jensas stoltenbergas

NATO suteiks papildomas karines garantijas Turkijai, augindama savo karinių jūrų pajėgų galią regione, šiandien paskelbė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot NATO vadovo, papildomos garantijos Turkijai buvo numatytos dar pernai metų pabaigoje. Buvo priimtas sprendimas dislokuoti AWACS žvalgybos lėktuvus, sustiprintas oro patruliavimas, tiek pačioje šalyje, tiek NATO šalių Juodojoje ir Viduržemio jūrose.

NATO „labai rimtai“ reaguos į bet kokius prašymus suteikti pagalbą dėl pabėgėlių krizės, antradienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Vokietijai ir Turkijai pareiškus, kad jos prašys NATO pagalbos kovai su migrantų vežėjais. 28 valstybių Aljanso gynybos ministrai nagrinės šią problemą šią savaitę Briuselyje įvyksiančiame susitikime, Berlynui ir Ankarai paprašius pagalbos kontroliuojant Turkijos pakrantę, pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusijos aviacijos smūgiai Sirijoje, daugiausiai nutaikyti į sukilėlių pajėgas, žlugdo pastangas rasti taikų penkiamečio karo sprendinį.

 Kremlius penktadienį užsipuolė NATO ir Ukrainą, kad šios neteisingai interpretuoja prezidento Vladimiro Putino pastabas apie Rusijos karius Ukrainos rytuose. Rusijos prezidentas ketvirtadienį dar kartą paneigė reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Ukrainoje, bet pripažino, kad kai kurie žmonės vykdė ten karines užduotis.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pakvietė Juodkalniją prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso, žengdami žingsnį, prieš kurį ne kartą griežtai pasisakė Rusija, tvirtinanti, jog tai sukeltų grėsmę stabilumui Vakarų Balkanuose. „NATO užsienio reikalų ministrai ką tik priėmė istorinį sprendimą pradėti prisijungimo derybas su Makedonija, kad ji taptų 29-ąja nare“, - sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

  NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį nurodė, kad Aljansas ruošiasi suteikti naują pagalbos paketą Turkijai, bet tvirtino, kad šie įsipareigojimai buvo priimti anksčiau negu Ankara numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.   Kalbėdamas per 28 NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, J.Stoltenbergas dar kartą paragino Turkiją ir Rusiją nutraukti dabartinę santykių krizę ir pasirūpinti, kad tokių incidentų nebebūtų.

 JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris ketvirtadienį pareiškė tikintis, jog NATO sąjungininkės atnaujins arba patikslins savo indėlį JAV vadovaujamoje koalicijoje Afganistane, Vašingtonui nutarus išplėsti savo misiją.

Nežinomos šalies naikintuvas MIG-29 raketinės sistemos radaru pirmadienį nusitaikė į aštuonis Turkijos naikintuvus F-16, patruliavusius palei sieną su Sirija, pranešė antradienį Turkijos kariškiai. Pasak jų, naikintuvas savo radaru „užrakino“ taikinį, kuriuo tapo turkų lėktuvas. Vadinamasis užrakinimas radaru reiškia, kad raketos automatiškai seka taikinį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvų įvykdyti Turkijos oro erdvės pažeidimai prie sienos su Sirija „nėra atsitiktinumas“, kai Ankara pasiskundė dėl dviejų Maskvos naikintuvų įsibrovimų. „Tai nėra atsitiktinumas, tai rimtas pažeidimas, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje. – To pažeidimo trukmė buvo ilga lyginant su ankstesniais oro erdvės pažeidimais, kuriuos matėme kitur Europoje.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad rugsėjį ir spalį „Viduržemio jūros rytiniame regione“ vyks šalies karinio laivyno pratybos, Vakarams nerimaujant dėl Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo Sirijoje. Pratybų metu bus surengta „40 mokomųjų kovinių operacijų“, kuriose dalyvaus trys karo laivais ir bus leidžiamos raketos, nurodė ministerija. Rusija praėjusią savaitę oficialiai informavo Kiprą, kad jis turėtų nukreipti orlaivius iš pratybų rajono.

Ukrainos karinė vadovybė konstatuoja: visoje fronto linijoje – absoliuti tyla, skelbia censor.net.ua. Antiteroristinės operacijos štabo atstovas spaudai šiandien televizijai „112 Ukraina“ pasakojo, kad nevyksta ne tik apšaudymai, tačiau priešas netgi nebeužsiima žvalgyba iš oro. „Šiuo metu, per visą parą, mes neužfiksavome nė vieno nepilotuojamo priešo lėktuvo. Tai yra, galima konstatuoti, kad per visą perimetrą faktiškai yra visiška ramybė“, – pareiškė jis.

