jovita neliupšienė

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Nuo 2024-ųjų pradžios užsienio reikalų viceministro pareigas pradės eiti diplomatas Simonas Šatūnas. Jis pakeis iki šiol šias pareigas ėjusią Jovitą Neliupšienę, kuri paskirta vadovauti Europos Sąjungos (ES) misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). S. Šatūnas bus atsakingas už ES politikos formavimą ir įgyvendinimą, ES prekybos politiką, santykius su ES institucijomis, sankcijų koordinavimo klausimus.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.   „Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją.

Gruodį Ukraina gali gauti išankstinę kalėdinę dovaną arba sulaukti nuviliančios žinios – Europos Sąjungos lyderiai spręs, ar pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Lietuvos atstovai tikisi, kad Kyjivas sulauks palankaus sprendimo, bet pripažįsta – galimybių langas pakankamai mažas. Gruodžio viduryje ES lyderiai turėtų nuspręsti, ar Ukraina turėtų būti oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie 27 narių bloko.

Galimybių langas pakviesti Ukrainą į Europos Sąjunga (ES) yra gana mažas, todėl Bendrijos vadovai turėtų juo pasinaudoti, sako Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Naujausiame „Politico“ sudarytame įtakingiausių Europos Sąjungos politikos formuotojų reitinge atsidūrė ir Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Jai skirtas „Vašingtono užkalbėtojos titulas“. Ji atsidūrė septintoje „Sutrikdytojų“ sąrašo vietoje. „Jovitai Neliupšienei tenka nemažai darbo.

Tarptautinėje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie Rusiją, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė susitiko pokalbiui su Apaštaliniu nuncijumi Petaru Rajičiumi. „Rugsėjo 8 dieną viceministrė Jovita Neliupšienė susitiko pokalbiui su Apaštaliniu nuncijumi“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė. Visgi Užsienio reikalų ministerija (URM) susitikimo detalių nekomentuoja.

Europos Komisijai (EK) rugsėjo pradžioje išaiškinus, kaip vykdyti sankcijas dėl į Lietuvą neįleidžiamų automobilių su rusiškais registracijos numeriais, Komisija gali pateikti ir daugiau išaiškinimų, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Komisija pakankamai dažnai aiškina sankcijas, nes reglamentai yra sudėtingi, apima ne vieną sritį, ne vieną prekę, ir asmenis apima.

Europoje turistaujantys ir atostogaujantys rusai lieja ašaras – po naujausio Briuselio išaiškinimo, Europos Sąjungos šalyse iš jų turi būti konfiskuoti automobiliai. Pirmieji atvejai jau pasitaikė Vokietijoje, o be mašinų likę rusai jau europiečius ima vadinti fašistais. Gali būti, kad rusų mašinas konfiskuoti teks ir Lietuvos pareigūnams, bet yra įvairių išlygų dėl Kaliningrado tranzito.

Patekus į Lietuvą su Rusijoje registruotu automobiliu, vairuotojui, kuris nevyksta Kaliningrado tranzitu, grės automobilio konfiskacija, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Taip ji komentavo atnaujintą Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, draudžiantį į Europos Sąjungą (ES) net laikinai įvežti automobilius iš Rusijos.

Europos Sąjungai (ES) svarstant naują sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuva tiksi, kad naujausi ribojimai bus panašūs į taikomus Rusijai. „Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Atėjo laikas Lietuvos diplomatams būti pastebėtiems ir tarptautiniu lygiu, sako būsimoji Europos Sąjungos (ES) misijos vadovė Jungtinėse Valstijose Jovita Neliupšienė. Nuo ateinančių metų pradžios Vilnių ji iškeis į Vašingtoną, kur vadovaus daugiau nei 100 žmonių komandai.

Lietuva pradeda ruoštis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai – Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos paruoštoms gairėms. Bendrą pirmininkavimo programą Lietuva ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po. Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad šalies komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.

Lietuvos diplomatė Jovita Neliupšienė užims vieną svarbiausių pozicijų Europos Sąjungos diplomatinėje tarnyboje – ji atrinkta vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose, skelbia portalas „15min“, remdamasis šaltiniais. 15min žiniomis, oficialiai apie J. Neliupšienės paskyrimą turėtų būti pranešta artimiausiomis dienomis.

Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, greta Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų reikia ir nacionalinių ribojimų, teigia užsienio reikalų viceministrė. „Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.  „Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė kartu su Lietuvos verslo atstovais lankosi Pietų Korėjoje, kur pristatys Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriaus pranašumus, taip pat šalies lazerių, finansinių technologijų, startuolių, turizmo ir tradicinių pramonės sektorių potencialą. „Pietų Korėja yra pasaulinė puslaidininkių, elektromobilių baterijų, informacinių ir ryšių technologijų pramonės šakų lyderė.

Ekonomistai ramina, kad artėjanti recesija nepaveiks Lietuvos taip stipriai, kaip daugelio kitų šalių. Jei vis dėlto sulauksime skaudžių padarinių, tai kokie jie bus ir kaip galėtume juos sušvelninti?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Lietuvos prekybos atstovybę Taivane planuojama atidaryti rugsėjį. „Tikimės, kad po poros mėnesių atidarysime savo prekybos atstovybę Taipėjuje“, – Taivano parlamento pirmininko vizito metu penktadienį BNS sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė. Pasak jos, atstovybę planuojama atidaryti nuo rugsėjo 12 dienos. Apie panašią data užsiminė ir Taivano parlamento pirmininkas You Si-Kunas.

Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų. „Tikimės, kad investicijos į kelių infrastruktūros gerinimą paskatins verslus ateiti į savivaldybes, kurti naujas ir gerai mokamas darbo vietas“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Suprastėjus Lietuvos ir Kinijos santykiams buvo kalbama, kad importas iš Rytų milžinės gali būti pakeistas importu iš Taivano ar kitų valstybių, todėl šalies ekonomika nenukentės. Tačiau vis daugiau verslininkų ir pramoninkų skundžiasi dėl didžiulio Kinijos spaudimo investuotojams ir potencialiems partneriams. Ką Lietuvai reiškia blogi santykiai su Kinija, TV3 žinių „Dienos komentare“ aptarė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – didinti mokestinę lengvatą mažiau alkoholio turinčiam alui. Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles. Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Lietuvos į eurokomisarus deleguojamo Virginijaus Sinkevičiaus atsakomybėje bus daug nematomo, bet svarbaus darbo, sako Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) Jovita Neliupšienė. Pasak diplomatės, aplinkosaugos komisaras turės prižiūrėti ES teisės įgyvendinimą ir atstovauti bendrijai derybose su trečiosiomis šalimis.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Pabėgėlių klausimas Lietuvoje juda nuo vienos radikalios pozicijos prie kitos: pradinį pasipriešinimą dėl atvykėlių skaičiaus keičia susirūpinimas, jog gali nebūti norinčiųjų atvykti. Pradėta kalbėti ir apie motyvacinę sistemą. Tačiau šioje diskusijoje dažniausiai trūksta labai svarbios informacijos. Naujoji Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė tvirtina, kad neverta kelti pabėgėlių motyvacijos atvykti klausimo.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje nutarė Lietuvos nuolatine atstove Europos Sąjungoje teikti Prezidentei skirti Jovitą Neliupšienę. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pritarus, J. Neliupšienė naujas pareigas Briuselyje pradėtų eiti nuo rugpjūčio 18 dienos. Politikos mokslų daktarės laipsnį turinti J. Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijoje (URM) dirbti pradėjo 2003 metais Saugumo politikos departamente.

Rusijos sudarytame sąraše Europos Sąjungos (ES) politikų, kuriems draudžiama atvykti į šią šalį - septyni lietuviai, pranešama Suomijos visuomeninio radijo YLE interneto svetainėje.

Jei Lietuva būtų laukusi kitų šalių pagalbos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, projektas būtų įstrigęs dėl vidaus politikos ginčų, teigia prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Jovitos Neliupšienės teigimu, tuomet šalis nebūtų galėjusi užsitikrinti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų. „Reikia saugotis patiems, jeigu tikiesi kitų pagalbos. Taip ir suskystintų gamtinių dujų terminalas - tai lūžinis metas mūsų energetikoje.

Žinių radijas Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį išvyksta darbo vizito į Turkiją, kur atidarys verslo forumą.   Vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad Turkijoje svarbiausias klausimas bus vadinamoji ekonominė diplomatija:   „Tai yra, kaip galėtume paskatinti ekonominius ir prekybinius ryšius su šia valstybe, kaip turėtume investuoti į šių ryšių plėtojimą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas parodė, kad galingiausios pasaulio valstybės yra vieningos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė. „Rusijos prezidento (Vladimiro) Putino ankstyvas išvykimas, o taip pat labai atviri kai kurių G-20 šalių narių vieši komentarai dėl situacijos Ukrainoje parodė pasaulio galingųjų valstybių vienybę Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje.

 Lietuvos prisijungimas prie euro yra dalis šalies geopolitikos, teigia prezidentės patarėja. „Euro įsivedimas ir dalyvavimas tokioje euro grupėje ir euro grupės susitikimuose, sakyčiau, yra dalis mūsų geopolitikos. Būsime arčiau Europos centro, būsime toje Europos dalyje, iš kurios Lietuvos jau nebus galima išplėšti vien grasinimais ir gąsdinimais“, - interviu Žinių radijui sakė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Jovita Neliupšienė.

Lietuva prisidės finansinėmis lėšomis prie kuriamo NATO fondo, kuriuo bus teikiama parama Ukrainos kariuomenei, antradienį pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. „Lietuva planuoja skirti finansinės paramos per minėtus NATO fondus ir skatiname kitas šalis nares paremti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis“, - Žinių radijui sakė Jovita Neliupšienė.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė per patarėją pareiškė, kad Ukraina, nusprendusi nepasirašyti Vilniuje Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga Vilniuje, neatlaikė Rusijos ekonominio šantažo. Kitų Rytų partnerystės šalių ambasadoriai Lietuvoje skirtingai vertina Ukrainos traukimąsi likus savaitei iki viršūnių susitikimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Jovita Neliupšienė, atsakydama vertintojams, sakantiems, kad derybose dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto Lietuva prioritetinėse srityse negavo tiek, kiek prašė, teigė, kad skaičiai rodo, jog geresnio rezultato buvo sunku tikėtis. "Kiekvienas vertintojas turi teisę turėti savo nuomonę, bet visų pirma turime kalbėti skaičiais ir faktais.