jav senatas

Italija norėtų padėti JAV ir pas save priimti kelis Gvantanamo kalėjimo kalinius, teigia šalies premjeras Silvio Berlusconis. Tiesa, jis čia pat priduria, kad Italija savo veiksmus derins su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. „Mums reikia pažiūrėti, ką darys kitos Europos šalys. Jei mes galėsime padaryti paslaugą Amerikos žmonėms, Amerikos vyriausybei, mes ją būtinai padarysime“ - duodamas interviu CNN, teigė S. Berlusconis.

JAV Senatas patvirtino prezidento Baracko Obamos prašymą skirti 91,3 mlrd. dolerių karams Irake ir Afganistane finansuoti. Tiesa, Senatas neskyrė finansavimo Gvantanamo kalėjimo uždarymui. Dabar Senatas dar turi išspręsti savo nesutarimus su Atstovų rūmais, kurie karų finasavimui skyrė 96,7 mlrd. dolerių. Manoma, kad iš šios sumos bus nurėžta dalis pinigų ir galiausiai finansavimas bus suderintas.

JAV Senatas teigia atmesiantis Baltųjų rūmų prašymą suteikti pinigų Gvantanamo kalėjimo uždarymui. Tiek Demokratai, tiek Respublikonai teigia, kad prašomi 80 mln. dolerių, kurie turėtų būti skirti Gvantanamui, nebus duoti tol, kol nebus parengti išsamesni kalėjimo uždarymo planai. Gvantaname vis dar yra laikomi 240 įtariamų teroristų. Prezidentas Barackas Obama teigia norintis uždaryti kalėjimą iki 2010 metų sausio.

Šią savaitę pasirodžiusi „Balsas.lt savaitė“ baigia rašinių ciklą, kaip buvusio kompanijos „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio bylos buvo kurpiamos Kremliuje. Kai prokurorai ėmė kelti bylas įmonėms, susijusioms su bendrove „Jukos“, apie šį tyrimą visuomenė sužinojo 2003 liepos 2 dieną, kai buvo suimtas vienas iš M. Chodorkovskio padėjėjų ir artimiausios aplinkos žmonių Platonas Lebedevas. Pasipylė nauji kaltinimai, vyko kratos įmonių biuruose.

JAV prezidentas Barack Obama grįžo iš užsienio kelionės, kurią dauguma analitikų vadina sėkminga. Vienu iš jo aštuonių dienų turnė, pritraukusios viso pasaulio dėmesį, aspektų tapo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu abu lyderiai sutarė dėl būtinybės šiais metais pasirašyti naują strateginės ginkluotės mažinimo sutartį.

JAV prezidentas Barackas Obama ragina savo šalį dėti naujas pastangas, kad būtų ratifikuota Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis. Sekmadienį kalbėdamas Prahoje B.Obama sakė, kad šios sutarties, kurią JAV Senatas atmetė prieš dešimtmetį, ratifikavimas yra vienas tų „konkrečių žingsnių“, kurių JAV gali imtis siekdama savo tikslo - pasaulio be branduolinių ginklų.

Žinoma įvairių istorinių pasakojimų apie kablelio reikšmę sakinio ar įsakymo prasmei: nuo vienoj ar kitoj vietoj padėto skyrybos ženklo priklauso žmogaus likimas. Šio pasvarstymo pavadinimas taip pat įgauna skirtingas reikšmes, nelygu kur bus padėtas kablelis. Tad skaitytojui valia pasirinkti: „uždusinti, negalima pasigailėti“ ar „uždusinti negalima, pasigailėti“. Kadangi omeny turiu Lietuvą ir jos ateitį „Leo Lt“ gniaužtuose, tai manau teisingesnis būtų pirmasis variantas.