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukrainos decentralizacijos reforma ir susitarimas nutraukti paliaubų pažeidimus nuo rugsėjo suteikia naują galimybę užtikrinti taiką Ukrainoje. „Situacija Ukrainoje išlieka labai trapi, todėl aš sveikinu atnaujintą įsipareigojimą įgyvendinti ir gerbti paliaubas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Stoltenbergas, atsakydamas į BNS klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Vilniuje atidarė NATO vadavietę. Šis štabas ir dar penkios nedidelės vadavietės Rytų bei Vidurio Europoje įkurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamos vadavietės atidarytos trijose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų.

NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaitė Vilniuje trečiadienį iškilmingai atidarys NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). Renginyje NATO Generalinį Sekretorių lydės NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Petras Pavelas, kuris kartu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku atidengs lentelę ant pastato, kuriame įsikūręs NATO karinis vienetas.

NATO ketvirtadienį atidarė karių mokymo centrą Gruzijoje, šaliai siekiant glaudesnės partnerystės su Vakarų aljansu ir neslūgstant įtampai tarp Tbilisio ir Maskvos. Bendras NATO ir Gruzijos mokymų ir įvertinimo centras, esantis šalia sostinės Tbilisio, turėtų būti ramstis šiai nedidelei valstybei, tarp kurios ir Rusijos 2008 metais vyko penkių dienų karas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad saugios zonos be „Islamo valstybės“ (IS) sukūrimas karo draskomoje Sirijoje padėtų grįžti 1,7 mln. pabėgėlių. „Tų regionų išvalymas ir saugios zonos sukūrimas juose sudarytų sąlygas grįžti namo 1,7 mln. piliečių“, - sakė R.T.Erdoganas žurnalistams Ankaros oro uoste.

Kita NATO šalimi taps Juodkalnija, skelbia Rusijos dienraštis „Kommersant“, remiantis šaltiniais aljanse. Šią šalį vadina idealia kandidate. Dauguma Juodkalnijos gyventojų pasisako už narystę šioje organizacijoje. „Juodkalnija – idealus kandidatas (stojimui į NATO)“, – pasakojo leidiniui vienos iš NATO šalių diplomatinis šaltinis, kuris kuruoja Balkanų šalis. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu nė viena kita šalis neturi realių galimybių įstoti į aljansą.

Tik Rusija gali sustabdyti bręstančias ginklavimosi varžybas su NATO, nes būtent ji vykdo agresyvią politiką, didina karinį biudžetą ir militarizuoja ekonomiką, teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kamuolys yra Rusijos pusėje, - BNS Briuselyje sakė jis vėlų trečiadienio vakarą.

NATO yra gynybinis aljansas, pabrėžia jo generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie Rusijos kritiką dėl Aljanso ir jo narių sprendimų didinti pratybų šalia NATO rytinių sienų skaičių, Amerikos sprendimą dislokuoti ginkluotę Rytų Europoje. „NATO yra gynybinis aljansas ir tai, ką mes darome, yra gynyba. Mes atsakome į naują ir iššūkius keliančią saugumo aplinką“, - trečiadienį prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas vykdo didžiausią savo gynybos stiprinimo programą nuo Šaltojo karo, regione padidėjus įtampai dėl terorizmo grėsmės ir vis labiau kategoriškos Rusijos politikos. Jis pasisakė kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva papildys savo branduolinį arsenalą daugiau negu 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

 Rusijos provokuojanti retorika ir dramatiškai išplėsta branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių skrydžių programa kelia didelį nerimą ir yra pavojinga, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO manoma, kad Rusijos numato taktinio branduolinio ginklo panaudojimą karo metu ir mato tame pavojų, teigia Vokietijos generolas Hansas Lotharas Domröse, Vladimirą Putiną charakterizavęs kaip lošėją. NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas, Bundesvero generolas Hansas Lotharas Domröse pareiškė, kad Aljansas yra sunerimęs dėl galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo. „Rusai neatmeta galimybės, kaip vieną iš priemonių, panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, pirmą kartą per pastaruosius tris mėnesius, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė pakartotinai išsakęs „labai tvirtą NATO poziciją“ prieš Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir paramą separatistams rytinėje Ukrainoje. Vėliau kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas sakė paraginęs Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir nutraukti paramą ginkluotam sukilimui šalies rytuose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį perspėjo, kad tarp daugybės Europoje prieglobsčio ieškančių migrantų gali slėptis islamistinių grupuočių kovotojai, todėl dar labiau išryškėja būtinybė efektyviai spręsti migrantų problemą. J.Stoltenbergas kalbėjo atvykęs į ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą, kuriame turi būti patvirtinti bloko planai įkurti ambicingas karines jūrų pajėgas kovai su žmonių kontrabandininkais Viduržemio jūroje, ypač prie Libijos krantų.

