izoliacija

Didžioji savaitė paprastai Dievo tarnams būdavo tarsi antros Kalėdos – ir daug tikinčiųjų bažnyčiose, ir dosnios aukos. Tačiau jau kone mėnesį dėl karantino nevykstančios pamaldos, atidedamos vestuvės ir krikštynos bažnyčių pajamas sumažino beveik iki nulio. Dievo tarnai neslepia, kad karantinas ir pandemija būtent pavasarį – per Velykinį laikotarpį – jiems finansine prasme smogė labai stipriai.

Įmonės, mokslininkai ir net išradėjai telkia jėgas kovai su Covid-19. Kuriamos įvairios priemonės nuo plastikinių rankenų, veido skydų iki unikalių robotų, kurie padeda išvengti kontaktų ir apsisaugot nuo viruso plitimo ar patekimo į organizmą. Mokslininkai sako, pritaikę ir technologiją, kur, kaip tikimasi, leistų ne šiaip respiratoriaus viduje esančioje medžiagoje sulaikyti bakterijas ar virusus, bet ir juos pražudyti. Tačiau tam dar reikia papildomų tyrimų.

TV3 Žinių žiūrovas pasidalijo vaizdeliu, kaip viename sostinės „McDonald’s“ darbuotojai, gamindami maistą, dirba be pirštinių, o prie langelio aptarnaujant klientus vienas iš darbuotojų esą nedėvėjo ir apsauginės kaukės. Pasipiktinęs pilietis tvirtina, kad kaukes keli darbuotojai užsidėjo tik pradėjus filmuoti ir aiškinti, kad taip dirbti negalima.

Lietuvoje dezinfekcinis skystis liejasi laisvai. Kol profesionalai specialiais skysčiais valo visame mieste dažniausiai liečiamus paviršius, paprasti žmonės neretai juo piktnaudžiauja, naudoja jį ne pagal paskirtį, geria, juo apipiltus daiktus bando kaitinti orkaitėse, mikrobangų krosnelėse.

Virusas plečiasi ir Marijampolėje. Naujas židinys ten, kur daugiausia rizikos grupėje esančių žmonių, – slaugos skyriuje. Iki vakaro fiksuoti jau 4 atvejai. Iš jų trys pacientai. Giminaičių prašoma kuo skubiau pasiimti artimuosius iš ligoninės. Jie savo šeimos narius vežasi su baime. Mat nežino, ar neparsiveš ir viruso užkrato. Prie Marijampolės slaugos skyriaus lūkuriuoja marijampolietė Alma. Moteris laukia, kol bus išvesta jos mama.

Tebesitęsiant karantinui pakaunės kiemuose rengiami profesionalių atlikėjų koncertai. Čia pasirodo dainininkai, muzikantai ar šokėjai, o žiūrovai reginį stebi iš savo namų – pro langą ar balkoną. Atlikėjus žavi toks susitikimas su gerbėjais, o šie atsidėkoja gausiomis ovacijomis.  Muzikinio teatro solisto Raimundo Baranausko atliekama arija skamba ne kažkokioje scenoje, o tiesiog viename iš kiemų Kauno rajone Linksmakalnyje.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozuoja nekokį scenarijų dorojantis su krize, tačiau Lietuvos bankas skelbia dar prastesnius skaičius. Užsienio analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika smuks aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žmonėms tai reikštų atleidimus ir nežinomybę dėl algų. Visgi prognozuojama, kad ši krizė neturės tokių blogų pasekmių kaip buvusioji prieš dešimtmetį.

Europos Komisijos vadovei paraginus europiečius atostogų užsienyje neplanuoti bent iki rudens, premjeras Saulius Skvernelis taip pat ragina planuoti vasaros atostogas Lietuvoje. Jau dabar aišku, kad kol Europoje nebus koronavirusas nugalėtas. europiečių greičiausiai neįsileis ir užsienio šalys. Tuo metu pajūrio verslininkai nusiteikę optimistiškai  – išskėstomis rankomis laukia rezervacijų vasarai. Karantino nukamuoti lietuviai svarsto, kur šią vasarą poilsiaus.

