jabloko

Vladimiras Putins perrinktas Rusijos Federacijos prezidentu, surinkęs 76,69 proc. rinkėjų balsų, rodo penktadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti galutiniai kovo 18-ąją įvykusio balsavimo rezultatai. Už V. Putiną iš viso balsavo 56 mln. 430 tūkst. 712 rinkėjų – „tai yra, daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių rinkėjų“, paskelbė Centrinė rinkimų komisija. Antras liko 11,77 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sekmadienio rinkimuose užsitikrinęs ketvirtą kadenciją ir šiame poste išliksiantis iki 2024 metų, sugebėjo įtvirtinti savo absoliučią valdžią, užgniaužti opoziciją ir priminti buvusią Maskvos galybę užsieniui. 65 metų buvęs KGB karininkas, prieš 18 metų pirmą kartą išrinktas prezidentu, sugrąžino stiprių valstybės saugumo tarnybų ir centralizuotos autoritarinės valdžios tradicijas, kurios buvo pradėjusios byrėti po Sovietų Sąjungos iširimo.

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ketvirtadienį įregistravo paskutinius kandidatus į šalies prezidento postą – liberalių pažiūrų Kseniją Sobčiak ir komunistą Maksimą Suraikiną. Partijos „Piliečių iniciatyva“ palaikoma K. Sobčiak anksčiau pateikė komisijai 104 929 savo šalininkų parašus. Iš jų patikrinus 60 tūkst. buvo rasta 1,33 proc. negaliojančių parašų, bet šis kiekis pagal įstatymus nėra pakankamas, kad taptų pagrindu neregistruoti kandidato.

Maskvoje nežinomi užpuolikai ketvirtadienio vakarą sumušė Rusijos opozicinės liberalų partijos „Jabloko“ deputatę Aleksandrą Parušiną – ji buvo hospitalizuotą dėl smegenų sutrenkimo, pranešė partijos atstovai. „Rugpjūčio 10-osios vakarą nežinomi asmenys sumušė Maskvos Chamovnikų rajono (savivaldybės) deputatę Aleksandrą Parušiną ir po to nustūmė ją į griovį“, – naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė partijos spaudos tarnyba.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Chuliganai, kaip įrankis vis dar yra naudojami Rusijos valdžioje, įskaitant ir politinius tikslus, rašoma „Vedomosti“. Leidinys pažymi, kad nė vienas iš išpuolių prieš opozicijos narius pastaruoju metu Rusijoje nesulaukė teisėsaugos dėmesio. Šalyje, kur dėl cerkvėje ieškotų „pokemonų“ ir religinių jausmų įžeidimo jaunuoliui prokurorai prašo skirti 3,5 metų kalėjimo, ta pati teisėsauga neįžvelgia nusikaltimo sudėties A. Navalno, kuris viena akimi gali apakti, užpuolime.

2017-ieji pasižymės ir Rusijos prezidento rinkimų kova. Vienas iš opozicijos veikėjų, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas pačioje praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad mes iššūkį 2018-aisiais vyksiančiuose rinkimuose Kremlių užėmusioms struktūroms. Tačiau jo laukia itin sudėtingas kelias, ne tik dėl prieš jį atsisukusios sistemos veiklos, bet ir dėl susiskaldžiusios opozicijos.

Rusijoje įsiplieskė audringi debatai dėl planų grąžinti Ortodoksų Bažnyčiai didžiausią Sankt Peterburgo katedrą, o iki ketvirtadienio tinklapyje Change.org paskelbtą šio žingsnio priešininkų peticiją pasirašė per 100 tūkst. žmonių. Šv.Izaoko katedros (Šv.

Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ sekmadienį lengvai laimėjo parlamento rinkimus, galinčius atverti prezidentui Vladimirui Putinui kelią į ketvirtąją kadenciją per 2018 metų balsavimą, rodo negalutiniai rezultatai.

Rusijos rinkimų komisijos vadovė sakė, kad parlamento rinkimų rezultatai iš vieno Sibiro regiono gali būti anuliuoti, jei pasitvirtins įtarimai dėl jų klastojimo. Toks Elos Pamfilovos pareiškimas pasirodė sekmadienį, rusams balsuojant Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – rinkimuose.

Sekmadienį Rusija rinksis naują parlamentą, kuriame pastaruosius 16 metų karaliauja valdančioji „Vieningoji Rusija“ partija. Leidinys „Newsweek“ pažymi, kad šių rinkimų kampanija yra itin blanki, tačiau atrinko įdomiausia, kas jų metu nutiko. Visų pirma reikia paaiškinti, kad absoliučiai niekas neabejoja dabartinės totalitarinės ir kleptokratinės valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pergale.