NATO ir Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė norinčios stiprinti bendradarbiavimą atremiant „naujas grėsmes“, kylančias dėl kategoriškos Rusijos politikos buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir smurto prie pietinių karinio aljanso sienų. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), kuri dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijos pietiniame Antalijos kurorte, pareiškė, kad abi organizacijos yra „skirtingos prigimties“, bet susiduria su panašiais iššūkiais.

NATO sustiprino savo pajėgas rytinėje dalyje reaguodama į Rusijos veiksmus, pažymi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Trečiadienį spaudos konferencijoje Antalijoje, kur vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, J.Stoltenbergas pabrėžė Rusijos atsakomybę už situacijos destabilizavimą Rytų Ukrainoje. „Rusija yra atsakinga už agresyvius veiksmus Ukrainoje, neteisėtai aneksuodama Krymą ir destabilizuodama situaciją Rytų Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

Rusija ir prorusiški sukilėliai po nepertraukiamo karinių galių stiprinimo rytinėje Ukrainoje dabar yra pajėgūs greitai surengti naujas atakas, perspėję paskutinę minutę, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „Rytinėje Ukrainoje Rusija ir separatistai dabar turi tokius karinius pajėgumus, kurie jiems leidžia pradėti naujas atakas, nedaug iš anksto apie jas perspėję“, pažeisdami vasario mėnesio paliaubų susitarimą, pareiškė J.Stoltenbergas.

NATO nepripažįsta Rusijos ir Pietų Osetijos aljanso ir integracijos sutarties, pasirašytos kovo 18 dieną, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Vadinamoji sutartis yra dar vienas Rusijos Federacijos žingsnis, sunkinantis tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą regione“, – sakoma NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį išplatintame pranešime.

Nors dėl Ukrainos konflikto susirūpinusios NATO šalys nevengia griežtų pareiškimų ir skambių pažadų, kai kurios Aljanso narės iš tikrųjų mažina savo išlaidas gynybai, paskelbė vienas Didžiojoje Britanijoje įsikūręs strateginių analizių centras. Ketvirtadienį paskelbtoje Europos lyderystės tinklo (European Leadership Network, ELN) ataskaitoje sakoma, kad Britanija, Bulgarija, Kanada, Vokietija, Vengrija ir Italija yra suplanavusios sumažinti gynybos sektoriaus finansavimą 2015 metais.

 Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė nuotraukų, kuriose matomas pažangiausias Rusijos priešlėktuvinės artilerijos ir raketų kompleksas, esą naudojamas Rytų Ukrainoje, o Londonas pareiškė, kad tai yra dar vienas Rusijos karinio dalyvavimo tame konflikte įrodymas.

 NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui. „Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.

 Trečiadienį Rygoje įvyks Europos Sąjungos šalių gynybos ministrų susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Latvijos sostinėje bus kabama ir apie Aljanso planus įkurdinti Baltijos šalyse greitojo reagavimo pajėgas ir apie padėtį Rytų Ukrainoje, kur Rusija visais įmanomais būdais stengiasi įtvirtinti savo karinius laimėjimus. Beje, Vengrijoje apsilankęs prezidentas Vladimiras Putinas jau atsakė į NATO šalių ketinimus sutekti Ukrainai efektyvesnės gynybinės ginkluotės.

  NATO penktadienį patvirtino dislokuosianti šešiose rytų Europos šalyse nedideles grupes, kurios padės koordinuoti greitojo reagavimo pajėgas, atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.   NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tokios grupės Lietuvoje Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje steigiamos pirmą kartą. Grupes sudarys kelios dešimtys kariškių.

 NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „nesąmone“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio kaltinimus, esą Ukrainos armija yra paprasčiausiai Vakarų Aljanso „užsieninis legionas“, kurio pagrindinis tikslas – sulaikyti Rusiją. „Pareiškimas, kad Ukrainoje veikia NATO legionas, yra nesąmonė. Ten nėra NATO legiono, o užsieniečių pajėgos Ukrainoje yra rusai“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO ir Ukrainos komisijos susitikimo.

Žudynės Donecke kirto naują smūgį diplomatinėms pastangoms praėjus vos kelioms valandoms nuo susitarimo Berlyne atitraukti abiejų pusių sunkiąją ginkluotė iki rugsėjį Minske suderėtų pozicijų. Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu Rusija padidino sunkiosios ginkluotės ir įrangos permetimą į rytų Ukrainą, bet nesiėmė komentuoti Kijevo teiginį, kad apie 9 tūkst. rusų karių padeda promaskvietiškiems separatistams. „Mes nekalbėsime apie konkrečius skaičius“, – pasakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pastabas, kad daugiau kaip 9 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose.

