j. basanavičius
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „j. basanavičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „j. basanavičius“.
Suteikti Nacionalinę Basanavičiaus premiją pateikti šeši kandidatai
Skirti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šiemet pateiktos šešios kandidatūros, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.
Kandidatų sąraše – etnologas Rimantas Balsys, archeologas Vytautas Urbanavičius, muziejininkė Regina Lukminienė, mokslininkė Daiva Vaitkevičienė, muziejininkė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Vasario 16-oji: kaip 20 signatarų atvėrė vartus į laisvę
Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.
Aleksandras Zubriakovas palieka Vilniaus savivaldybę
Trečiadienį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas pranešė, kad traukiasi iš užimamų pareigų.
Apie tai jis paskelbė per feisbuką, pateikiame visą jo įrašą:
„Šiandien su Remigijus Šimašius padėkojome vienas kitam už praleistus 4,5 metų drauge, o nuo spalio ieškosiu naujų horizontų ir iššūkių.
Praleisti puspenktų metų kartu buvo kupini ambicingų projektų ir žavių netikėtumų (kalbu apie krizes). Įveikėme.
Vilniuje atidengtas paminklas Basanavičiui
Vilniuje penktadienį atidaryta Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus aikštė, atidengta jo skulptūra. Ceremonija vyko minint patriarcho 167-ąjį gimtadienį. Aikštės ir paminklo sostinės senamiestyje atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skulptūros autorius Gediminas Piekuras. Kainavo 600 tūkst.
Lietuvos šimtmečio žmonės – J. Basanavičius, V. Landsbergis ir A. Smetona
Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.
Minint valstybės šimtmetį Vilniuje trispalve nušvis tiltai
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesiui bus apšviesti trispalvės šviesomis.
Marijampolės tyliausias parkas: prie Šešupės vingio kviečia ramybės parkas
Senąją vietos gyventojų kultūrą menantys archeologiniai radiniai, rasti miesto teritorijoje esančiuose Meškučių, Kumelionių piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse, liudija, kad šiame krašte jau I a. pr. Kr. gyveno žmonės. XIII a. daug pilių sudeginta, didelė dalis žmonių išžudyta, likusieji apleido Sūduvą.
Nepriklausomybės Akto priėmimas
1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.
Vilniaus valdžia neranda bendro sutarimo dėl paminklo Jonui Basanavičiui
Kultūros ministerija ir Vilniaus valdžia kol kas neranda bendro sutarimo dėl paminklo tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui. Kultūros ministro Šarūno Biručio sudaryta komisija apsisprendė, jog paminklas visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Basanavičiui turėtų iškilti Konstantino Sirvydo skvere ir ragina, kad sprendimas būtų patikėtas visai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Sostinės vadovybė paminklą siūlo statyti kitoje vietoje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos.
J.Basanavičiaus premiją siūloma skirti filosofui V.Bagdonavičiui
Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją šiemet siūloma skirti filosofui, Vydūno draugijos įkūrėjui Vaclovui Bagdonavičiui. Šią premiją jam norima suteikti už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Šiai kandidatūrai pritarė Kultūros ir meno taryba, o galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.
REKLAMA
REKLAMA
Istorikas: parodykite nors vieną kitą valstybę, kuri iš naujo kėlėsi net tris kartus
Mindaugas LAURINAITIS Istorikas Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti. Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi. „Parodykite nors vieną kitą tokią valstybę“, - ragina istorikas.
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-osioms metinėms paminėti surengta paroda
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) nuo 2013 m. gruodžio 5 d. eksponuojama paroda, skirta 100-osioms Vilniuje įsteigtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ metinėms paminėti. Prieš 100 metų, 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje įsteigta Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ sunkiomis karo ir okupacijų sąlygomis atkakliai vykdė kilnią ir labai reikalingą misiją.
R.Lopata: Vasario 16-osios akto antras egzempliorius yra Lietuvoje, jį saugo A.Smetonos giminės
Nemira Pumprickaitė, LRT televzijos laida „Savaitė“, Vasario 16-osios akto dublikatas, kurio pėdsakai dingsta 1940-ųjų birželio viduryje, kai sovietai okupavo Lietuvą, tebėra mūsų šalyje, o saugo jį Antano Smetonos giminės, interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė politologas, profesorius Raimundas Lopata. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Dvidešimt iškilių Lietuvos vyrų pasirašė Nepriklausomybės aktą.
D. Grybauskaitė: būkime vieningi ir neleiskime už mus spręsti svetimiems
Esame ypatinga tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Tai, kad atlaikėme daugeliui pražūtingas istorijos audras, nėra joks stebuklas. Tai - lietuvių nepalaužiamos valios ir vienybės rezultatas, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Vasario 16-osios proga. "Atlaikėme okupacijas, sibirus ir blokadas, nes mūsų širdyse įspaustas vytis. Todėl Lietuva buvo, yra ir bus!" - pabrėžė šalies vadovė.
J. Basanavičius buvo lietuvių dvasios duona
Kertinė Lietuvai data – Vasario 16–oji – tris kartus ryškiai iškyla mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gyvenime, kurio pabaigą vis dar gaubia mitas apie įvykdytą pasikėsinimą.
Išsiuntė į Bulgariją
1851 m. lapkričio 23–iosios vakarą Ožkabaliuose, Suvalkų gubernijoje, pasaulį išvydo kūdikis. Jis gimė labai silpnas.
J. Basanavičiaus premijos laureatės sergsti lietuvišką tapatybę
Trečiadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje iškilmingai įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Ją pelnė dvi kultūrininkės - meno mecenatė Marija Remienė (JAV) ir etnologė, etninės kultūros istorikė Irena Aušrelė Čepienė.
65 tūkst. litų Valstybinę J. Basanavičiaus premiją Lietuvos kultūros ir meno taryba nusprendė padalyti lygiomis dalimis abiem laureatėms. Premijas laureatėms įteikė Premjeras Andrius Kubilius ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.