jonas šimėnas

Eidamas 70-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas, užuojautą reiškia prezidentas, Seimo pirmininkė, Vyriausybės vadovė.  „Netekome tikro nepriklausomos valstybės kūrėjo. Visada prisiminsime Joną Šimėną kaip žmogų, kuris buvo ištikimas savo vertybėms, drąsiai siekė laisvės ir kartu su Sąjūdžiu ardė totalitarinio režimo pančius, o vėliau daug prisidėjo kuriant modernią šalies aplinkosaugos sistemą.

VL žurnalistas Arūnas Daugėla Neišrinkti į Seimą, vadinasi, praradę tautos pasitikėjimą Jonas Šimėnas ir Saulius Pečeliūnas prašo signatarų rentos. Jie nenori dirbti visuomenei naudingo darbo ir yra įsitikinę, kad iki gyvenimo pabaigos apsirūpino parašę ant Kovo 11-osios akto. Kitas šviežias „rentininkas“ – Česlovas Juršėnas – rinkimuose nedalyvavo. Renta mokama ir signatarų našliams.

Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų leista paveldėtojams privačioje miško žemėje atstatyti neišlikusias sodybas. Už tokį Seimo narės Danutės Bekintienės pateiktą įstatymo pakeitimo projektą po svarstymo balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 4 parlamentarai.

Šeštadienį Rukloje (Jonavos r.) posėdžiaujanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Šiame sąraše yra 227 pavardės. Už sąrašą balsavo 80, prieš buvo 5, susilaikė 11 tarybos narių. Daugiausia diskusijų sukėlė TS-LKD prezidiumo siūlymas perkelti į žemesnes vietas sąraše Seimo narius Naglį Puteikį, Rytą Kupčinską ir Joną Šimėną.

(Papildyta 19:09 val.) Seimas ketina balsuoti dėl Aplinkos apsaugos komiteto vadovybės pasikeitimo. Šeštadienį paskutiniame pavasario sesijos Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai ketina balsavimu apsispręsti dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo pasikeitimo. Seimas planuoja balsuoti dėl šio komiteto nario Justino Urbanavičius paskyrimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.

Seimo narys Jonas Šimėnas kreipėsi į Seimo Pirmininko pavaduotoją Algį Čapliką bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, prašydamas išsiaiškinti, kas ir kodėl paskleidė žinomai melagingą informaciją apie komandiruotę į Rio de Žaneirą (Brazilija). Pasak jo, šių metų gegužės 30 d. žiniasklaidoje pasirodžiusi publikacija „Biudžetą komandiruotėms išleidusio komiteto vadovas J. Šimėnas nori į Braziliją“ neatitinka tikrovės.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jonas Šimėnas kritikuoja energetikos ministro Arvydo Sekmoką veiklą atsinaujinančios energetikos srityje.

Pastaruoju metu atsinaujinančios energijos tema vis dažniau sutinkama spaudoje, verslo pasaulyje, įvairių organizacijų veikloje, tačiau iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro gana mažą suvartojamos energijos dalį Lietuvoje. Nepaisant to, mūsų šalyje yra potenciali niša plėstis šiam sektoriui, tačiau tam kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, o studentams suteikiama per mažai informacijos šia tema arba ji būna iškraipoma.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiksmai tampa koalicijos problema".– pareiškime žiniasklaidai teigė A. Čaplikas. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko Algio Čapliko nuomone, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiksmai organizuojant komiteto darbą tampa visos koalicijos problema, kurią reikia spręsti.

„Šiandien Lietuvoje veikianti atliekų tvarkymo sistema nėra tobula – tai faktas. Tačiau joje dalyvaujantys subjektai kategoriškai pasisako už jos tobulinimą, tačiau jokiu būdu ne griovimą, ką siūlo vienas žmogus“, - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narys Andrius Burba.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas teigia, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje turi būti decentralizuota ir išsiaiškinta, kas atsakingas už tai, kad Kazokiškių sąvartynas veikia neteisėtai. Teismo sprendimu sąvartynas po mėnesio turi būti uždarytas, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų padėčiai pakeisti.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutinka su kaltinimais, esą jis suklastojo komiteto apsvarstytą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektą. Jo teigimu, sąmata buvo suredaguota pagal Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priimtus sprendimus. J. Šimėno teigimu, tai aiškiai galima matyti palyginus aplinkos ministro patvirtintą ir komiteto siūlomą projektų lyginamuosius variantus.

