jonas lionginas

Seimo leidykla „Valstybės žinios“ atleido aštuonis darbuotojus - kaip BNS pirmadienį sakė vyriausiasis leidinio redaktorius Jonas Lionginas, atleidimai susiję su panaikintu popieriniu leidiniu. „Kadangi popierinis variantas panaikintas, atleistos redaktorės, leisdavusios „Valstybės žinias", popierinį variantą. Kadangi nėra funkcijų, nėra ir pareigybių“, - salė J.Lionginas. Atleidus aštuonis darbuotojus, „Valstybės žiniose“ dirbti liko vienuolika žmonių.

Socialines išmokas ir atlyginimus nurėžusi Lietuvos valdžia lengva ranka vėjais leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Net ekonominės krizės sąlygomis valdžia neatsisako įpročio gyventi plačiai. Finansų ministerija toliau leidžia milijonus nuomai prestižiniame „Vilniaus vartų“ komplekse, o kitų institucijų paimti kreditai dengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Buvęs finansų ministras ir Seimo narys Jonas Lionginas paskirtas Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktoriumi - šias pareigas jis pradės eiti nuo gruodžio 16 dienos. Įsakymą priimti J.Lionginą į darbą ir per mėnesį jam mokėti 8 minimalių mėnesio algų dydžio atlyginimą (6,4 tūkst. litų) ketvirtadienį pasirašė Seimo kancleris Gintautas Vilkelis. Darbo sutartis bus pasirašyta gruodžio 16-ąją, BNS pranešė Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus vadovė Laima Palinskaitė.

Buvęs finansų ministras Jonas Lionginas, neoficialiomis BNS žiniomis, laimėjo konkursą užimti Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ vadovo postą. Ekonomistas J. Lionginas nuo 2004-ųjų lapkričio iki šių metų lapkričio 17-osios buvo Seimo narys, ėjo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas komiteto pirmininko pareigas, taip taip buvo išrinktas į 2000-2004 metų Seimą.

Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ vadovo postą pretenduoja užimti buvęs finansų ministras ir Seimo narys Jonas Lionginas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius ir koncerno „MG Baltic“ žurnalų leidybos įmonės „Neo-Press“ direktorė Margarita Butkienė. Šie trys kandidatai, neoficialiomis BNS žiniomis, liko po antrojo konkurso etapo. Seimo kancleris Gintautas Vilkelis BNS teigė negalintis patvirtinti kandidatų pavardžių.

Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įvertinti siūlymą Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) pervadinti Lietuvos edukaciniu universitetu. Į Vyriausybę išvados Seimo valdyba kreipėsi Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) prašymu. „Bet koks pakeitimas yra papildomi pinigai. Reiktų keisti iškabą, blankus, diplomus, norime žinoti, kiek tai kainuotų“, - BNS motyvus prašyti Vyriausybės išvados nurodė BFK vadovas Jonas Lionginas.

Projektą pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad tai – „pradinis atspirties taškas“. Nueinanti socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė antradienį Seimui pristatė 2009 m. valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia daugiau nei 2,6 mlrd. litų. Finansų ministras Rimantas Šadžius pagaliau pareiškė tikįs, kad biudžeto išlaidas įmanoma dar sumažinti, rašo „Respublika“. Įmanoma mažinti Iš viso į valstybės biudžetą planuojama surinkti 20,2 mlrd.

Vyriausybė kitų metų biudžeto lėšas linkusi leisti ir ne pirmo būtinumo reikmėms. Šimtai milijonų litų numatyti pabrangusiam valdžios įstaigų išlaikymui, keli milijonai - buriavimo varžyboms ar Užutrakio dvaro sodybos gyventojų iškeldinimui, rašo „Lietuvos žinios“. Jei Seimas palaimins Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, gyvensime didelėn skolon. Į iždą numatoma surinkti 25 mlrd. 532 mln. 824 tūkst. litų pajamų, išleisti - 28 mlrd. 172 mln. 181 tūkst. litų.

Kitų metų deficitinio biudžeto projektą Vyriausybės atstovai į Seimą penktadienį atgabeno likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos, todėl nespėta padaryti dokumento kopijų, kurių laukė kai kurie parlamentarai, tarp kurių buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas. BNS J.Lionginas sakė Seime užtrukęs po darbo, tačiau Seimo interneto svetainėje dokumento neaptikęs, todėl išvyko namo.