Lietuvoje per dieną atliktas rekordinis koronaviruso tyrimų skaičius – šis priartėjo prie 4 tūkstančių. Mokslininkai skelbia naujausias išvadas apie greituosius koronaviruso testus – jų gaunami rezultatai gali būti visiškai klaidingi. Pasak ekspertų, šie testai netinka ankstyvai koronaviruso diagnostikai.

Nuo ryto prie Vilniaus rajone esančios Nemenčinės ribų budi pareigūnai, karo policija ir šauliai – ribojamas patekimas į miestą. Gretimuose kaimuose gyvenantys žmonės piktinasi, kad negali apsipirkti kaip įpratę, įsigyti vaistų. Apsisukti prie pareigūnų punkto tenka ir gyvenantiems Nemenčinėje, bet neturintiems, kaip tai įrodyti. Pareigūnai budi ir miesto viduje, lankomi ir tikrinami tie, kurie turėjo izoliuotis.

Pasaulyje nustatytų užsikrėtusiųjų koronavirusu jau daugiau nei du milijonai. Beveik pusė jų – Europoje. Ir nors dalis šalių, karantiną jau švelnina, Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad ateinančios savaitės mūsų žemynui – bus kritinės. Londono Liutono ligoninėje užgeso 28-erių slaugytojos gyvybė. Iš Ganos kilusi moteris čia dirbo penkerius metus. Dar visai neseniai ji pranešė kolektyvui, kad laukiasi ir dirbo čia iki kovo vidurio.

Kol vienus karantinas varo į bankrotą, kitiems žaloja sveikatą. Ir ne tik sergantiesiems Covid-19. Pacientų organizacijų atstovai pasakoja, kad lyg tyčia kitomis ligomis šiuo sunkiu laikotarpiu apsirgę žmonės paprasčiausiai negauna tinkamo gydymo, nes poliklinikų ar ligoninių skyriai uždaryti saugantis užkrato. Pacientai baiminasi, kad po kurio laiko medikus užplūs įvairiausias komplikacijas patyrę ligoniai. Pacientams pritaria ir gydytojai.

COVID-19 infekcija vis aštriau šiepia dantis ir taikosi į jaunesnius – antradienį pranešta apie 49 metų, į rizikos grupę nepatenkančio vilniečio mirtį. Iki susergant koronavirusu visiškai sveikas vyras yra paaukojęs savo kraujo. Jo mirties priežastis – COVID-19 infekcijos sukelta citokinų audra – gana dažnas itin sunkiai koronavirusu susirgusių ligonių palydovas.

Vyriausybė švelnina karantiną verslui. Klientus vėl galės priimti daugybė prekybininkų ir paslaugų teikėjų. Draudimai toliau galios tik maitinimo įstaigoms, dideliems prekybos centrams, grožio salonams, sveikatos įstaigoms. Po mėnesio pertraukos pardavėjai ir remonto bei kitų buities paslaugų teikėjai klientus jau ketvirtadienį galės aptarnauti nebe lauke, o pasikviesti į vidų. Tiesa, dirbti galės tik tie, kurių durys atsiveria tiesiai į lauką.

Vyriausybė prakalbo apie karantino švelninimą. Ir jau ruošiasi šią savaitę leisti atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir įvairioms taisykloms. Tiesa, į jas užeiti galėsime tik po vieną, tik su kaukėmis ir neilgam. Tad grožio salonai dar liks užrakinti. Verslininkus tokia naujiena džiugina, tačiau jie priekaištauja, kad vyriausybė dar neištesėjo pažadų dėl lengvatinių paskolų ir nuomos mokesčių subsidijų.

Vos prieš pora dienų tvirtinęs, kad beveik visos mokyklos susitvarkė su nuotolinio ugdymo iššūkiais, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien jau kalba, kad ir vaikai, ir mokytojai pavargo, todėl mokslo metai Lietuvoje bus sutrumpinti. Esą su technologijomis nebūtinai draugaujantys pedagogai daugiau laiko dabar skiria net ne mokymui, o tik pasiruošimui dėstyti pamoką.