Mokykloje nr. 58 Penzoje „prisiekusiųjų žiuri“ kol kas nepaskelbė savo verdikto Josifui Stalinui, „The New York Times“ rašo žurnalistas Alecas Luhnas. „Jis buvo didis žmogus, unikalus istorijoje,“ pasakojo jam 11-okas Ženia Viktorovas.

„Šio teksto – „Putinizmas, kaip aukščiausia ir baigtinė banditinio kapitalizmo forma, Rusijoje“ prieš keturiolika metų man nepavyko publikuoti nei „Novaja gazeta“, kurioje tuo metu turėjau savo skiltį, nei jokiame kitame liberaliame leidinyje. Jis pasirodė „Sovietinėje Rusijoje“. Rusijos liberalizmo ikonos bėgo paskui „blatną“ (rus.

 Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neabejoja, kad Boriso Nemcovo žudikai bus surasti. „Šokas. Borisą užmušė. Sunku patikėti. Neabejoju, žudikai bus nubausti. Anksčiau ar vėliau. Šviesios jam atminties...“, – parašė jis savo paskyroje „Twitter“. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad nužudytasis B.Nemcovas buvo tikras Rusijos patriotas ir puikus Ukrainos draugas. „Rusijos patriotas ir kartu didelis Ukrainos draugas.

Rusijos žemieji parlamento rūmai per paskutinį svarstymą antradienį pritarė prieštaringai vertinamam įstatymui, numatančiam baudų sugriežtinimą nesankcionuotų protestų dalyviams, praneša „RIA Novosti“. Prie Valstybės Dūmos buvo sulaikyta apie 20 protestuotojų, tarp kurių – opozicinės liberalios partijos „Jabloko“ lyderis Sergejus Mitrochinas, informavo policija.

Vienas iš „Jabloko“ partijos įkūrėjų Grigorijus Javlinskis prabilo apie mitingų neefektyvumą. Kaip rašo politikas savo tinklaraštyje, „patys savaime pilietiniai mitingai, akcijos, vaikštynės ir panašios sulėktuvės, nepaisant viso jų žmogiškojo orumo, politiniu požiūriu nieko nepakeis“. „Dėl savo bejėgiškumo jie dažnai virs muštynėmis ir susirėmimais. Smurto stiprėjimas padarys situaciją visais atžvilgiais kur kas blogesnę“, – įsitikinęs G. Javlinskis.

Pažymint Černobylio AE avarijos metines, ketvirtadienio vakarą Minsko centre įvyko eitynės ir mitingas, kuriuose reikalauta socialinės paramos nukentėjusiems nuo avarijos žmonėms ir sustabdyti numatomas atominės elektrinės statybas. Nors valdžia buvo davusi leidimą, eitynės buvo visaip varžomos, nebuvo leista į mitingo vietą atvykti automobiliui su įgarsinimo aparatūra, bet to, milicija ir saugumo agentai buvo sulaikę keliasdešimt žmonių. Dalis jų penktadienį bus teisiama.

Kovo 4-ąją Rusija rinks prezidentą ir beveik neabejojama, kad juo vėl taps dabartinis šalies premjeras Vladimiras Putinas. Tačiau ar galima sakyti, kad šioje šalyje niekas nesikeičia? Pats V. Putinas savo rinkiminėje kampanijoje kviečia tęsti pradėtus darbus, tačiau visuomenė vis mažiau juo pasitiki ir vis aktyviau šį nepasitikėjimą reiškia.Be to, atsiranda naujų lyderių – tiek iš verslo, tiek iš internetinės erdvės.

Rusijos aukščiausiasis teismas atmetė „Jabloko“ partijos įkūrėjo Grigorijaus Javlinskio skundą dėl Centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu į prezidentus, praneša „RIA Novosti“. Teisėjas Nikolajus Tolčejevas pripažino rinkimų komisijos sprendimą teisėtu dėl reikiamų parašų trūkumo. „Jabloko“ lyderis Sergejus Mitrochinas teigė, jog partija dėl Aukščiausiojo teismo sprendimo nepateiks ieškinio Hagoje, tačiau pareiškė tęsianti politinę kovą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton paragino Rusijos centrinę rinkimų komisiją peržiūrėti savo sprendimą neleisti prezidento rinkimuose dalyvauti vienam „Jabloko“ partijos įkūrėjų Grigorijui Javlinskiui, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Aš raginu atsakingas žinybas skubiai peržiūrėti šį sprendimą ir užregistruoti G. Javlinskį kandidatu“, – pareiškė C. Ashton Europos Parlamente Briuselyje vykusiuose debatuose apie Rusiją.