Baracko Obamos išrinkimą naujuoju JAV prezidentu galima laikyti ryškių pokyčių šios valstybės užsienio politikoje pradžia. Šiuo atveju kalbama ne vien apie analitikų įvairiai vertinamas (pasaulinės ekonominės krizės kontekste) laukiamas permainas JAV tarptautinėje ekonominėje politikoje. Pokyčiai neabejotinai palies ir kitas šalies užsienio politikos sritis, tarp jų – ir dvišalį bei daugiašalį karinį ir politinį bendradarbiavimą bei kt.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama vasario 17 d., antradienį, Denveryje pasirašys 787 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos stimuliavimo planą, šeštadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovas. Šeštadienį B. Obama pasveikino Kongresą pritarus stimuliavimo planui ir sakė, kad tai yra „pagrindinis įvykis einant atsigavimo keliu“, bei pažadėjo greitai imtis plano įgyvendinimo.

Po prastų JAV darbo rinkos ir naujų namų pardavimų duomenų pagrindinių JAV akcijų indeksų vertė vakar smuko apie 3 proc. Šiandien didžiausią įtaką indeksų pokyčiams darys makroekonomikos naujienos ir ypač 15.30 val. Lietuvos laiku skelbiami JAV BVP ketvirtojo ketvirčio duomenys. Jau nuo kitos savaitės prekyba Talino, Rygos ir Vilniaus vertybinių popierių biržose vyks 2 valandomis ilgiau ir tęsis iki 16 valandos.

Šiandien niekas neabejoja, kad didžioji finansų krizė, prasidėjusi JAV ir išplitusi visame pasaulyje, nemaža dalimi buvo paskatinta sisteminių amerikietiškos rinkos ekonomikos klaidų. Galbūt todėl akys vis krypsta anapus Atlanto: kaip ši šalis kovoja su krizės pasekmėmis ir šalina priežastis, dėl kurių prasidėjo ekonominė recesija, gresianti peraugti į dar didesnę ligą – depresiją.

Pasaulis oficialiai įpareigojo Izraelį nutraukti karo veiksmus Gazoje - apie tai rezoliucijoje vakar paskelbė Jungtinės tautos. Tačiau Izraelis toliau bombarduoja Gazą. JAV, atsisakiusi pasirašyti rezoliuciją, remia atakas, - skelbia „Vakaro žinios“. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ragina nedelsiant įvesti paliaubas Gazos ruože, tačiau Izraelio lėktuvai penktadienį vėl surengė intensyvias atakas. Po kelių dienų aktyvių svarstymų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją.

Antrosios gruodžio savaitės pabaiga pasaulio rinkose, atsinaujinus recesijoms baimėms, jau nebeatrodo tokia optimistiška – pagrindinių JAV akcijų indeksų vertė vakar smuko 2-3 proc. Pesimizmą pasaulio biržose stiprina ir vėl nebeaiškios JAV automobilių gamintojų ateities perspektyvos  – vakar  Senatas balsavo prieš  demokratų pasiūlytą paramos automobilių pramonei suteikimo planą. Didelę įtaką akcijų indeksų pokyčiams šiandien darys skelbiamos JAV makroekonomikos naujienos.

Net ir po itin prastų darbo rinkos duomenų JAV akcijų indeksų vertė penktadienį kilo 3,5-4 proc.Daugiausia investuotojų dėmesio šią savaitę sulauks skelbiami JAV mažmeninių pardavimų duomenys ir tebesitęsiančios JAV valdžios atstovų derybos dėl paramos šalies automobilių gamintojams suteikimo. Indijos valdžios institucijoms organizuojant 4 mlrd. dolerių finansinę paramą šalies ekonomikai, pagrindiniai Azijos akcijų indeksai šiandien kyla 5-7 proc.

Visų liberalų stabas ekonomistas Frydrichas Hajekas turėtų apsiversti karste. Visame pasaulyje, o ypač kapitalizmo rojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose, valstybė į savo rankas perima vis didesnę ekonomikos dalį, faktiškai finansų sektorių. JAV tai vyksta valdant dešiniesiems, ne kartą tvirtinusiems, kad visas problemas išsprendžia laisvoji rinka, o vienintelė valstybės priedermė – nesikišti ir leisti rinkai laisvai veikti.