Valdantieji politikai pripažįsta nežinantys tikslių duomenų apie šių metų biudžeto surinkimą, o opozicija piktinasi, kad žiojėjančią skylę teks kaišyti naujos kadencijos Seimui ir Vyriausybei. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Jonas Lionginas prisipažino penktadienį BNS paskelbtų skaičių apie šių metų biudžeto padėtį neturįs - Vyriausybė parlamento komitetui jų nėra pateikusi. J.Lionginas vylėsi, kad kitą savaitę šie duomenys BFK bus pateikti.

Du butai sostinėje, namas, sklypas ir penki statiniai Švenčionių rajone bei vienas statinys Vilniuje. Visas šį turtas nevertas nė pusės milijono litų. Žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė savo metinėje turto ir pajamų deklaracijoje minėtą nekilnojamąjį turtą įvertino 464 917 litų.

Vyriausybė mano, kad už mokslą neturėtų mokėti visi studentai, sesiją baigę be akademinių skolų - tai yra, tie, kurių studijų knygelėse nėra mažesnio pažymio nei „penki“. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą nemokamas mokslas garantuojamas tik tiems, kurių vidurkis yra ne mažesnis kaip „aštuoni“. Šioms švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytoms pataisoms Strateginio planavimo komitetas pritarė trečiadienį.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“. Mokytis, mokytis ir.

Viščiukai skaičiuojami rudenį. Lietuvos Seimo Socialdemokratų partijos frakcija baigiantis kadencijai taip pat skaičiuoja savo darbo rezultatus. Kokie tie žmonės, kurie dirbo šio Seimo valdančiojoje koalicijoje ir priėmė visiems mums svarbius sprendimus? Apie socialdemokratų frakcijos kasdienybę su humoro gaidele pasakojo jos vadovė parlamentarė Irena Šiaulienė. Iš kitų Seimo frakcijų socialdemokratai skiriasi narių skaičiumi - tai gausiausia frakcija Seime. Taip pat - ir politine patirtimi.

Atsakydami į priekaištus, esą didesnis alkoholio akcizas pakenkė alkoholio pramonei, valdantieji socialdemokratai aiškina, kad jie negalėjo neatsižvelgti į viešąją nuomonę. Pretenzijų socialdemokratams antradienį pareiškė šalies pramonininkai. Alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ generalinis direktorius Vytautas Junevičius Pramonininkų konfederacijos ir socialdemokratų partijos atstovų susitikime teigė, kad nuo šių metų sausio 1 dienos 20 proc.

Partijas ar Seimo frakcijas lyg kojines keičiantys parlamentarai kartais praranda ir atmintį apie duotą garbės žodį, o dėl to gali nukentėti per kitus rinkimus, rašo trečiadienio „Respublika“. Iš vienos partijos į kitą lakstantys parlamentarai gali skaudžiai nudegti pačiu nemaloniausiu laiku – prieš pat naujo Seimo rinkimus.

Darbo partija buvo įkurta 2003 metų spalio 18 dieną. Pirmajame (steigiamajame) jos suvažiavime, vykusiame Vilniuje, dalyvavo per 1000 Lietuvos piliečių. Jame buvo išrinkta partijos vadovybė, patvirtinti veiklos programos prioritetai. Partijos pirmininku tapo Viktoras Uspaskich. 2003 m. lapkričio 25 d. Darbo partija buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Seimas antradienį nutarė nesvarstyti Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pateiktas įstatymo pataisas, numatančias nemokamą mokslą visiems sesiją be akademinių skolų baigiantiems studentams. Parlamentarai nusprendė prašyti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto. Tokios išvados greičiausiai bus pateiktos ne anksčiau nei rudenį, be to, Seimo pavasario sesija baigiasi jau šią savaitę, todėl minėtų A.Monkevičiaus siūlytų pataisų svarstymas nusikelia į rudens sesiją.

Šalies gyventojai, laiku nepasirūpinę dokumentais dėl nuvertėjusių rublinių santaupų grąžinimo, galės atgauti valstybės kompensacijas. Seimas šiandien pritarė prezidento Valdo Adamkaus grąžintam Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymui su visomis prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. „Pakartotinai balsuota buvo ir buvo pritarta“, - portalui „Balsas.lt“ patvirtino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Lionginas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Seime siūlys įstatymą dėl gyventojų santaupų atkūrimo laikyti nepriimtu. Tai portalui „Balsas.lt“ patvirtino komiteto pirmininkas, Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Lionginas. V. Adamkus praėjusią savaitę grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios šalies gyventojams, laiku nepasirūpinusiems dokumentais dėl nuvertėjusių rublinių santaupų grąžinimo, atgauti valstybės kompensacijas.