Kaip ir tikėtasi, Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) penktadienį pašalino „Jabloko“ partijos įkūrėją Grigorijų Javlinskį iš prezidento rinkimų, nes tarp jo surinktų parašų negaliojančiais pripažinta penkis kartus daugiau, nei leidžia įstatymas. Už sprendimą neleisti kandidatuoti balsavo visi CRK nariai, išskyrus „Jabloko“ partijos narę Jeleną Dubroviną, praneša radijo stotis „Echo Moskvy“. G. Javlinskis yra pareiškęs, kad valdžia paprasčiausiai nori atsikratyti 15 tūkst.

Opozicinės „Jabloko“ partijos lyderiui Grigorijui Javlinskiui greičiausiai nebus leista kandidatuoti į Rusijos prezidentus, praneša žiniasklaida. Centrinės rinkimų komisijos narė Jelena Dubrovnina pranešė, kad atsitiktiniu būdu atrinkus 20 proc. pateiktų parašų, nustatyta, kad 23 proc. jų yra netinkami. Rinkimų įstatymas numato, kad netinkamų parašų kiekis negali viršyti 5 proc. Aptikus pernelyg daug pažeidimų, parašai bus tikrinami dar kartą.

Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.

„Jabloko“ partijos įkūrėjas Grigorijus Javlinskis pirmadienį pateikė dokumentus, kad būtų oficialiai registruotas kandidatu į Rusijos prezidentus, praneša „RIA Novosti“ Partija „Jabloko“ turi iki sausio 18 d. visoje Rusijoje surinkti du milijonus G. Javlinskio rėmėjų parašų. Tik tada jis bus oficialiai registruotas kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jei viskas pavyks, tai bus trečias G. Javlinskio bandymas užimti Rusijos prezidento postą. Jis dalyvavo rinkimuose 1996 ir 2000 metais.

Praėjus dviems savaitėms po Rusijos parlamento rinkimų, į Rusijos teismus pradėjo plūsti politinių partijų pateikti ieškiniai dėl sukčiavimų per rinkimus.

Daugiausiai balsų atidavė buvusio Rusijos Prezidento V. Putino gerbėjai. Rusijos ambasados Lietuvoje duomenimis, rinkimuose į Rusijos Dūmą iš trylikos tūkstančių šios šalies piliečių, gyvenančių mūsų šalies miestuose,  balsavo beveik tris tūkstančiai. Į keturis rinkimų punktus, kurie veikė nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro žmones buvo vežami autobusais, į sergančiųjų ir neįgaliųjų namus ambasados atstovai vyko nešini specialiomis urnomis.

„Spręs“, ar leisti V. Putinui dalyvauti rinkimuose Maskvoje vykstant protestams prieš Rusijos Dūmos rinkimų rezultatus, ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atvyko į Centrinę Rinkimę Komisiją (CRK) oficialiai savo kandidatūros į Rusijos prezidento postą registracijai. CRK darbo grupė priėmė V. Putino pateiktus dokumentus, ir komisijos narė Nina Kuliasova juos patikrino.

„Jabloko“ partijos lyderis Sergejus Mitrochinas, kuris antradienį buvo sulaikytas Triumfo aikštėje Maskvoje, paleistas iš policijos skyriaus. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi pačiu politiku. „Įvykis labai originalus: daugiau kaip tris valandas buvau laikomas Maskvos miesto Tverės rajono vidaus reikalų skyriuje, nors man nebuvo pateikta jokių kaltinimų ir nebuvo paaiškintos sulaikymo priežastys.

Antradienį Maskvoje, Triumfo aikštėje, per protesto akciją prieš gruodžio 4–ąją įvykusių rinkimų į Valstybės Dūmą rezultatų klastojimą buvo sulaikyti 569 žmonės. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi šaltiniu teisėsaugos institucijose. Anksčiau buvo pranešama apie 300 sulaikytųjų. Kaip pažymi „RIA Novosti“, dauguma opozicijos aktyvistų tebėra policijos skyriuose. „Interfax“ duomenimis, svarstomas sulaikytųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas.