Po ilgo Velykinio savaitgalio antradienį naujos žinios apie naujas 5 mirtis nuo koronaviruso. Viena jų – Vilniuje: nuo infekcijos mirė iki ligos buvęs sveikas 49-erių metų amžiaus pacientas. Tačiau yra ir gerų naujienų: 30 visuotinio karantino dieną Lietuvoje vis garsiau kalbama apie mažėjantį naujų infekcijos atvejų skaičių. Tiesa, infekcija – dar ne pike. Esą tikrasis vaizdas pasimatys po savaitės, antros, o tada ir paaiškės, ar tikrai lietuviai Velykas šventė saugiai – namie.

Slaugos ir globos namuose „Senevita“ Nemenčinėje, kuriuose gyvena 200 sunkių ligonių ir globotinių, dirba 150 žmonių. Nuo ryto vartus į juos veria Nacionalinio visuomenės sveikatos specialistai, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Aiškinamasi, ko imtis, kai COVID-19 užsikrėtė šiai ypatingai jautriai virusui įstaigai maistą vežiojęs darbuotojas. Jis galėjo turėti kontaktą su 13 dirbančių žmonių. „Tai buvo vairuotojas, kuris vežiojo maistą – atveža iš Antavilių.

Pasaulis kovoje prieš koronavirusą kliaujasi toli gražu ne vien medicina ir saviizoliacija. Didįjį penktadienį Filipinuose kaip ir kasmet giliai tikintieji plakdami save iki kraujo meldėsi už koronaviruso pasitraukimą. O Amerikoje į kovą prieš mirtiną ligą stojo ir abejotinos reputacijos šventikai – milijoninius turtus iš lengvatikių besikraunantys teleevangelistai, nuo Covid-19 gydantys ir per televiziją.

Į pagalbą valdžiai, planuojančiai, kada ir kaip pradėti švelninti karantiną, skuba mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir doktorantas sukūrė matematinį modelį, o jis rodo, kad nors kiek atleidus vadžias ir šiek tiek sušvelninus karantino sąlygas, pandemija truks ilgiau ir baigsis tik liepą.

Pasirodo, pavojai siautėjant koronavirusui tyko ne tik viešo susibūrimo vietose, bet ir miškuose, į kuriuos šylant orams traukia vis daugiau nuo namų sienų pavargusių tautiečių. Vilnietė per pasivažinėjimą miško takeliu tik per plauką išvengė sunkių traumų ar net mirties. Motociklą vairavusi mergina galvos vos nenusisuko užkliuvusi už greičiausiai neleistinai miško kelią blokuojančios grandinės. Miškininkai neslepia – užklydėliams į privačias valdas panašių spąstų jie pastebi ir daugiau.

Nors šalyje karantinas, daliai gyventojų vis tik turint svarbų reikalą išeiti iš namų, tenka sukti galvą, iš kur gauti apsisaugojimo priemonių. Respiratorų vis dar trūksta, tad dalis tautiečių veidus dengia savadarbėmis arba šiuo metu didžiųjų siuvimo fabrikų gaminamomis medžiaginėmis veido kaukėmis.

Ne tik karantinas, bet ir savęs atradimas – dabar apie tai, kaip lietuviai praskaidrina sau neįprastą pandemijos kasdienybę ir tol, kol kiti dejuoja, nuveikia tai, kam įprastu metu tiesiog neturėtų laiko. Ir išmoksta gaminti, ir mokosi groti, tvarko aplinką, skaito ar tiesiog daugiau laiko praleidžia su vaikais. Psichologai atskleidžia, kad nemažai daliai tautiečių šis karantinas visai ne kančia, o lyg nesibaigiantis malonus savaitgalis.

Koronavirusas iš Lietuvos kol kas nesitraukia, šalyje kovą užsibuvo ir vėsesni orai. Tad daugiabučiuose, privačiuose namuose ir įmonėse radiatoriai kaito it žiemą. Visgi, kol į pašto dėžutes krito sąskaitos už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, dalies tautiečių kišenės nestorėjo. Taigi, dalį pajamų ar net darbo netekę gyventojai, o ir verslo įmonės prašo atidėti mokėjimus. Komunalininkai linkę padėti – nukelti mokėjimus ar net išdėlioti juos visiems metams.

