josepas borrellis

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos. „Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis. „Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“ tebėra vienintelis galiojantis dokumentas, galintis vesti į tvarią ir teisingą taiką, todėl ES yra pasirengusi dirbti pagal šį planą, kad užtikrintų plačią tarptautinę paramą.   Apie tai J. Borrellis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys atskleidė įspūdingą šalies naftos produktų importo iš Indijos augimą – sausį-liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška 12,2 karto iki 451 mln. eurų.

Europos Sąjunga turi nesvyruoti ir paaiškinti savo strateginius santykius su Pekinu, per susitikimą su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu sakė Kinijos aukščiausio rango diplomatas Wang Yi. Jo žodžius šeštadienį citavo Kinijos užsienio reikalų ministerija. Vokietija, didžiausia ES ekonomika, ketvirtadienį paskelbė planus naikinti ryšių su Kinija keliamą riziką.

Briuselyje ketvirtadienį vykusiose derybose Serbijos ir Kosovo vadovai nesugebėjo susitarti, kaip sumažinti tarp abiejų šalių tvyrančią įtampą, sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Po to, kai ES ir Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad abi šalys išsklaidytų įtampą, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Kosovo premjeras Albinas Kurti (Albinas Kurtis) buvo iškviesti į krizės valdymui skirtus susitikimus.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos ir Baltarusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje, rašo „Sky news“. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad šis žingsnis „paskatins tolesnę itin pavojingą eskalaciją“. Anot jo, tai taip pat prieštarauja daugeliui tarptautinių susitarimų. „Baltarusijos režimas yra neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininkas“, – sako J. Borrellis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį viename Prancūzijos savaitraštyje paskelbtame nuomonės straipsnyje paragino Europos šalių karinius laivynus patruliuoti Taivano sąsiauryje. J. Borrellis savo komentaruose leidinyje „Journal Du Dimanche“ pakartojo praėjusią savaitę savo išsakytas pastabas, kai jis pabrėžė, kad Taivanas yra labai svarbus Europai. Taivanas „mums rūpi ekonominiu, komerciniu ir technologiniu požiūriu“, sakė ES diplomatijos vadovas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasveikino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kurį pavadino „svarbiu sprendimu“ tarptautiniam teisingumui ir Ukrainos žmonėms.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje, dėl kurių Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo elektros tinklo, yra „rimtas branduolinės saugos pažeidimas“. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad dėl nutrūkusio elektros tiekimo, kuris buvo atnaujintas ketvirtadienio vidurdienį, teko naudoti avarinius dyzelinius generatorius elektrinei aušinti, todėl gerokai padidėjo branduolinės avarijos rizika.

Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos. Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.

Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen. Šia žinia ir nuotraukomis iš traukinių stoties jie patys pasidalino savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“. „Gera sugrįžti į Kyjivą, jau ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios. Šį kartą su savo Komisijos narių komanda. Esame čia kartu, kad parodytume, jog ES kaip niekada tvirtai palaiko Ukrainą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį lankydamasis Maroke, kuris kartu su Kataru siejamas su Europos Parlamente kilusiu korupcijos skandalu, pažadėjo visiškai netoleruoti kyšininkavimo.  „ES pozicija yra aiški: korupcija negali būti nebaudžiama. Nulis tolerancijos“, – teigė J. Borrellis po susitikimo su Maroko užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste. „Kremliui visiškai trūksta patikimumo, o šis vienašališkas paliaubų paskelbimas nėra patikimas“, – sakė Maroke viešintis Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Šią neteisėtą agresiją pradėjo Rusija, – sakė jis.

Europos Sąjunga trečiadienį gynė savo diplomatijos vadovo kelionę į Maroką, kuris kartu su Kataru siejamas su Europos Parlamente kilusiu kyšininkavimo skandalu. Kadangi šiuo metu „nėra jokių įrodymų“ apie neteisėtus veiksmus, ketvirtadienį ir penktadienį planuojama ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio kelionė turėtų įvykti, sakė jo atstovas spaudai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė silpnąsias Europos gynybos pajėgumų vietas. J. Borrellis cituojamas Europos išorės veiksmų tarnybos pranešime, skelbia „Ukrinform“. J. Borrellis pažymėjo, kad praėjusią savaitę vyko kasmetinė Europos gynybos agentūros konferencija, kurioje esminės diskusijos skirtos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas. „Šis karas prieš Ukrainą daugeliui iš mūsų tapo žiauriu prabudimu, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – (...) Suprantame, kad mūsų karinės atsargos sparčiai senka dėl ilgus metus trukusių nepakankamų investicijų.

NATO narės šių metų birželį pagaliau susitarė, kad Kinija yra „iššūkis“, bet galima tik spėlioti, ką tai iš tiesų reiškia. Dabar 30 valstybių vienijančio NATO aljanso pareigūnai turi suteikti turinį šiam terminui, bet jų progresas, švelniai tariant, yra kuklus, rašo „Politico“. Iš vienos pusės Jungtinės Valstijos siekia sulaikyti Pekino galios plėtrą ir bando šį tikslą inkorporuoti į NATO darbotvarkę.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis įsitikinęs, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūkestis, jog „generolas Žiema“ padės jam laimėti karą prieš Ukrainą, yra klaidingas. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Miunsteryje, Vokietijoje, kur vyksta G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. J. Borrellis taip pat priminė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Europos Sąjunga Ukrainai jau skyrė paramos už 22 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pasmerkė prorusiškų programišių kibernetines atakas prieš Bendrijos nares, tarp kurių buvo ir Lietuva.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Rusijos armija ir toliau rengia oro antskrydžius ir civilinės infrastruktūros apšaudymą, įskaitant raketų paleidimo įrenginių naudojimą. Informuojama, kad atakos Kramatorske metu penktadienį mažiausiai žuvo apie 50 asmenų ir daugiau nei 100 yra sužeisti. Taip pat pranešama, kad Makarive, esančiame už 32 mylių į vakarus nuo Ukrainos sostinės, Rusijos pajėgos nužudė 132 civilius, o dalis mirusiųjų kūnų rasti masinėse kapavietėse.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šeštadienį pareiškė, kad naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos tikriausiai bus pasiektas artimiausiomis dienomis. „Esame labai arti, tačiau dar yra neišspręstų klausimų, – Katare surengto Dohos forumo kuluaruose žurnalistams sakė J. Borrellis, – Negaliu pasakyti, kada ir kaip, bet tai yra kelių dienų klausimas.