Po skandalingais jau tapusių Rusijos Dūmos rinkimų žiniasklaida ir toliau publikuoja vis daugiau įrodymų dėl sukčiavimo ir balsų falsifikavimo. Įvairi filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti pažeidimai, internetą užplūdo dar sekmadienį. Dabar jos atsiranda vis daugiau. Kai kuriuos pavyko užfiksuoti žurnalistams, kurie infiltravosi į didžiules nesąžiningų žmonių grupes, kurios už pinigus atėjo balsuoti už Vladimiro Putino partiją „Vieningoji Rusija“, praneša Newsru.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad internete pasirodę pažeidimų per parlamento rinkimus filmukai, nėra tikri. D. Medvedevas viešai pareiškė, kad peržvelgė „kažkokius filmukus, kuriuos žmonės įkelia“. Jo teigimu, „ten nieko nesimato“. Prezidentas pridėjo, kad be jokios abejonės pažeidimų atvejai bus nagrinėjami.

Sekmadienį Rusijoje vykusių parlamento rinkimų metu galėjo būti užfiksuotas rekordiškai didelis pažeidimų ir balsų falsifikavimų skaičius. Nemažai pažeidimų buvo užfiksuota vaizdo kameromis.

Rusijoje pasibaigę Dūmos rinkimai neatnešė staigmenų. Nugalėtoja tapo valdančioji partija „Vieningoji Rusija“. Tačiau jos pergalę temdo protestai ir įtarimai, kad valdžia ėmėsi nesąžiningo žaidimo, kad išlaikytų savo dominavimą.

Per protestą, surengtą greta Rusijos Dūmos, buvo sulaikyti 6 opozicinės partijos „Jabloko“ nariai, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Tai buvo jau antrasis šios politinės jėgos organizuotas protestas prieš įstatymą, kuriuo suteikiama daugiau galių Federalinei saugumo tarnybai (FST). „Pasakyk KGB ne!“ - tokiu šūkiu papuoštus marškinėlius vilkėjo prie Dūmos susirinkę „Jabloko“ nariai. Jie antrankiais prisirakino prie Dūma juosiančios tvoros.

10 Rusijos opozicijos aktyvistų Maskvoje surengė protesto akciją prieš privalomąją karinę tarnybą. Skelbiama, kad visi prie Gynybos ministerijos protestavę asmenys buvo opozicinės „Jabloko“ partijos atstovai. „Kiek daugiau karių turi mirti, kad būtų panaikinta privalomoji tarnyba?“ - tokį plakatą su klausimu laikė akryvistai. Jie reikalavo, kad privalomoji karinė tarnyba šalyje būtų pakeista savanoriška tarnyba.

Maskvoje milicija išvaikė opozicinės partijos „Jabloko“ atstovų protesto akciją, kuri buvo surengta prie Dūmos pastato. Skelbiama, kad 4 demonstrantai buvo sulaikyti. Aktyvistai teigė protestavę prieš įstatymo projektą, kuriuo planuojama išplėsti Federalinės Saugumo Tarnybos (FST) teises bei galias. Pagal minėtą projektą FST turėtų teisę be teismo sprendimo iki 15 dienų įkalinti bet kurį įtariamąjį.

Rusijos  komunistų lyderis Genadijus Dziuganovas gegužės pirmosios progra surengtame mitinge Maskvoje tikino, jog būtina socializuoti vykdomas reformas, praneša „Žinių radijas“. Į mitinga susirinko keli tūkstančiai žmonių, dalis jų laikė Lenino ar Stalino portretus. Politikas teigė, jog šiuo metu nerandama kaip spręsti tokias problemas kaip dideli komunaliniai mokesčiai, kainų kilimas, nedarbas. Kitos partijos „Jabloko“ surengtame mitinge buvo reikalaujama permainų.

Rusijos opozicija teigia, kad sekmadienį šalyje vykę savivaldos rinkimai buvo plačiai klastojami. Sekmadienį 30 mln. rusų rinko merus, regionines ir sričių tarybas. Tačiau opozicija teigia, kad jos kandidatams nebuvo leidžiama registruotis rinkimams, be to, jiems nebuvo suteikiama vietos žiniasklaidoje. Rinkimai vyko beveik visuose regionuose įskaitant ir Čečėniją ir Ingušiją.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas atskleidė už uždarų durų vykusio pokalbio su tuometiniu prezidentu Vladimiru Putinu detales, iš kurių aiškėja, kodėl buvo suimtas naftos magnatas Michailas Chodorkovskis. Pokalbis esą vyko 2003 metų liepą. V. Putinas esą teigė, kad M. Chodorkovskis nusipelnė Kremliaus nemalonės, nes be leidimo finansavo Komunistų partiją. Kremlius esą buvo davęs M. Chodorkovskiui leidimą finansuoti „Jabloko“ ir „Dešiniųjų jėgų“ partijas.