Japonijoje jau prasideda universitetų baigimo ceremonijos. Tik šiemet dėl koronaviruso jos visiškai kitokios – ne su diplomus atsiimančiais studentais, o su robotais. Universiteto baigimas – svarbus įvykis kiekvieno studento gyvenime. Tačiau viename Tokijo universitete šiemet šiai ceremonijai juodomis mantijomis puošėsi ne absolventai, o robotai – avatarai. Juos iš namų valdo patys studentai, kurių veidus matote planšetėse.

Kol tautiečiai bijodami koronaviruso karantinuojasi ir realų gyvenimą keičia į virtualų, sukčiai nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasipylė siūlymai ir pigesnių kaukių parūpinti, ir dezinfekcinio skysčio atsiųsti. O kur dar garsių prekių ženklų drabužiai – šiuo metu internete apgavikai siūlo juos ir už keturiskart mažesnę kainą, nei jie kainuoja įprastoje parduotuvėje. Tik štai pareigūnai įspėja neužkibti ant panašių kabliukų.

Daugelis karantiną sunkiai išgyvenančių floristų nebežino, ar pavyks išlaikyti skintų gėlių verslus. Tačiau ne visi skuba pasiduoti nebūčiai ir palikti gėles vysti užrakintuose salonuose. Štai Pasvalio gėlininkės nors ir nebegali prekiauti pačios, gėlių puokštes klientams palieka prie durų. Tokia savitarna pasiteisino. Pasvalietės Vilmos Žvinytės rankose ką tik baigta kurti dirbtinių gėlių puokštė. Ši dėžutė iškart keliauja už durų, kur gėlių kompozicija pati lauks savo kliento.

Karantinui įsibėgėjus žmonės nestokoja kūrybinių idėjų paskatinti kitus likti namuose. Gydytojai ant savo automobilių taip pat jau klijuojasi lipdukus, raginančius nekišti nosies laukan. O miestuose vienas po kito dygsta stendai, tiesiai šviesiai rėžiantys, kad praeiviams reikia apsisukti ir grįžti namo.

Karantinas keičia viską. Jei ankščiau savaitgalių neįsivaizduodavome be vakarienių restoranuose ar pasilinksminimų mieste, šiandien turime ieškoti veiklų namuose. Kai kurie šalies barai ar pavieniai muzikantai ėmė siūlyti virtualius pasilinksminimus ir vakarėlius, o virtuvės šefai siūlosi prabangų restoraną su įmantria vakariene klientų namuose.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Marijampolės ligoninėje, kur prieš savaitę fiksuotas COVID-19 protrūkis, užsikrėtusių kasdieną daugėja. Penktadienį patvirtinti dar 3 atvejai. Šiuo metu ligoninėje jau 31 sergantis asmuo, dauguma – ligoninės darbuotojų. Įstaigoje pradeda trūkti gydytojų. Savivaldybė žada 100 procentų priedus prie atlyginimų medikams, kurie atvyks dirbti į Marijampolę. Tik kol kas besiveržiančių neatsiranda. Šiuo metu Marijampolės ligoninėje didžiausias judėjimas vyksta priėmimo skyriuje.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Karantinas karantinu, tačiau šventės ir maistas joms – lietuviams, pasirodo, kone šventas dalykas. Prie parduotuvių jau driekiasi kiaušinių, majonezo, paukštienos ir kitų per velykas mėgstamų produktų įsigyti norinčiųjų eilės. Šiandien ir rytoj prekybininkai net prailgino savo darbo laiką, mat sekmadienį ilsėsis ir parduotuvių darbuotojai. Tiesa, prekybininkai įspėja – be veido apsaugos priemonių tautiečiai į vidų nebus įleidžiami.