JAV Senatas pritarė 700 milijardų dolerių vertės šalies finansų sistemos gelbėjimo planui. Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ pasidomėjo, kaip dar būtų galima išleisti tokią sumą. Pinigai keičia pasaulį, o 700 milijardų – 700 000 000 000 dolerių – išties nemažai gali prie to prisidėti, teigiama straipsnyje.

JAV Senatas patvirtino „pagerintą“ 700 mlrd. planą JAV finansų sistemai gelbėti. Dar niekuomet Amerikos visuomenėje nebuvo kilęs tokio mąsto susidomėjimas ekonomikos klausimais.

Antradienį vakare posėdžiavęs JAV Senatas vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kurioje ragina Rusiją pripažinti Baltijos šalių – Estijos, Latvijos bei Lietuvos – okupaciją neteisėta, rašo „Postimees.ee“. „Kongresas prašo JAV prezidento bei valstybės sekretorės paraginti Rusijos Federaciją pripažinti, kad pagal Molotovo-Ribbentropo paktą įvykdyta sovietinė Latvijos, Estijos ir Lietuvos okupacija, besitęsusi 51 metus, buvo neteisėta“ – rašoma rezoliucijoje.

JAV Senatas priėmė naują kompiuterinių žaidimų rinką reguliuojantį įstatymą. Svarbiausia jo naujovė ta, kad iki 2010-ųjų metų visos šalyje parduodamos konsolės privalės turėti galimybę apriboti kai kurias jos funkcijas, kad taip tėvai galėtų apsaugoti savo atžalas nuo galimų neigiamų žaidimų pasekmių. Šis apribojimas negalios AK bei rankiniams kompiuteriams. Tiesa, iš pastarųjų tik „Nintendo DS“ kol kas neturi jokių ribojimo funkcijų.

JAV Senatas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela ir jo vadovaujamas Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) bus išbraukti iš JAV teroristų stebėjimo sąrašo, penktadienį pranešė įstatymų leidėjai. "Šiandien Jungtinės Valstijos pagaliau ryžosi atsikratyti didelės gėdos - nepagarbiai traktuoti ir teroristų stebėjimo sąraše laikyti didį lyderį", - sakė senatorius Johnas Kerry.

JAV Senatas patvirtino federalinį biudžetą, kuriame iš viso – 555 mlrd. dolerių. Iš jų, kaip praneša BBC, papildomi 70 mlrd.dolerių yra skirti karams Irake bei Afganistane finansuoti.Iki šiol tokiam biudžeto švaistymui karinėms reikmėms itin priešinosi demokratai.

Tarp JAV Kongreso ir prezidento G. Busho gali iškilti dar vienas didelis konfliktas. Šįkart jų pozicijos susikirto dėl skandinimo imitavimo ir kitų griežtų tardymo metodų, naudojamų prieš įtariamus teroristus, praneša „The Guardian“. JAV Senatas ir Atstovų rūmai, planuodami kitų metų išlaidas žvalgybos programoms, įtraukė draudimą naudoti skandinimo imitavimą, kurį kaip kankinimą griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjai.

Naktį iš gruodžio 12-osios į 13-ąją Rusija gali pasitraukti iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, šiandien pranešė Rusijos gynybos ministerija. Viena svarbiausių priežasčių – Kremliaus baimė, kad NATO prireikus neva gali operatyviai Baltijos šalių teritoriją paversti Rusijos puolimo frontu.

JAV Senatas pritarė įstatymui, laikinai suteikiančiam šalies vyriausybei teisę be teismo sankcijos klausytis terorizmu įtariamų užsieniečių telefono pokalbių ir periminėti jų elektroninį paštą.

JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos sprendimas sustabdyti sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje galiojimą pavadintas „apgailestavimo vertu žingsniu". Rezoliucijoje Rusijos vyriausybė taip pat raginama peržiūrėti šį savo sprendimą, išvesti Rusijos kariuomenę iš Gruzijos ir Moldovos, o taip pat susilaikyti nuo „karingų pareiškimų, keliančių grėsmę Europos saugumui“. Šis penkių senatorių, tarp kurių buvo ir respublikonai, ir demokratai, parengtas dokumentas buvo priimtas Sena...

