j. basanavičius

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Trečiadienį  Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas pranešė, kad traukiasi iš užimamų pareigų. Apie tai jis paskelbė per feisbuką, pateikiame visą jo įrašą:  „Šiandien su Remigijus Šimašius padėkojome vienas kitam už praleistus 4,5 metų drauge, o nuo spalio ieškosiu naujų horizontų ir iššūkių. Praleisti puspenktų metų kartu buvo kupini ambicingų projektų ir žavių netikėtumų (kalbu apie krizes). Įveikėme.

Vilniuje penktadienį atidaryta Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus aikštė, atidengta jo skulptūra. Ceremonija vyko minint patriarcho 167-ąjį gimtadienį. Aikštės ir paminklo sostinės senamiestyje atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skulptūros autorius Gediminas Piekuras. Kainavo 600 tūkst.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesiui bus apšviesti trispalvės šviesomis.

Senąją vietos gyventojų kultūrą menantys archeologiniai radiniai, rasti miesto teritorijoje esančiuose Meškučių, Kumelionių piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse, liudija, kad šiame krašte jau I a. pr. Kr. gyveno žmonės. XIII a. daug pilių sudeginta, didelė dalis žmonių išžudyta, likusieji apleido Sūduvą.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

Kultūros ministerija ir Vilniaus valdžia kol kas neranda bendro sutarimo dėl paminklo tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui. Kultūros ministro Šarūno Biručio sudaryta komisija apsisprendė, jog paminklas visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Basanavičiui turėtų iškilti Konstantino Sirvydo skvere ir ragina, kad sprendimas būtų patikėtas visai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Sostinės vadovybė paminklą siūlo statyti kitoje vietoje, prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos.

Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją šiemet siūloma skirti filosofui, Vydūno draugijos įkūrėjui Vaclovui Bagdonavičiui. Šią premiją jam norima suteikti už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Šiai kandidatūrai pritarė Kultūros ir meno taryba, o galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė.

Mindaugas LAURINAITIS Istorikas Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti. Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi. „Parodykite nors vieną kitą tokią valstybę“, - ragina istorikas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) nuo 2013 m. gruodžio 5 d. eksponuojama paroda, skirta 100-osioms Vilniuje įsteigtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ metinėms paminėti. Prieš 100 metų, 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje įsteigta Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ sunkiomis karo ir okupacijų sąlygomis atkakliai vykdė kilnią ir labai reikalingą misiją.

Nemira Pumprickaitė, LRT televzijos laida „Savaitė“, Vasario 16-osios akto dublikatas, kurio pėdsakai dingsta 1940-ųjų birželio viduryje, kai sovietai okupavo Lietuvą, tebėra mūsų šalyje, o saugo jį Antano Smetonos giminės, interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė politologas, profesorius Raimundas Lopata. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Dvidešimt iškilių Lietuvos vyrų pasirašė Nepriklausomybės aktą.

Esame ypatinga tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Tai, kad atlaikėme daugeliui pražūtingas istorijos audras, nėra joks stebuklas. Tai - lietuvių nepalaužiamos valios ir vienybės rezultatas, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Vasario 16-osios proga. "Atlaikėme okupacijas, sibirus ir blokadas, nes mūsų širdyse įspaustas vytis. Todėl Lietuva buvo, yra ir bus!" - pabrėžė šalies vadovė.

Kertinė Lietuvai data – Vasario 16–oji – tris kartus ryškiai iškyla mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gyvenime, kurio pabaigą vis dar gaubia mitas apie įvykdytą pasikėsinimą. Išsiuntė į Bulgariją 1851 m. lapkričio 23–iosios vakarą Ožkabaliuose, Suvalkų gubernijoje, pasaulį išvydo kūdikis. Jis gimė labai silpnas.

Trečiadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje iškilmingai įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Ją pelnė dvi kultūrininkės - meno mecenatė Marija Remienė (JAV) ir etnologė, etninės kultūros istorikė Irena Aušrelė Čepienė. 65 tūkst. litų Valstybinę J. Basanavičiaus premiją Lietuvos kultūros ir meno taryba nusprendė padalyti lygiomis dalimis abiem laureatėms. Premijas laureatėms įteikė Premjeras Andrius Kubilius ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.