent jau nemirtų badu, sako politologas Konstantinas Andrijauskas.

Cheminiais ginklai buvo panaudoti bent penkis kartus per konfliktą Sirijoje, o kai kuriais atvejais tarp jų aukų būdavo vaikų, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. Dokumente cituojami „įtikinami įrodymai“ ir „įrodymai, atitinkantys tikėtiną cheminių ginklų naudojimą“ Sirijos vietovėse: Gutoje, Chan al Asale, Džobare, Sarakebe ir Ašrafija Sahnajoje.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį perspėjo, kad cheminių ginklų inspektorių laukia precedento neturintys pavojai per metų trukmės misiją, kurios metu bus siekiama sunaikinti Sirijos cheminį arsenalą, kai sukilėliai pradėjo didelį puolimą. Pranešime JT Saugumo Tarybai, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šios organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki-moonas rašo, jog reikės 100 užsieniečių ekspertų, kad būtų užbaigta „operacija, kokia anksčiau paprasčiausiai nebuvo išbandyta.

Šiandien Visbyje susitikę Šiaurės ir Baltijos šalių (Nordic Baltic Eight, NB8) užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Rytų partnerystės valstybėms ir susirūpinimą situacija Sirijoje. „Šiemet Šiaurės ir Baltijos šalys daug dėmesio skiria Rytų partnerystės šalims, siekiančioms glaudesnių santykių su ES. Raginame jas neabejoti pasirinktu keliu ir pasinaudoti siūlomomis galimybėmis.

Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos specialusis pasiuntinys Sirijoje Kofis Ananas (Kofi Annan) atvyko į Bagdadą su Irako užsienio reikalų ministru Nuriu Malikiu (Nouri Maliki) aptarti krizę Sirijoje, skelbia BBC. Prieš tai K. Ananas lankėsi Irane. Jo teigimu, Teheranas vaidintų „teigiamą vaidmenį“ siekiant užbaigti kovas Sirijoje. Buvęs JT generalinis sekretorius pirmadienį teigė, kad diskusijos su prezidentu Bašaru al Asadu (Bashar al-Assad) buvo konstruktyvios.