„Parlamento vadovė Irena Degutienė elgiasi keistai ir nesolidžiai. Tai reiškia arba Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vidaus kovas, arba norą kažkaip pridengti jų bendrapartietį, Aplinkos apsaugos komiteto vadovą Joną Šimėną“, – teigia Seimo ekonomikos komiteto vadovas D. Budrys. Seimo pirmininkė I. Degutienė penktadienį viešai pareiškė, kad reikia keisti Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų pirmininkus. „Matau problemų ne tik su Aplinkos komiteto pirmininku.

Lietuvoje net intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų balsas į dangų neina. Net 40 garsių veikėjų, tarp kurių – 14 Nacionalinės premijos laureatų, viešu kreipimusi bandė atkreipti Seimo dėmesį į tai, koks žalingas yra kelis mėnesius svarstomas Miškų įstatymas. Tačiau parlamentarai net nepasidomėjo, kuo tikrasis Lietuvos elitas nepatenkintas.

Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį, vos ne korupciniu ar atskirų klanų interesams tarnaujančiu įvardintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jo skaidrumu abejojantys parlamentarai tikisi, kad įstatymą dar vetuos Prezidentė ir jis bus taisomas, praneša LTV „Panorama“. Suvaržymai hidroenergetikai ir žalia šviesa vėjo jėgainėms. Taip naująjį įstatymą apibūdina jo krikštatėvis – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Skandalas dėl lenkų šovinisto Valdemaro Tomaševskio vis labiau išjudina visuomenę. Vakar viešą laišką paskelbė signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra.

Nedeklaruodamas su atsinaujinančių išteklių energetika susijusių savo rėmėjų ir šioje srityje dirbančio savo sūnaus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurias nuostatas. Tokią išvadą trečiadienį priėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad politikas šią klaidą jau ištaisė.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys pareiškė žadantis tikrinti, ar Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, siekdamas naudos sau, nesuklastojo dokumentų. „Svarstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą priėmimo stadijoje pastebėta, kad pirmininkas parlamentui pateikė ne tą įstatymo redakciją, kuri buvo patvirtinta balsuojant komitete. Pateikta kitokia 13 straipsnio 4 dalies formuluotė. Neatitikimų yra ir kitų straipsnių redakcijoje.

Seimo pirmininkei Irenai Degutienei apskųstas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ketina kreiptis į teismą ir atmeta visus jam pareikštus kaltinimus. „Ketinu svarstyti galimybę kreiptis į teismą, nes tai yra netiesa, šmeižtas ir melas. Negalima visai Lietuvai skelbti melo,“ - portalui balsas.lt tvirtino J. Šimėnas. Jis atmetė visus kaltinimus, kuriuos rašte išdėstė dvylika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų.

Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažeidė Seimo statutą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nes neatsisakė su Seimo nario veikla nesuderinamų pareigų. Tai trečiadienį nutarė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Etikos sargai nemano, kad viešajai įstaigai vadovavęs politikas pažeidė Konstituciją, nes ji jokios realios veiklos nevykdė.

Šiuos metus Lietuva pasitiko tapusi pirmąja valstybe pasaulyje, kuri turėjo atominę energetiką, tačiau jos atsisakė. Kaip tai paveiks Lietuvos ir jos žmonių gyvenimą? Ar tikrai Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas gyventojams atneš tik išaugusias sąskaitas už elektros energiją? IAE uždarymas gali būti naudingas įmonėms, kurios dalyvaus naujuose energetikos projektuose.

Savivalė renčiant nelegalius statinius Lietuvoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau ją pažaboti imamasi tik dabar, kai statybų bumas baigėsi. Ko galima tikėtis? Ką daryti su nelegaliais pastatais? Kokia kitų valstybių praktika ir kas darytina Lietuvoje? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti aplinkos ministras Gediminas KAZLAUSKAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas ŠIMĖNAS, buvę aplinkos ministrai Henrikas ŽU...

Norintieji įdarbinti vėją, upes, saulę ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje kol kas nepajėgia įveikti kojas ir rankas pančiojančių įvairių įstatymų ir draudimų. Šįmet Europos Komisija (EK) priėmė direktyvą, kuri įpareigojo valstybes nares nedelsiant ir ne vėliau kaip iki 2010 metų gegužės 31 dienos priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendintų direktyvą, užtikrinančią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą šalyse narėse.

Valstybės vilkinamą atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros reglamentavimą verslininkai inicijuoja patys. Šiandien, rugsėjo 29-ąją, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyks konsultacinis posėdis, kuriame bus aptariamos problemos dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros reglamentavimo bei trukdžių jiems atsirasti Lietuvoje. Atsiliekame. Kaip įprasta.

