j. kilpys

Žiemą dažnas įsivaizduoja kaip filme – baltą, su daug sniego, šaltą ir jaukią. Tačiau panašu, kad šiemet žiema primins visai ne baltą pasaką, o bus purvina ir visai nešalta. Klimatologai sako, kad termometrų stulpeliai žiemą žemiau nulio ilgam nukristi neturėtų, o aukštų pusnų už lango taip pat nematysime. Žiema šiemet vargu, ar primins žiemą. Klimatologai prognozuoja, kad žiema bus neįprastai šilta ir verčiau bus panašesnė į vėlyvą rudenį.

Roges žiemai ruošk vasarą – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau panašu, kad ruošti rogių šiai žiemai ne tik nereikės, bet ir vietoj jų vertės pasirūpinti rudens atributais – lietpalčiais, krepšiu bei peiliuku grybams. Ekspertai sako, kad ši žiema bus neįprastai šilta ir visko gali būti, kad grybų Kūčių vakarienei galėsime prisirinkti patys.

Metereologams pranešus, kad Lietuvoje 2019 metai buvo vieni šilčiausių per visą stebėjimų istoriją, iškyla klausimas, ar šių metų pradžia į Lietuvą atneš žiemiškus orus.  Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas Justinas Kilpys sako, kad, vertinant klimato pokyčius, privalu atsižvelgti į ilgalaikę tendenciją.

Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.

Nusakyti tikslias orų prognozes yra sudėtinga – su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto hidrologijos bei klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys. Visgi, klimatologas, remdamasis amerikiečių Klimato prognozių centro duomenimis, teigia, kad šiais metais visoje Europoje pavasario ir vasaros laikotarpiu tikimasi sulaukti šiltesnių orų.

Vienoje Vilniaus kavinėje sugužėjus aplinką ir Žemę mylinčių žmonių grupelei klimatologas bei VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys pradėjo savo paskaitą – „Klimato kaita (ne)egzistuoja“. Buvo kalbėta apie klimato kaitos pokyčius ir sprendimus.

Klimato kaitos sinonimu neretai vadinamas globalinis atšilimas, tačiau Lietuvoje žiemą mes vis dar sulaukiame stingdančio šalčio, kai atrodo, kad net šilčiausi kailiniai galėtų būti šiek tiek storesni, o namie paliktos pirštinės reiškia blogiausią dieną pasaulyje.

Ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai yra neatsiejami nuo klimato kaitos. Jų, beje, daugėja, kalbant tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Kurie iš jų pastebimi dažniausiai ir kokias pasekmes atneša? Meteorologiniai ir geologiniai reiškiniai Sakoma, visada geriausiai pradėti nuo pradžių, todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog visų pirma nereikia maišyti, kas yra pavojingi meteorologiniai ir kas – geologiniai r...

Kasryt dėl dargano oro burbantys žmonės, šalta ir lietinga gegužė ir nepakeičiamas lietpaltis – visai nebyloja apie artėjančią vasarą. O skeptikai piktais liežuviais plaka, jog neva, jokiu globaliniu atšilimu net nekvepia.

Daugybės mokslinių tyrimų nustatyta, kad globalinis atšilimas stipriai paveiks pasėlius, miškus, pievas ir kitą augaliją. Taip yra dėl to, jog klimatas – pagrindinis augalų paplitimą lemiantis veiksnys, o pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra sparčiai kyla, sujaukdama nusistovėjusią tvarką. Kyla klausimas ar šylantis klimatas neturėtų augmenijai atnešti daugiau naudos nei žalos? „Esant aukštesnei temperatūrai ir optimaliam kritulių kiekiui galima tikėtis geresnių derlių, pavyzdžiui, javų.

Atrodo, jog klimato kaita bus visiškai sumaišiusi įprastus orus, prie kurių buvome pratę. Žiemos metu vis dažniau sniegą keičia lietus, o vasarą kamuoja karščio bangos. Dėl tokių pokyčių kaltinamas globalinis atšilimas ir jis vyksta dėl mūsų kaltės ir be mūsų pagalbos, jis niekur nežada trauktis. Lietuva - ne išimtis Manyti, jog pasaulinis atšilimas mūsų neliečia ir nėra ko rūpintis, būtų visai neteisinga. Jau dabar pastebime, kad Lietuvos klimatas ne išimtis pasaulyje.

Naujų metų pradžia bus šilta – bent jau vakarinėje Lietuvos dalyje, o sausio ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra bus aukštesnė už vidutinę, portalui LRT.lt sako klimatologas Justinas Kilpys. „Tačiau negalima sakyti, kad žiemos nebus. Gali būti, kad ji bus labai permaininga“, – teigia klimatologas. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo klimatologas J. Kilpys, naujųjų metų pradžia bus šilta, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Norime mes to ar ne, tačiau klimatas keičiasi ir tikrai ne į gerą. Mokslininkai įspėja, jog jei nenorime gyventi pasaulyje, kurį vis kėsinasi nusiaubti ekstremalūs gamtos reiškiniai, negalime leisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2°C. Tačiau tokia yra mokslininkų nuomonė, o žmonės turi įvairių įsitikinimų ir ne visi vertina klimato kaitą kaip grėsmę mūsų planetai.

Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.