Velykų savaitgalis jau visai netrukus. Tačiau dėl koronaviruso karantino šiemet šventės bus kitokios. Prie ką tik Vilniuje pražydusių sakurų pareigūnai prašo nesibūriuoti. Policija jau rengiasi keliuose stabdyti ir neįleisti važiuojančius ne į savo miestą, juos sekti dronais, o melagiams grasina pustrečio šimto eurų baudomis – tokias šiomis dienomis gavo šimtai lengvabūdžių. Kai kurie merai įtaria, kad nepavyks apsieiti ir be kelių blokavimo.

Lenkijos vyriausybė pranešė jau šį mėnesį pradėsianti švelninti griežtas koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemones. „Lenkijoje koronaviruso užkratas plinta ne taip sparčiai kaip Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje.

Koronaviruso aukų Lietuvoje daugėjant, vis dažniau diskutuojama, ar teisinga teigti, kad garbaus amžiaus ar sunkių ligonių mirties priežastimi reikia įvardyti būtent COVID-19. Specialistai aiškina, kad koronaviruso aukų statistika – dėl mirties sprendžiančių medikų rankose, nes skrodimas turi būti atliekamas tik išskirtiniais atvejais.

Dar viena COVID-19 nusinešta gyvybė – anapilin iškeliavo 98 metų amžiaus gamtos mokslų daktarė. Tačiau net pusdienį institucijos nesusitarė tarpusavyje, kokia tikroji garbaus amžiaus mokslininkės mirties priežastis. Galų gale Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino – tai COVID-19. Tikru koronaviruso židiniu tampa Marijampolė – infekcija ten jau nustatyta 40 žmonių, 28 iš jų užsikrėtė vietinėje ligoninėje. Aiškėja ir kuriuose Lietuvos miestuose šiuo metu yra daugiausia užsikrėtusiųjų.

Nuo penktadienio miestų ir miestelių gatvėse atvirų praeivių veidų būti nebegali. Antraip gresia bauda. Policijos atstovai net įvardija ir kokio dyžio. Vakarų mokslininkai jau tikslina ir dydį atstumo, kokį būtina išlaikyti nuo bėgiojančio lauke ar važiuojančio dviračiu, norint neužsikrėsti. Pasirodo, kad nuo taip sportuojančių užkratas taškosi dešimtis metrų į šonus. Na, o mes nusprendėme atlikti nedidelį eksperimentą – kiek gi lietuviai saugo vieni kitus ir dengia burną.

Dėl koronaviruso izoliacijoje šiuo metu yra apie 10 tūkst. gyventojų, dešimtadalį, t.y. daugiau nei tūkstantį jų sudaro medikai.  „Jei serga šiandien 912 asmenų registruotų, tai izoliacijoje asmenų, kurie yra grįžę iš kitų šalių ar Lietuvoje turėjo kontaktą, kadangi virusas plinta daugiau,  jų yra beveik 10 tūkst. (...) Taip pat ir medikų – pusantro šimto šimto susirgusių, ir tų kurie buvo kontakte su sirgusiais daugiau nei tūkstantis (1,2 tūkst.

Trileris Vilniuje – koronavirusu užsikrėtusi, prostitucija besiverčianti bėglė pro langą iš Santaros infekcinių ligų skyriaus paspruko ir per visą miestą namo važiavo viešuoju transportu. Kiek kontaktų moteris galėjo turėti, per sostinę pravažiavusi ir autobusu, ir troleibusu, kol kas nežinoma. Visų nurodytu maršrutu keliavusių gyventojų prašoma kuo greičiau atsiliepti ir izoliuotis.

Koronavirusą įveikę ir pasveikę tautiečiai kviečiami paaukoti savo kraujo kitiems, dar sergantiems. Panašu, kad pasveikusių plazma gali palengvinti sunkiai sergančių būklę. Lietuva prisijungė ir prie pasaulinio sveikatos organizacijos tyrimo, tad taip pat ieškos vaistų derinio, galinčio išvyti COVID-19 iš žmogaus organizmo. Sergantys lietuviai išbandys vaistus nuo maliarijos, ebolos, ŽIV. Pasaulis pradeda ieškoti ir savanorių vakcinai. Sveiki žmonės būtų specialiai užkrečiami koronavirusu.