Lietuvoje vyrauja lengviausias atliekų tvarkymo būdas – išvežti jas į sąvartyną. Jei ir toliau juo bus einama, panaudojant Europos Sąjungos lėšas įrenti regioniniai sąvartynai bus užpildyti per artimiausius dešimt metų. Tuo tapu Europos Sąjungoje priimtos direktyvos įpareigoja šalyse narėse perdirbti iki 50 proc. atliekų.

Po trijų mėnesių bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Tačiau tam taip ir nepasirengta. Jungtis su Švedija tik planuojama, o naujo modernaus bloko Elektrėnuose statyba vos pradėta.Snūduriuojančią mūsų valdžią kol kas gelbsti pasaulinė krizė, dėl kurios elektros energijos dabar suvartojama gerokai mažiau nei anksčiau. Atsigaunant šalies ūkiui, pramonei elektros reikės vis daugiau.

Kurioziška situacija, kai Seimas Prezidentei pateikė vieną įstatymo projektą, o parlamento interneto tinklalapyje buvo patalpintas kitas, turėtų nebepasikartoti. Naujoji Seimo Pirmininkė Irena Degutienė antradienį parlamentarams pranešė, kad ši problema jau išspręsta.

Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais: Seime užregistruotos tokios įstatymo pataisos, kurias palaiminus, vietoje gražiausių, dar neurbanizuotų gamtos kampelių galime išvysti "kolektyvinius sodus, serbentynus ar kiaulių fermas. Grupė parlamento liberalų užsimojo supaprastinti tvarką, pagal kurią reglamentuojamas žmonių elgesys valstybės saugomose teritorijose. Pataisų autore "Vakarų ekspresui" prisistatė liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė.

Verslininko laisvės siekį aplinkosaugininkai įvardija kaip nusikaltimą gamtai ir žmonėms. Ir verslininkas, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė kovą dėl to, būti užtvankai ar ne, vadina nervų karu ir abu tikisi anksčiau ar vėliau tapti nugalėtojais.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" (LM) vadovai ragina politikus kuo greičiau pertvarkyti krašto miškininkystę. Manoma, tai ne kas kita, kaip bandymas į privačias rankas perimti valstybės girias. Valstybiniai miškai labai vilioja verslininkus: vien jų mediena verta maždaug 8 mlrd. litų. Šis turtas prižiūrimas, modernizuotas, kasmet didinamas, nepraskolintas, neužstatytas bankams kaip daugelio bendrovių turtas. Verslininkų iniciatyva.

FNTT darbuotoja ir statybų Utenos apskrityje prievaizdas kaunasi dėl savo nelegalių statybų ir griauna svetimas. Aukščiausiojo Teismo teisėjos giminė atsitveria pakrantę Labanoro parke, ir prokuratūra bejėgė ką nors padaryti. Antano Boso bendražygis veja iš namų močiutę, nes jo sklype nėra senų pamatų, o kaimynės namas tokiai statybai tiktų. Kova už teisę okupuoti gražiausius Lietuvos kampelius tęsiasi, politikai tiesia ranką ne teisingumui, bet tiems, kurie turi pinigų.

Tūkstančiai sodininkų bendrijų narių būgštauja, kad kol kas tik žodžiu skleidžiama idėja jas reorganizuoti į gyvenamųjų namų bendrijas netrukus gali virsti realybe. Jų manymu, toks sprendimas padidintų sodininkų išlaidas infrastruktūrai.

Lietuva vis dar nepritaria Rusijos ir Vokietijos sumanymui Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį "Nord Stream" ("Šiaurės srautas"). Aplinkos ministerija (AM) paprašė daugiau duomenų apie šį projektą, kurį ekologai vadina beprotybe. Minų laukas - taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo rusai ir jų sąjungininkai nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų - šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį lankėsi Aukštadvario regioniniame parke ir dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje apie Lietuvos saugomų teritorijų problemas, pasiekimus ir perspektyvas. Diskusijoje valstybinių institucijų atstovai pabrėžė, kad saugomose teritorijose imta įgyvendinti darnaus vystymosi principą. Šiose teritorijose asmenims leidžiama užsiimti įvairia ūkine veikla, tačiau nepažeidžiant gamtosaugos pusiausvyros.