Seimas sutiko iš naujo svarstyti prezidento Valdo Adamkaus vetuotas pataisas dėl rublinių santaupų grąžinimo pratęsimo iki 2016 metų pradžios. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo 28 Seimo nariai, o 25 parlamentarai balsavo, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos gali sukelti didelių finansinių bėdų Lietuvos aukštosioms mokykloms, mano prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. „Pataisos yra skubotos, nes tai susiję su daliniu universiteto finansavimu. Sprendimas gali būti dvejopas - mažinti studentų skaičių per pusę arba didinti valstybės finansavimą.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad baigiančiam kadenciją Seimui būtų nekorektiška tvirtinti kitų metų biudžetą, bet neatmeta galimybės, kad tai padaryti parlamentas spėtų. Už biudžetą atsakinga Europos Sąjungos (ES) komisarė Dalia Grybauskaitė nekomentuoja, ar yra gerai, kad ne nauja valdžia formuoja biudžetą, o gauna „palikimą" iš senosios ir teigia, jog subalansuoti kitų metų biudžeto beveik neįmanoma.

Rinkimų metais Seimas visuomet balansuoja ant ribos - spės senieji parlamentarai patvirtinti kitų metų biudžetą ar teks šį darbą palikti naujai išrinktam Seimui. Šiemet laiko biudžetui patvirtinti greičiausiai neužteks, todėl pasigirsta kalbų, kad vertėtų Seimo rinkimus kada nors perkelti į pavasarį, rašo „Verslo žinios“. „Jei laikytumėmės visų procedūrų, kurios numatytos Seimo statute, tai fiziškai šis Seimas turbūt nespės apsvarstyti biudžeto.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratų frakcijos narys Jonas Lionginas neatmeta galimybės, kad Seimo valdybos bus prašoma skirti finansavimą atlikti lošimo namų veiklos ir paplitimo finansinį auditą. Apie tai J.Lionginas pareiškė trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos kelios Azartinių lošimų įstatymo pataisos. „Lošimai nėra skatinama veiklos rūšis.

Rinkimams besiruošiančios partijos siekdamos pakelti savo reitingus griebiasi pačių įvairiausių triukų. Liberalų sąjūdis nusispjaudamas į Fiskalinės drausmės įstatymą siūlo Vyriausybei pasiskolinti 200 mln.  litų ir padidinti mokytojų algas. Liberalai siūlo Vyriausybei iki 2008 m. balandžio 1 d. pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinta galimybė Vyriausybei trumpam laikotarpiui pasiskolinti 200 mln. litų ir šias lėšas skirti mokytojų atlyginimams didinti.

Seimas posėdyje antradienį nepritarė Vyriausybės siūlymui patobulinti asmens tapatybės korteles jose fiksuojant biometrinius duomenis, tarp kurių - ir pirštų atspaudai.Kaip įstatymo pataisas pristatydamas Seime sakė vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, įdiegus šias priemones asmens tapatybė būtų labiau apsaugota nuo klastojimo bei sumažėtų neteisėto kortelės panaudojimo galimybė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo kitų metų biudžete papildomai numatyti 295,154 mln. litų ir šiomis lėšomis finansuoti kai kurių Seimo narių pasiūlymus didinti asignavimus. Siūloma suma sudaro 0,93 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Šias lėšas Vyriausybei siūloma rasti mažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Tačiau Finansų ministerijos sekretoriaus Edmundo Žilevičiaus teigimu, skolos aptarnavimui numatytų lėšų neįmanoma tiek apkarpyti.

Seimo nariai jau pateikė per 500 siūlymų „tobulinti“ biudžeto projektą, kurių vertė - apie 3 mlrd. litų - artėjant rinkimams politikai už valstybės pinigus bando įsiteikti savo apygardų rinkėjams, rašo „Lietuvos žinios“.  Rytoj Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketina prasijoti gausius parlamentarų siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo. Per mėnesį biudžeto įstatymo projektas aplipo puse tūkstančio parlamentarų prašymų.