Per Velykų šventes Vyriausybė prašo visus dar labiau susitelkti kovojant prieš koronavirusą. Būtent artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį premjeras Saulius Skvernelis vadina kritiniu ir lygina su egzaminu, nuo kurio priklausys, kada karantino sąlygos bus švelninamos. Taigi Velykoms valdžia draudžia vykti į kitas savivaldybes ir grasina prie įvažiavimų į miestus išrikiuoti šimtus policininkų, o kur jų nebus pastatyti draudžiančius ženklus.

Klastingajam koronavirusui plintant, o gydytojams reikalaujant griežtai laikytis karantino, kai kurie tautiečiai į tokius reikalavimus moja. Ypač nenoriai raginimams nesibūriuoti grupėse, vengti kontakto, ir likti namie priešinasi jaunimas. Vieni, drasko „STOP“ juostas stadionuose ir toliau naudojasi metaliniais treniruokliais, kiti sugeba dar ir nevykusiai juokauti – viešajame transporte spjaudytis į šalis ir taip gąsdinti žmones.

Į Klaipėdą grįžtančiame kelte mirusios moters artimieji jau savaitę iš morgo negali atsiimti jos kūno nei sulaukti žinios, kada galės velionę palaidoti. Mirusiosios artimieji skundžiasi, kad visos institucijos, į kurias tik kreipėsi, siuntinėja viena pas kitą. Policija reikalauja atlikti skrodimą, o teismo medikai to padaryti negali, kol nesulauks diagnozės – sirgo moteris koronavirusu ar ne. Aiškindamiesi, kas ir kokiomis priemonėmis turi virusą ištirti, pasiklydo ir institucijų atstovai.

Premjeras Saulius Skvernelis patvirtino – šalyje karantinas tęsiamas mažiausiai dviem savaitėm. Tačiau, jei per šventinį savaitgalį susivaldyti ir niekur nevykti pavyks, bent jau kai kurios paslaugos galės vėl būti teikiamos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atskleidžia – per šventes namie likti padės ir gatvėse patruliuosiantys kariškiai bei šauliai.

Įtakingiausias Jungtinės Karalystės politikas – premjeras Borisas Johnsonas – dėl koronaviruso perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių, o jo būklę gaubia paslaptis. Skelbiama tik tiek, kad premjerui buvo tiekiamas papildomas deguonis ir kad jis sąmoningas. Tačiau neatmetama, kad jam gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Šios dienos Jungtinės Karalystės laikraščiuose – vienintelė naujiena.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vis dažniau užsimena apie karantino priemonių švelninimą. Pasak jo, nors užsikrėtusiųjų skaičius ir auga, tačiau situacija valdoma, užsikrėtusiųjų skaičius didėja pakankamai lėtai. Kol kas ministras neatskleidžia nei kaip, nei kada to būtų galima tikėtis. O štai Lietuvos mokslininkai paskaičiavo, kad Covid-19 piką turime pasiekti jau balandžio viduryje. Apie karantino švelninimą medikai ragina valdžią galvoti labai atsargiai.

Iš skandalų neišlipančioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl įsisukusio koronaviruso susikibo trys čia veikiančios darbuotojų profsąjungos. Vienos jų pirmininkas ragina nušalinti vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį, kitų profsąjungų pirmininkai vadovą palaiko. Kieno klausyti, nežino ir uostamiesčio valdžia. Pats vyriausiasis gydytojas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau prabilo ir apie pirmines komisijos, savaitgalį krėtusios šią gydymo įstaigą, išvadas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kurioziška situacija dėl koronaviruso tyrimų – savaitgalį kone 10 asmenų, taip pat ir medikams nustatytas koronavirusas. Tačiau, pasak ligoninės vadovo, atlikus pakartotinus tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės koronavirusu nėra užsikrėtę. Ligoninės vadovybei kilo įtarimas, kad korėjietiški reagentai nekokybiški. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad teigiami koronaviruso tyrimai susiję ne su reagentais, o su laboratorijos įranga.