Ar tikrai Lazdynuose neseniai pastatyta ir gyventojams absoliutų ekologiškumą garantavusi UAB "Senovė" visus metus nuodijo aplinką? Perreguliavo prietaisus taip, kad šie nerodytų oro taršos, ir kontroliuojančios įstaigos nieko nepastebėjo? O gal tokie kaltinimai - tik verslo partnerių, besibylinėjančių su "Senove" teismuose, kerštas, kuriuo siekiama sužlugdyti įmonę? 2006 metų birželį pradėjusi veikti Medicinos atliekų deginimo aikštelė vadinta moderniausia Baltijos šalyse.

Lietuva turi siekti, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis "Nord Stream" nepakenktų nei Baltijos jūros ekosistemos, nei prie jūros gyvenantiems žmonėms, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. "Dujotiekis ko gero bus tiesiamas. Rusija nemato kliūčių, užkertančių kelią įgyvendinti šį projektą.

Kaip skaičiuoti rinkliavą už atliekų tvarkymą ir išvežimą - kiekvienos savivaldybės reikalas. Taip vakar nusprendė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Į jo posėdį rinkosi įvairių savivaldybių regioninių atliekų tvarkymo centrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Aplinkos ministerijos atstovai,   valdininkai. Diskutuota, kaip teisingiausia skaičiuoti rinkliavą už šiukšlių išvežimą - ar pagal būsto plotą, ar pagal gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių skaičių.

Reikalavimas dėl LRS Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nušalinimo nuo  klausimo nagrinėjimo, dėl objektyvaus ir nepriklausomo poveikio aplinkai įvertinimo, dėl vartotojų teisių gynimo prieš monopolį ir dėl VMS administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų.

Valdančioji Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partija prezidento rinkimuose parems nepartinės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. Už tokį sprendimą šeštadienį balsavo 88 prieš 9, susilaikė 19 partijos tarybos nariai.

Jei naftos ištekliai pasaulyje visiškai išsektų dabar - civilizacija žlugtų. Taip teigia tradicinės energetikos šalininkai. Šio juodojo gamtos stebuklo yra ir Lietuvos žemės gelmėse, tačiau, deja, ne tiek, kad iš naftos pagaminto kuro pakaktų visiems varikliams mūsų šalyje įsukti. Lietuviškos naftos atsargos sparčiai senka ir jos pastaraisiais metais išgaunama gerokai mažiau negu prieš dešimtmetį. Antai 2001 metais buvo išgauta beveik 471 tūkst. tonų, 2006 metais - 181 tūkst.

Aštuoni konservatoriai ragina Vyriausybę nelaukiant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo paskelbti, kad Lietuva ties elektros jungtis ir imsis kitų didelių nacionalinių energetinių projektų be „Leo LT“. Seimui siūloma skubos tvarka pateikti atitinkamas Atominės elektrinės įstatymo pataisas.

„Atsinaujinanti energetika bus tikrai svarbus dėmuo artimiausiuose mūsų planuose. Svarbiausia, kad greta teorinių strategijų kuo greičiau būtų pradėti realūs darbai“, – per susitikimą su atsinaujinančių energijos šaltinių asociacijų atstovais sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Vakar Seime dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) narių vos nepakeitė įstatymo straipsnio, kuris numato iki penkiasdešimt procentų paramą daugiabučių namų bendrijoms, nutarusioms renovuoti savo būstus. Balsavimas įvyko vos po kelių valandų, kai savo išankstines išvadas apie Lietuvos ekonominę būklę žiniasklaidos atstovams pristatė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovė Catriona Purfield.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku šiandien išrinktas liberalas Vytautas Grubliauskas. Audito komiteto pirmininke išrinkta darbietė Loreta Graužinienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Donatas Jankauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Arvydas Anušauskas, Biudžeto ir finansų - liberalas Kęstutis Glaveckas. 10 komitetų pirmininkų iš 15 Seime buvo išrinkta trečiadienį.

Kai kurie Seimo komitetai trečiadienį išsirinko vadovybę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pirmininku išsirinko Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovą Vytautą Kurpuvesą. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovu išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valentinas Stundys. Sveikatos reikalų komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Antanas Matulas.

Pirmadienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turėsiantys didžiausią frakciją naujajame Seime, apsisprendė dėl frakcijos seniūno ir kandidatų į frakcijai atiteksiančių komitetų vadovus. Seniūnu taps Jurgis Razma. Frakcija taip pasirinko kandidatą į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą. Juo bus siūlomas istorikas Arvydas Anušauskas.

Paštininkai jau neša pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kitoje jų pusėje gyventojai galėtų užrašyti linkėjimą nueinančiai valdžiai, kad ji beveik nieko nepadarė neregėtoms centrinio šildymo kainoms sumažinti.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.