Seimo nariai jau pateikė per 500 siūlymų „tobulinti“ biudžeto projektą, kurių vertė - apie 3 mlrd. litų - artėjant rinkimams politikai už valstybės pinigus bando įsiteikti savo apygardų rinkėjams, rašo „Lietuvos žinios“.  Rytoj Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketina prasijoti gausius parlamentarų siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo. Per mėnesį biudžeto įstatymo projektas aplipo puse tūkstančio parlamentarų prašymų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas sutiko, kad už prezidentūrai numatytas skirti lėšas, suplanuotas Reprezentacinių rūmų ansamblio restauravimui, būtų suremontuoti Kauno lopšeliai-darželiai.

Nors Lietuvoje bedarbių reikia ieškoti su žiburiu, svarstomame kitų metų biudžeto projekte į akis krinta darbo biržos poreikiams tenkinti skiriamos didžiulės lėšos iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) kišenių.

Trejus metus dirbantis šios kadencijos Seimas gali būti vadinamas rekordininku pagal politinių perbėgimų mastus. Į 2004 m. lapkričio 15 d. kadenciją pradėjusį dabartinį Seimą pateko aštuonių partijų atstovai. Dabar Seime yra jau dešimties partijų atstovai, rašo „Kauno diena“.Nuo 2004–ųjų iki šiol 38 parlamentarai pakeitė po dvi ir daugiau frakcijų. Seimas dirba 36 mėnesius, tad vidutiniškai kartą per mėnesį vienas tautos išrinktasis pakeisdavo frakciją.Taip nebuvo nė viename ankstesniame Seime.

Amerikiečių politikas Judžinas Makartis yra sakęs, kad rinkiminės kampanijos metu pavojinga kalbėti apie tai, ką rinkėjai gali prisiminti. Lietuvos politikoje, atrodo, veikia priešingi dėsniai. Rinkėjams net specialiai primenama jiems padaryta žala ir iš to neteisingus veiksmus padarę politikai pasirodo net gauna politinių dividendų, tai yra balsų. Ir net pakankamai daug.

Praėjusią savaitę gana paslaptingai atsiradęs socialdemokratų inicijuotas rentų buvusiems Seimo nariams įstatymo projektas antradienį didelio parlamentarų pasipriešinimo nesulaukė. Energingiausiai protestavo Antanas Terleckas, bet greitai buvo paprašytas palikti posėdžių salę. Iki sesijos pabaigos likus vos porai dienų, Seimo nariai neatsisako minties įteisinti rentas buvusiems parlamentarams.

Socialdemokratai atsisako ketinimų nuo kitų metų iki 24 proc. mažinti pajamų mokestį visiems gyventojams. Jie siūlys Seimui nuo sausio 1 d. 15 proc. tarifu apmokestinti pirmąjį uždirbamą 1 tūkst. Lt, o likusiai sumai taikyti 27 proc. tarifą, pranešė Lietuvos radijas. Tai Lietuvos radijui patvirtino premjeras Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis progresinio pajamų mokesčio įvedimo link. „Daugiau pajamų mokesčio mažinti mes negalime.

Likus kiek daugiau nei metams iki naujų rinkimų Seimo nariai ieško partijų, su kuriomis jie turi daugiau galimybių vėl patekti į parlamentą, rašo „Lietuvos rytas“. Pilietinės demokratijos partija nutarė jungtis su valstiečiais liaudininkais, bet dalis partijos narių metėsi prie socialdemokratų. Pirmasis prie jų prisijungė sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, vėliau – Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Jonas Lionginas.

Po sausros pagaliau palijo. Dygsta bobausiai, kai kas juos ir valgo. Sako, kad jie net nekirmija. Sužaliavo pievos, žiedais apsipylė sodai. Pavasaris žada puikų derlių, bet kol jį nuimsime, teks palaukti rudens. Politikoje derlius bręsta greičiau. Štai iš Darbo partijos pumpurėlio išaugo nauja šaka – Pilietinės demokratijos partija.

Darbo partija pastaruoju metu griūva ne dienomis, o valandomis. Atrodo, vos vakar visą tautinę, pilietinę ir patriotinę Lietuvos visuomenę bauginęs „Archangelsko baubas“ išgyvena paskutines dienas. Stambiųjų verslo grupių ir netgi užsienio įtakos grėsmė, kurią daugelis politikos apžvalgininkų – galbūt, ne be pagrindo – įžvelgė Darbo partijos ir jos lyderio veiksmuose, netikėtai atslūgo. Tiek šios partijos iškilimas, tiek nenumaldomas jos griuvimas – vertas, kad į juos įsigilintume.

