j. šiugždinienė

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė naujausią žinią dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės. G. Nausėda žada grįžęs į Lietuvą susipažinti su situacija, jei reikės, aptarti su premjere ir pateikti vertinimą. „Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje Prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su Ministre Pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – G. Nausėdos poziciją perdavė jo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.

Paaiškėjus apie švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės panaudotus 13 tūkst. eurų jai būnant Kauno savivaldybės nare, pakomentavo ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. V. Matijošaitis pažėrė kritikos ir visuomenininkui, žurnalistui Andriui Tapinui.

Visuomenininkas Andrius Tapinas ketvirtadienį paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, neskaidriai galėjo įsisavinti 13 816 eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat įvertino kilusį skandalą ir teigia, kad tai visų pirma yra premjerės apsisprendimas. „Prezidentas jau anksčiau yra sakęs, jog dabartinė situacija dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skiriamų lėšų yra nepriimtina, nes joje nėra skaidrumo ir kontrolės mechanizmo.

Po premjerės Ingridos Šimonytės aštrių žodžių paaiškėjo, ant kurio ministro krenta šešėlis dėl galimo lėšų grobstymo. Ketvirtadienį ryte I. Šimonytė teigė, kad jei tikrai pasitvirtintų informacija, kad eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, dabartinis ministras neskaidriai įsisavino lėšas, tai jis turėtų atsistatydinti. Apie tai I. Šimonytė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį ryte.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Liepos 12-ąją skelbiami matematikos brandos egzamino rezultatai. Baiminamasi, kad šių metų rodikliai  pasiekė rekordines žemumas, nes egzamino neišlaikė 35 proc. mokinių. Pasak ministerijos vadovės, matematika yra „krizinėje situacijoje“. Ministrės suformuota ekspertų grupė pristatė išvadas apie matematikos egzaminą, tačiau neišlaikiusiųjų skaičius nuo to nesikeis. Priimtas dar vienas sprendimas – bus prieinami 2 matematikos egzaminai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien ministerijoje pasveikino plaukikę Rūtą Meilutytę, ką tik iškovojusią įspūdingas pergales pasaulio plaukimo čempionate.  „Sveikiname sugrįžus – labai laukėme, palaikėme ir visada Jus palaikysime! Jūsų pergalės – didelė garbė Lietuvai. Linkim dar daug laimėjimų, energijos jų siekti ir sėkmės“, – sakė J. Šiugždinienė.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Vietų trūkumą Vilniaus mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savivaldybei siūlo spręsti griežtu būdu – neleidžiant aplinkinių savivaldybių vaikams mokytis sostinės mokyklose. J. Šiugždinienė trečiadienį Seime sulaukė klausimo, kaip Vilniaus mieste turėtų būti sprendžiama problema, kad savivaldybės mokyklose trūksta vietų, todėl formuojasi itin gausios klasės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.

Lietuvoje fiksuojant didžiulį mokytojų trūkumą ir pastebint, kad tik nedidelė dalis jų apsisprendžia dirbti regionuose, kai kurie Seimo nariai kelia absolventų paskyrimo dirbti regionuose klausimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau suplanavo panašų modelį, kuomet pedagogikos studentai bus skatinami didelėmis stipendijomis, jei sutiks už jas atidirbti bent trejus metus.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendė dviem dienom pratęsti moksleivių rudens atostogas po Vėlinių. Ministrės teigimu, papildomas laikas galėtų padėti išvengti rizikos moksleiviams užsikrėsti koronavirusu.  „Mes siūlome pratęsti mokinių rudens atostogas dviem dienom. Tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam COVID-19 laikotarpiui – 7 dienoms“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad koronaviruso situacija mokykloje rimta. Kaip teigė ministrė, šiuo metu apie 7 tūkstančiai vaikų yra izoliacijoje, o protrūkių Lietuvos mokyklose yra apie 300. „Kaip žinia, pasikeitė izoliacijos taisyklės, ir mes turime pasikeitusią tvarką, kuomet reikia izoliuotis tik asmeniui, kuriam nustatytas teigiamas susirgimas kovidu. Taip pat turi testuotis asmenys, kurie turėjo artimą kontaktą. Yra sutrumpėjęs izoliacijos laikas.

Švietimo darbuotojai siekia, kad atlyginimai pedagogams kiltų nuo sausio, o ne nuo kitų metų rugsėjo, kaip, anot jų, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 proc., o nuo kada, bus aišku baigus formuoti biudžetą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Moksleiviams nuo rugsėjo grįžtant į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad kaukės moksleiviams bus reikalingos nuo penktos klasės. „Kaukių reikės nuo penktos klasės, iki penktos klasės kaukių nereikės“, – ketvirtadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje diskusijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.

Šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su sportininkais aptarti aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčių, išklausyti sportininkų pastabų ir pasiūlymų. Susitikimo metu sutarta kartu su LTOK sportininkų komisija spalio pradžioje surengti sporto forumą, kuriame visa sporto bendruomenė ieškos kelių greičiau pakilti iš dabartinio nuosmukio.

Ketvirtadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Didžiausias procentas abiturientų išlaikė chemijos egzaminą, mažiausias – matematikos. Pastebima, kad visų valstybinių egzaminų rezultatai labiausiai išsiskiria padidėjusiais aukščiausiais – šimto balų – įvertinimais.

Brandos atestatus abiturientai gaus liepos 23-iąją ir dėl to neturėtų vėluoti įstoti į aukštąsias mokyklas užsienyje, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Liepos 23-iąją jie gaus atestatus, tuomet turėtų kiekvienas iš karto kreiptis į savo mokyklos vadovą, kad išduotų atestatą, jeigu neteikia apeliacijos, tada reikės išversti, patvirtinti notarui ir siųsti į savo universitetą“, – antradienį lrt radijui sakė ministrė.

Su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovais ir FIFA atstovu penktadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako neabejojanti, kad Lietuva pateisins FIFA suteiktą pasitikėjimą, rengiant Pasaulio salės futbolo čempionatą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad naujais mokslo metais moksleivius į klases planuojama grąžinti ne su privalomu, o su rekomenduojamu testavimu dėl COVID-19. Ministrė pripažįsta matanti, kad dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami dėl koronaviruso. „Matome, kad situacija gerėja, tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su ekspertais, baigia parengti Vyriausybės įgyvendinimo programoje numatytą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kuri gali tapti didžiulių pokyčių mūsų ugdymo sistemoje pradžia. Ministerija pranešime nurodo, kad supranta, kad šis projektas kelia didžiulį susidomėjimą, nes iki šiol nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Programa dar derinama su Europos Komisija. „Nekalbame apie naujų mokyklų statybas, o kalbame apie naujas galimybes vaikams.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skatina didžiuosius miestus bent dalį pamokų 5–11 klasių moksleiviams vykdyti lauke. Taip, anot ministrės, pavyktų išvengti mokinių testavimo, kuriam didmiesčiams trūksta pajėgumų. J. Šiugždinienės manymu, pamokos moksleiviams lauke vyktų nedažnai ir neprimintų tų, kurios vyksta klasėse.

Nenumaldomai artėjant brandos egzaminams, abiturientai susiduria su dideliu stresu. O kur dar pandemijos keliama įtampa. Visai neseniai paaiškėjo, kad abiturientai gali nuo Covid-19 skiepytis prioritetine tvarka, tačiau, panašu, kad skiepo bent jau dalis abiturientų bijo, mat jų galvose – krūvos neatsakytų klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surengė diskusiją, kurios metu atsakė į abiturientams kylančius klausimus dėl vakcinavimo.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Iki pavasario besitęsiantis karantinas nebus vienodai griežtas visą mėnesį. Tą neseniai patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vyriausybės parengtas išėjimo iš karantino planas, kuris netrukus išvys dienos šviesą. Artimiausiu metu žalią šviesą ketinama uždegti nebūtinų prekių parduotuvių darbui, grožio paslaugoms, o vasario pabaigoje – ir daliai mokyklų.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau tai labiausiai priklauso nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Galutinius sprendimus ketinama priimti iki kovo pradžios. „Jeigu atvejų skaičiai žemės, kaip mes planuojame, ir galėsime sugrąžinti pradinukus ir abiturientus į mokyklą, nuo to taip pat labai priklausys sprendimai dėl brandos egzaminų tam tikrų detalių. Bet ne kartą esu minėjus, kad brandos egzaminai vyks.

Prezidentas remia Vyriausybės siekį palaipsniui grįžti prie kontaktinio ugdymo, o prioritetine tvarka galėtų būti skiepijami ir egzaminus laikantys abiturientai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė. „Prezidentas labai palaiko Vyriausybės siekį palaipsniui atnaujinti kontaktinį ugdymą, įvertinant epidemiologinę situaciją.

Trečiadienį susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė galimus švietimo bendruomenės vakcinavimo prioritetus. Ministrės teigimu, pirmieji skiepo sulaukti gali pradinukų ir ikimokyklinukų mokytojai. Ministrė J. Šiugždinienė spaudos konferencijos metu teigė, jog šiuo metu mokytojų, kurie dirba ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, taip pat pradinėse mokyklose vakcinavimas yra numatytas prioriteto tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė į buvusių valdančiųjų siūlymus atšaukti abiturientų brandos egzaminus. Jos teigimu, to padaryti negalima dėl ugdymo rezultatų tarp skirtingo lygio mokyklų. J. Šiugždinienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, jog tokius buvusių valdančiųjų siūlymus girdėjo, tačiau paneigė, jog planuojama jų imtis. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.