Daugiau nei po metų pertraukos internete pasirodė nematytas Osamos bin Ladeno vaizdo įrašas.Vaizdo klipo, kuris trunka mažiau ne minutę, autentiškumas ir data nustatyta nėra, kadangi klipe neužsimenama apie jokius neseniai vykusius įvykius.

Ketvirtadienį JAV Senatas priėmė įstatymą, pagal kurį priešraketinio skydo įrengimas Europoje tapo oficialiu šalies užsienio politikos siekiu. Penktadienį pranešti šios naujienos į Rusiją atvyko įtakingų JAV diplomatų delegacija. Šeštadienį V.Putinas paskelbė apie Rusijos pasitraukimą „Įprastinės ginkluotės Europoje” sutarties.

Penktadienį JAV Senatas padvigubino premiją už teroristo Nr. 1 – Osamos bin Ladeno galvą. Už informaciją, kuri padės sulaikyti ir sunaikinti „al-Qaeda“ lyderį JAV valdžia pasiruošusi sumokėti 50 mln. dolerių. Už šį įstatymo projektą balsavo 87 senatoriai, prieš – 1. Sprendimas padidinti premiją už bin Ladeną priimtas fone skambant pranešimams, kad „al-Qaeda“ didina savo aktyvumą ir ruošiasi naujoms atakoms JAV teritorijoje.

JAV prezidentas Dž. V. Bušas (G. W. Bush) ketvirtadienį pritarė kompromisiniam karo Irake finansavimo projektui, kuris nebesieja paties finansavimo su karių išvedimo iš Irako terminais.Bendra sutarta finansavimo suma sieks 120 mlrd. JAV dolerių. Nenorėdami sulaukti dar vieno prezidento veto, JAV Kongresą kontroliuojantys demokratai sutiko nusileisti ir finansuoti karą Irake be aiškių pasitraukimo iš ten terminų. Į numatytus 120 mlrd. JAV dolerių įskaičiuoti 17 mlrd.

Nenorėdami sulaukti dar vieno prezidento veto, JAV Kongresą kontroliuojantys demokratai sutinka nusileisti ir finansuoti karą Irake be aiškių pasitraukimo iš ten terminų.Keletas JAV pareigūnų teigia, kompromisinis projektas numatys 120 mlrd. JAV dolerių skyrimą, įskaitant 8 mlrd., kurių demokratai išsireikalavo vietiniams JAV poreikiams: uragano Katrina  padariniams likviduoti ir fermerių nuostoliams, patirtiems dėl sausros, atlyginti.

Ketvirtadienį JAV Senatas išsprendė ilgai užsitęsusį JAV karių Irake finansavimo ir išvedimo klausimą - prieš JAV pajėgų Irake finansavimo sumažinimą ir išvedimo datos nustatymo projektą balsavo 67 Senato nariai, už - 29.Šįkart prie projekto nepalaikančių respublikonų prisijungė ir 19 demokratų, tarp jų ir Ginkluotės komiteto pirmininkas Senate Karlas Levinas, kuris teigė nenorįs, kad kariai Irake nemanytų esą palikti vieni, praneša „CNN“.Tačiau tarp balsavusių už finansavimo mažinimo ir išvedim...

JAV Senatas ketvirtadienį vakare vienbalsiai ir be diskusijų priėmė Estiją palaikančią rezoliuciją. Joje smerkiami Estijoje ir prieš jos diplomatines atstovybes užsienyje įvykdyti smurto išpuoliai ir reiškiamas solidarumas su šalies vyriausybe bei žmonėmis. Dokumento iniciatorius - senatorius George'as Voinovich (Džordžas Voinovičius), jo bendraautoriai - Josephas Bindenas (Džozefas Bindenas), Gordonas Smithas (Gordonas Smitas), Josephas Liebermanas (Džozefas Libermanas) ir Barbara Mikulski.