Žinių radijas Nato generaliniui sekretoriui Jensui Stoltenbergui pareiškus, kad padėtis Ukrainos rytuose šiek tiek švelnėja, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijui“ sakė, kad pavasarį konfliktas Rytų Ukrainoje atsinaujins dar stipresnėmis kovomis.

 NATO penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši atsisako „nuoširdaus dialogo“ apie sustiprintą karinį aktyvumą, ir nurodo, jog per septynis krizės Ukrainoje mėnesius nebuvo nė vieno kontakto su rusų kariškių vadovais. JAV vadovaujamas aljansas praneša apie padažnėjusius Rusijos karo lėktuvų skrydžius, ypač palei Baltijos valstybių sienas, taip pat ties Norvegija, Didžiąja Britanija bei toliau į pietus virš Atlanto vandenyno.

Šiemet į Baltijos šalis atsiųstos papildomos NATO pajėgos liks ir kitąmet, bet naujų saugumo priemonių įgyvendinimas gali užtrukti kiek ilgiau nei tikėtasi, teigia diplomatai. NATO pajėgumai Rytų Europoje ir santykiai su Rusija bus aptariami antradienį Briuselyje prasidedančiame Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Ministrai turėtų patvirtinti, kad Rytų Europoje 2015 metais NATO buvimas išliks sustiprintas ir ore, ir žemėje, ir jūroje.

Pirmieji NATO greitojo reagavimo pajėgų, suformuotų reaguojant į Rusijos intervenciją į Ukrainą, kariai turėtų būti paruošti jau kitų metų pradžioje, pirmadienį pranešė pareigūnai. Rugsėjį mėnesį vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai susitarė, kad 28 narių Aljansui reikia naujų „ieties smaigalio“ (greitojo reagavimo) pajėgų, kurios, iškilus grėsmei, galėtų būti dislokuotos reikiamoje vietoje per kelias dienas. Šios pajėgos, kurias turėtų sudaryti maždaug 4 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimiras Putinas) pirmadienį pasirašė „strateginės partnerystės“ sutartį su Gruzijos separatistiniu Abchazijos regionu, supykdydamas Tbilisį, kuris sako, kad Maskva siekia aneksuoti tą teritoriją.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas penktadienį apkaltino Maskvą aktyviu konflikto kurstymu Ukrainos rytuose; taip jis reagavo į vieno separatistų lyderių prisipažinimą apie gautą „daugybę“ pinigų iš Rusijos. Igoris Martynovas, maištininkų paskirtas vadovauti administracijai Donecke, pasakė vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kad Maskva padeda finansuodama visuomenines paslaugas ir pensijas, kurių nebeteikia Ukrainos vyriausybė Kijeve.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad Rusijos karo lėktuvų skrydžių pobūdis primena Šaltojo karo laikus. Naujasis Aljanso generalinis sekretorius Estijoje aplankė Emario karinę bazę, kur susitiko su premjeru bei Estijos, Amerikos ir Vokietijos kariais. Jo lėktuvą iš Lenkijos atlydėjo ten dislokuoti Nyderlandų naikintuvai, o Emario bazėje Baltijos šalių oro policijos misiją vykdo Vokietijos karinės oro pajėgos.

Rusija vykdo „labai rimtą“ karinių pajėgų telkimą rytų Ukrainoje ir prie abiejų šalių sienos, dislokuodama karius ir modernią techniką, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemas, antradienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO ir kitų šaltinių informacija rodo, kad vykdomas „karinių pajėgų telkimas ... Ukrainos viduje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad transatlantinis aljansas lieka budrus, padidėjus Rusijos kariniam aktyvumui Europos oro erdvėje. „NATO yra stipri; ji išlieka budri“, – Aljanso generalinis sekretorius sakė viešėdamas Atėnuose. Rusijos strateginiai bombonešiai, naikintuvai ir degalų papildymo lėktuvai buvo perimti antradienį ir trečiadienį, – NATO tai pavadino „neįprasta“ Rusijos veikla.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Briuselyje pareiškė, kad nei NATO, nei Rusija negali ignoruoti vienas kito, tad tam tikras bendravimas – neišvengiamas. Tačiau tai nereiškia kompromisų NATO saugumo atžvilgiu, tvirtina J. Stoltenbergas. Tai pirmoji oficiali NATO generalinio sekretoriaus kalba, kurioje aiškėja, kaip mėnesį NATO generaliniu sekretoriumi esantis buvęs Norvegijos premjeras mato Aljanso ateitį.