Kalbant apie juos nestokojama pačių įvairiausių epitetų: chameleonai, pragmatikai, laisvo elgesio politikai. Teigiamų apibūdinimų, vertinant jų elgesį, beveik neįmanoma išgirsti, nebent tik jie patys kaip maldelę išpyškina nestabilų elgesį ir pažiūras pateisinančius argumentus.

Seimas trečiadienį nusprendė, kad kosultacinis referendumas dėl nacionalinės valiutos – lito pakeitimo euru rengiamas nebus. Liberalų demokratų pateiktą atitinkamą Seimo nutarimo projektą balsavo 37 parlamentarai, prieš – 16, dar 28 Seimonariai susilaikė. Dar šiemet surengti patariamąjį referendumą dėl euro įvedimo pasiūlė opozicinė Liberalų demokratų frakcija. Jos siūlymą savo parašais parėmė 42 įvairių Seimo frakcijų atstovai.

Pirmu tikru valdančiosios daugumos išbandymu taps balsavimas Seime dėl mokesčių reformos, o finansų ministro Algirdo Butkevičiaus atsistatydinimas kol kas esą nekelia pavojaus koalicijos tvirtumui. Taip trečiadienį "Žinių radijo" laidoje "Pozicija" tvirtino Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. "Kiekvienas atsistatydinimas, ypač finansų ministro, kuris kalba apie finansinę reformą, sukelia tam tikrų įtarimų dėl stabilumo.

Konkurencija yra vienas svarbiausių pažangos variklių. Tačiau Lietuvos politikoje taip būna ne visada. Kaip tik konkurencija gali tiek pražudyti dabartinę valdančiąją daugumą, tiek ir ją išsaugoti Praėjusi savaitė itin ryškiai parodė, kad pragmatinio siekio paimti valdžią suburta koalicija eižėja per pačias siūles. Jau nuo pirmųjų žingsnių socdemų, darbiečių, soclibų ir valstiečių atstovai Vyriausybės vežimą traukia į skirtingas puses.

Anksčiau tarp galimų kandidatų į ministrus minėtas Darbo partijos narys Antanas Bosas dabar pretenduoja vadovauti parlamentiniam Aplinkos apsaugos komitetui. Pirmininkauti šiam komitetui norėtų ir “valstiečiai”. A.Bosas žurnalistams sakė, kad užimti minėto Seimo komiteto pirmininko postą jį "įpareigojo" partija. Jis pasipiktino, išgirdęs žurnalistų klausimą, kam teiktų prioritetus dirbdamas šioje srityje.

„Rinkimai išsigimsta", - neseniai pareiškė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Jo požiūriu, išsigimimas pasireiškia tuo, kad rinkėjų balsai perkami, o rinkimų tvarkos laikymąsi prižiūrinčios institucijos blogai dirba. Galima sutikti su šiuo griežtu vertinimu, bet vargu ar išsigimimas pasireiškia tik A. Paulausko minėtais būdais. Palyginkime Lietuvos Prezidento ir Seimo rinkimų kampanijų debatus su kandidatų į Amerikos Prezidento postą - George'o W. Busho ir Johno Kerry debatais.

Buvę Liberalų demokratų partijos nariai parlamentarai Jonas Lionginas ir Pranas Vilkas dalyvaus Seimo rinkimuose Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos kandidatų sąraše. Tai paaiškėjo po pirmadienį Kėdainiuose įvykusio Darbo partijos tarybos posėdžio, kuriame buvo tvirtinamas partijos kandidatų į Seimą sąrašas. P. Vilkas BNS patvirtino, kad jis ir J. Lionginas yra įrašyti į kandidatų sąrašą. P. Vilkas įrašytas sąraše 21-uoju, J. Lionginas - 23-uoju numeriu.

R. Paksą paliko jo bendražygė V. Vinickienė Liberalų demokratų partiją paliko viena ištikimiausių pašalinto prezidento Rolando Pakso bendražygių, buvusi jo patarėja Vitalė Vinickienė. Iš partijos pasitraukė ir jos vyras Pranciškus Vinickas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybės vadovus pasiekė oficialus tarybos narės V.Vinickienės pareiškimas, kuriuo informuojama, jog ji traukiasi iš savivaldybės Liberalų demokratų partijos frakcijos.