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste. Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln.

Rusijos pajėgų surengtas civilinių taikinių apšaudymas antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove pažeidė tarptautines ginkluotų konfliktų taisykles, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Vakarykštis civilinės infrastruktūros objektų apšaudymas artilerijos pabūklais Charkove pažeidžia karo teisę.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Bosnijos serbų siekiui atsiskirti keliant nuogąstavimus, kad vėl gali kilti konfliktas tarp bendruomenių, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sekmadienį  išreiškė susirūpinimą dėl politinės padėties Bosnijoje. „Padėtis Bosnijoje kelia kaip niekad daug nerimo, ji niekada nebuvo lengva, tačiau dabartinės išcentrinės tendencijos tikrai kelia didelį nerimą“, – sakė jis. Miuncheno saugumo konferencijoje.

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Sąjunga ir Kinija planuoja kovo pabaigoje surengti aukšto lygio susitikimą, penktadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, tvyrant susirūpinimui dėl Pekino pastangų blokuoti Lietuvos eksportą. „Planuojamas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas, preliminariai – kovo pabaigoje. Tai man suteiks galimybę nuvykti į Kiniją jam pasiruošti“, – po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijos mieste Breste paskelbė J. Borrellis.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau). „Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui. „Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad už migrantų, susitelkusių prie šalies vakarinių sienų, repatriaciją apmokėtų Europos Sąjunga. Vakarai kaltina Baltarusiją organizuojant šią krizę: apgaulingais pažadais dėl lengvo kelio į ES viliojant atvykėlius, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas, tokiu būdu keršijant blokui už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.

Europos Sąjungos ekspertų grupė išvyko į Baltarusiją aptarti techninių klausimų, susijusių su nelegalių migrantų, susirinkusių prie Lenkijos sienos, repatriacija, antradienį pranešė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Nedidelė grupė, atstovaujanti Europos Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), vyksta į Minską.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė pritariantis papildomoms sankcijoms Baltarusijai, bet pabrėžė, kad toks žingsnis pareikalautų visos Europos Sąjungos palaikymo. „Žinoma, reikalingos papildomos priemonės. Tačiau pažiūrėkime, ką nuspręs ES“, – Liuksemburge sakė jis žurnalistams, paklausiems, ar reikėtų griežčiau bausti Minską ir baltarusių oro bendrovę „BelAvia“. J. Borrellio teigimu, suformuoti vieningą poziciją Europos Sąjungoje ne visada yra lengva užduotis.

Kanada neketina pripažinti Talibano vyriausybės Afganistane, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ir paaiškino, kad Otava šį judėjimą tebelaiko teroristine organizacija. „Kanada neturi planų pripažinti Talibaną kaip Afganistano vyriausybę, – kalbėjo J. Trudeau. – Jie jėga perėmė valdžią ir pakeitė tinkamai išrinktą demokratinę vyriausybę. Ir, pagal Kanados įstatymus... jie yra pripažįstami teroristine organizacija.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) antradienį pripažino, kad Bendrija turės vesti derybas su Talibanu, užgrobusiu valdžią Afganistane. „Talibanas laimėjo karą, taigi, turėsime su jais kalbėtis“, – sakė diplomatijos vadovas, bet pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Talibano valdymas bus oficialiai pripažintas artimiausiu laiku.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį išdėstė bloko planą dėl stabilesnių santykių su Rusija kūrimo, bet įspėjo, kad ryšiai su Maskva atrodo blogėsiantys. „ES tuo pačiu metu priešinsis Rusijai, varžys ją ir dirbs su ja, remdamasi tvirtu bendru Rusijos tikslų supratimu ir principingo pragmatizmo požiūriu“, – sakė J. Borrellis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva laukia realaus Rusijos karių atitraukimo iš Ukrainos pasienio, o ne tik politinių pareiškimų. „Pirmieji ženklai kol kas yra tik politiniai, laukiam, kad po jų sektų realūs atsitraukimo veiksmai. Kol kas apie tai dar informacijos neturime“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ministras. Maskva penktadienį pranešė pradėjusi atitraukti pajėgas, dalyvavusias pratybose prie Ukrainos sienos.

Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė didesnes pajėgas nei 2014-aisiais, kai įsiveržė į Krymą, pirmadienį sakė Pentagono atstovas. Pasak jo, šis dislokavimas kelia „labai rimtą susirūpinimą“. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pirmadienį sakė, kad prie Ukrainos sienos dislokuota 150 tūkst. rusų karių. Kiek vėliau jo paties tarnyba nepateikdama paaiškinimo šį skaičių sumažino iki 100 tūkstančių.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pažadėjo bloko „nesvyruojamą“ paramą Kijevui ir išsakė didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo Ukrainos pašonėje. „Su dideliu susirūpinimu stebime Rusijos karinį aktyvumą aplink Ukrainą“, – po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba per „Twitter“ parašė J. Borrellis. „Nesvyruojama ES parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – pridūrė jis.