JAV Senatas ketvirtadienį pasekė Atstovų Rūmų pavyzdžiu ir pritarė įstatymo projektui, kuriame numatyta per 11 mėnesių išvesti iš Irako visus kovos veiksmuose dalyvaujančius karius. Neabejojama, kad prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) vetuos šį įstatymo projektą. Įstatymo projekte, kurį Senatas patvirtino 51 balsu prieš 46, numatyta šiais metais kariniams veiksmams Irake ir Afganistane papildomai skirti 100 mln. JAV dolerių.

JAV Senatas nenutrauks karinių veiksmų Irake finansavimo, bet kaip to sąlygos sieks politinės pažangos sprendžiant Irako problemą, sekmadienį pareiškė Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas demokratas Carlas Levinas (Karlas Levinas). "Mes neketiname balsuoti už finansavimo sumažinimą, - sakė C.Levinas interviu televizijos kompanijai ABC.

JAV Senatas atmetė repspublikonų siūlomą pataisą išbraukti iš pajėgų finansavimo protokolo - kuris yra pateiktas svarstymui - klausimą dėl JAV karių iš Irako išvedimo datos, praneša BBC.Šis Senato nutarimas yra Demokratų pergalė prieš JAV prezidentą G.V. Bushą, kuris buvo priešiškas dėl siūlymo taip anksti išvesti pajėgas ir žadėjo sprendimąvetuoti.

JAV Senatui pirmadienį vėl užsipuolus prezidentą George'ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą) dėl Irako, naujausia apklausa parodė, kad šeši iš dešimties amerikiečių norėtų spausti savo atstovus kongrese balsuoti už karių sugrąžinimą iš Irako iki 2008-ųjų rugpjūčio. Tik 36 proc. apklaustųjų mano, kad G.W. Busho planas siųsti daugiau karių į Iraką duos naudos. Apklausa rodo, kad visuomenės nuomonė prasidėjus penktiesiems JAV pajėgų buvimo Irake metams dalijasi pagal dviejų partijų požiūrius.

JAV Senatas pirmadienį pradėjo debatus dėl įstatymo projekto, kuriame numatoma kariniuose veiksmuose Irake dalyvaujančias pajėgas išvesti iki 2008 kovo 31 dienos.Šie debatai laikomi dar viena atvira nuomonių kova su prezidentu George'u W. Bushu (Džordžu V. Bušu).Jie prasidėjo po to, kai Atstovų Rūmai praėjusią savaitę priėmė savą įstatymo projekto dėl išlaidų karams Irake ir Afganistane versiją, kurioje taip pat numatyta JAV karius iš Irako išvesti iki 2008 metų rugpjūčio 31 dienos.

JAV Senatas po ketvirtadienį vykusių audringų diskusijų, kurių metu pasiūlymą atmesti prezidento George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) planus papildomai nusiųsti į Iraką 21 500 amerikiečių karių kritikavo abiejų pagrindinių partijų atstovai, priartėjo prie debatų dėl Irako pabaigos.

Johną Cloudą JAV Ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje JAV Senatas patvirtino 2006 gegužės 26 d. Ambasadorius sutiko atsakyti į naujienų portalo „Balsas.lt“ klausimus. Pasak J. Cloudo, lietuviai gali didžiuotis, kad per trumpą laiką NATO narė Lietuva tapo ne tik saugumo vartotoja, bet ir teikėja. Be to, ambasadorius įsitikinęs, kad tarptautinėje arenoje Lietuva atkakliai gina savo nacionalinius interesus.

JAV Senatas naujuoju amerikiečių kontingento Irake vadu penktadienį patvirtino armijos generolą Davidą Petraeusą (Deividą Petreusą) nepaisant to, kad jis pritaria prezidento pasiūlytam planui išsiųsti į Iraką dar daugiau karių, kuriam prieštarauja dauguma senatorių.Vienu geriausių armijos vadų tituluojamas D.Petraeusas, kurio kandidatūrai pritarė visi 81 balsavusieji senatoriai, kiek anksčiau šią savaitę kalbėdamas Senate sakė, jog situacija Irake yra "žūtbūtinė", tačiau ne beviltiška.