„Balsas.lt savaitė“ tęsia pasakojimą apie buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio įkalinimą ir Kremliuje jam kurpiamas bylas. M. Chodorkovskis, vis aktyviau ėmęs reikštis kaip visuomenės veikėjas, per 1999 metų rinkimus į Valstybės Dūmą parėmė partiją „Jabloko“ ir komunistus. Dešiniuosius ir kairiuosius. Galbūt tai buvo daroma demokratijos Rusijoje labui, o galbūt siekiant pagerinti įmonės verslo aplinką. Gali būti, kad įtakos turėjo ir vieni, ir kiti faktoriai.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašoma, jog Maskva užsimojo bausti tuos, kurie neigia Raudonosios armijos lemiamą vaidmenį Antrajame pasauliniame kare nugalint nacizmą. Reikia bausti abejojančius Iš pradžių atrodė, kad Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro Sergejaus Šoigu žodžiai bus priimti kaip nevykęs juokas.

Užsislaptinę Kremliaus agentai darbavosi Rusijos opozicinėse partijose ir judėjimuose, kad suteiktų prezidento administracijai visą informaciją apie opozicijos aktyvistus bei jų planuojamus renginius, skelbiama ketvirtadienį išplatintame pareiškime. Kremliui nuolankios jaunimo grupės „Naši“ aktyvistė Anna Bukovskaja prisipažino koordinavusi 30 jaunuolių, infiltruotų į uždraustą Nacionalbolševikų partiją, „Jabloko“ partijos jaunimo skyrių ir kitus opozicinius judėjimus, grupę.

Maskvos Prečistenkos gatvės 17-asis namas - Baltasis dvaras - netoli Kremliaus rūmų skęsta gėlėse. Šitaip žmonės pagerbė nužudyto advokato Stanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburinos atminimą. Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad šios mirtys neatsitiktinės - tai dar vienas valdžios signalas jos priešams. Įspėjimas advokatų bendruomenei „Už profesinę veiklą Rusijoje dažniausiai žudydavo žurnalistus ir žmogaus teisių gynimo srities aktyvistus.

Per masinius opozicijos susirinkimus, vykusius dviejuose didžiausiuose šalies miestuose, Rusijos milicija sulaikė daugiau kaip 100 aktyvistų, skelbia Laisvosios Europos radijas. Maždaug 90 žmonių buvo sulaikyti Maskvoje, kur buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas kartu su kitais disidentais planavo surengti nesankcionuotą nepaklusnumo žygį. Tarp suimtųjų yra ir opozicinės partijos „Kita Rusija“ lyderis Eduardas Limonovas.

Kremliaus kritikas ir buvęs šachmatų čempionas Garis Kasparovas drauge su bendraminčiais politikais Rusijoje įsteigė naują opozicinį judėjimą „Solidarumas“. Už jo įkūrimą balsavo vos apie 150 delegatų, atstovaujančių 40 Rusijos regionų. Suvažiavimas vyko sporto komplekso viešbutyje Maskvos Chimkų priemiestyje. Pavadinimas pasirinktas garsiosios Lenkijos profesinių sąjungų federacijos, kuri 1989 metais privertė komunistų valdžią surengti laisvus rinkimus, garbei.

Rusijoje įsteigta liberalų partija „Teisingas reikalas“ remia Kremlių ir pati yra jo remiama. Tai - naujas politinis projektas, kuriame dalyvauti nusprendė 3 politinės jėgos: Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS), Pilietinė jėga ir Rusijos demokratų partija.

Nepraėjus nė savaitei po karingo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pranešimo Dūmoje, šalies vadovas Parlamentui paskubėjo pateikti Konstitucijos pataisas, kurios numato nuo 4 iki 6 m. pailginti prezidento įgaliojimų trukmę. Apžvalgininkai šią iniciatyvą vertina kaip bandymą sudaryti sąlygas Vladimirui Putinui grįžti į aukščiausią valstybės postą.

Praeitą savaitę Rusijos judėjimas Liaudies-demokratinė sąjunga, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Michailo Kasjanovo, tapo Europos Liberalų demokratų ir reformų (ELDR) partijos nariu. Iki šiol ELRD priklausė tik vieną rusų politinė jėga – liberalioji partija „Jabloko“. Tai, kad Rusijos liberaliosios jėgos siekia įeiti į bendrą europinį kontekstą – sveikintinas žingsnis, tačiau jis yra labiau simbolinis, negu praktinis.