JAV Senatas buvo nutaręs paskelbti nacionaline kalba anglų kalbą, bet netrukus priėmė alternatyvą, pavadindamas anglų kalbą šalį vienijančia kalba. Viena vokietė degalinėje kaip užstatą paliko savo draugę, nes jai neužteko pinigų sumokėti už benziną. Jai negrįžus „užstatą“ po apklausos paleido policija.

JAV Senatas 2 metams įtraukė Lenkiją į bevizio įvažiavimo programą. Jei pritars Atstovų rūmai, lenkai galės keliauti į JAV be vizų ir viešėti iki 60 dienų. Kritiški atsiliepimai Kanuose nesugniuždė „Da Vinčio kodo“: nors po išankstinio seanso publika švilpė ir kikeno, režisierius R.Howardas sakė tikįs filmo sėkme.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas paskyrė Latvijos prezidentę Vairą Vykę-Freibergą savo atstove. Jos uždavinys - dalyvauti rengiant Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą organizacijos reformos klausimais. Tokių ypatingų atstovų yra penki, norima, kad jie propaguotų ne ko nors kito, o Kofi Annano pažiūras į Jungtinių Tautų ateitį. Beje, Latvijos prezidentė vienintelė tarp paskirtųjų atstovų šiuo metu vadovauja valstybei.

Ne pelno organizacijos "Pew Internet and American Life Project" atliktas tyrimas parodė, kad kasdien išsiunčiami milijardai interneto šiukšlių sumažino vartotojų pasitikėjimą elektroniniu paštu. Tyrimo duomenimis, dėl interneto šiukšlių sumažėjo pusės vartotojų pasitikėjimas elektroniniu paštu. Tuo tarpu kas ketvirtas vartotojas teigė dėl šios problemos elektroniniu paštu pradėjęs naudotis rečiau. Birželio mėnesį organizacija apklausė 1,4 tūkst.

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Europos Bendrijų Oskaras Jusys pirmadienį (09.22) Briuselyje pasirašė 1998 metų sausio 14 dienos Lietuvos ir JAV vyriausybių sutarties dėl investicijų skatinimo bei abipusės apsaugos papildomą protokolą.

Balsų dauguma JAV Senatas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį būtų nutrauktas visų į TIA (Terrorism Infomation Awareness) projektą įtrauktų darbų finansavimas. Šia Gynybos departamento inicijuota programa, iš pradžių vadinta “Total Information Awareness”, siekiama sukurti visų JAV teritorijoje vykdomų finansinių transakcijų stebėjimo sistemą. Ji turėjo taip pat stebėti šalies gyventojų migravimą ir analizuoti elektroninį susirašinėjimą bei kitus internetu perduodamus duomenis.

Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrai penktadienį po metus trukusių derybų ir, nepaisydami žmogaus teisių gynėjų kritikos, susitarė pasirašyti istorinį ekstradicijos susitarimą su JAV. Susitarimas yra dalis Europos pažado padėti JAV kovoti su terorizmu po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ir buvo pasiektas kaip tik tuo metu, kai 15 ES šalių ir Vašingtonas mėgina išspręsti nesutarimus, sukeltus karo Irake.

Didžiosios Britanijos Vyriausybei teks dėl Irako karo aiškintis parlamente. Žemųjų rūmų užsienio reikalų komitetas antradienio vakarą nutarė ištirti motyvus, kuriais vadovaudamasis ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) paskelbė karą Irakui. Kaip pasakė komiteto pirmininkas leiboristas Donaldas Andersonas (Donald Anderson), tyrimas bus viešas.

NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pirmininkas JAV Atstovų rūmų narys Douglas Bereuteris (Duglas Beroiteris) pabrėžia Lietuvos konstruktyvių santykių su Rusija reikšmę regiono stabilumui. "Jūsų indėlis į regiono taiką ir stabilumą yra labai svarbus. Ne tik tuo, kad jūs savo šalyse kursite stiprias ir klestinčias visuomenes, bet ir tuo, kad konstruktyviai palaikysite dialogą santykiuose su kaimynėmis, ypač su Rusija", - ketvirtadienį Seime sakė Vilniuje viešintis NATO PA pirmininkas.