istorija

Čiupakabra yra bene naujausias egzempliorius mistinių pabaisų panteone, atsiradęs praėjus ne vienam dešimtmečiui po to, kai pasaulis suskato pliaukšti apie sniego žmones ar Lochneso pabaisą. Tiesa, mistikos skraistė čiupakabras dengė vos keletą metų – ožkoms kraują iščiulpiančių vampyrų paslaptis galiausiai įminta. Čiupakabrą galima vadinti ispaniškuoju sniego žmogaus analogu. Skirtumas tik tas, jog ten, kur praėjo sniego žmogus, lieka didelės pėdos.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Auš­ros alė­jos rū­muo­se į pa­mo­ką pa­kvie­tė var­pe­lis. Sti­li­zuo­to­je tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pra­džios mo­kyk­los kla­sė­je vy­ko edu­ka­ci­nės pro­gra­mos „Per tar­pu­ka­rio mo­kyk­los kla­sę – į tau­tos is­to­ri­jos pa­ži­ni­mą“ pa­mo­ka. Mo­kė dai­ly­raš­čio „Skam­bu­tis! Ne­vė­luo­ki­te į pa­mo­ką!“ – ra­gi­no mu­zie­jaus dar­buo­to­jai, kiek­vie­nam „mo­ki­niui“ įda­vę po me­di­nę dė­žu­tę.

Šarlotės „Bobcats“ komanda NBA sezonui ruošiasi kaip reikiant. Pranešama, kad prasčiausią visų laikų rezultatą praėjusį sezoną pademonstravusi ekipa surengė rekordiškai ilgą treniruotę. Skelbiama, kad šeštadienį „Bobcats“ treniruotė truko net 4 valandas. Sekmadienį žaidėjai gavo laisvadienį. „Ji buvo tokia ilga, kad po jos nė nebežinojau, kiek dabar yra valandų“, - prisipažino vienas „Bobcats“ senbuvių Mattas Carrollas.

Toliau viešiname informaciją, paskelbtą www. kgbveikla. lt. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Šmeižtas, paleistuvystė ir spekuliacija 1981 metų KGB Biržų poskyrio ataskaitoje skelbiama, kad minėtu laikotarpiu bene didžiausią rūpestį kėlė suaktyvėję tikintieji, keliaujantys į „šventas vietas“, bei Biržuose naftotiekį „Družba“ stačiusių lenkų ir biržiečių ryšiai. Bendravimas su užsieniečiais nenutrūkęs ir statybininkams išvykus atgal į Lenkiją.

Ekonomiškai vertingiausias Europos monumentas yra Eifelio bokštas. Anot tyrimo, Paryžiaus simbolis yra vertas 434,6 mlrd. JAV dolerių ir savo artimiausią varžovą – Romos Koliziejų – lenkia daugiau nei keturis kartus – jis įvertintas 91 mlrd. eurų. Tyrimas, kurį užsakė vieni Italijos prekybos rūmai, skaičiavo monumentų vertę atsižvelgdami į jų įvaizdį, prekės ženklą, estetines savybes.

Vokiečių režisierė Saskia Weisheit Vilniuje šiuo metu filmuoja dokumentinį filmą „Sidabrinių strėlių legenda“, pristatantį „Mercedes“ automobilių istoriją. Filmavimo aikštelėje šiandien lankėsi Vilniaus meras Artūras Zuokas, susitikęs su filmo režisiere ir pasveikinęs prodiuserius, besirenkančius Lietuvos sostinę savo filmavimams. „Džiaugiuosi, kad įsteigus Vilniaus kino biurą vis daugiau kino filmuojama būtent sostinėje.

Henris Fordas daugelio yra žinomas kaip surinkimo linijos idėjos, kuri galiausiai leido masiniu būdu gaminti tokius daugeliui įperkamus automobilius kaip „Model T“, pradininkas. Visgi pačioje kompanijos istorijos pradžioje gamintas pirmasis „Ford“ modelis, kaip nieko turbūt nestebina, pavadintas „Model A“, buvo surenkamas didžiulėje patalpoje Macko alėjoje esančioje gamykloje. Įdomu tai, kad kiekvienam modeliui važiuoklės numeriai buvo skiriami nenuosekliai.

Jerzy Giedroyco forumas, Druskininkuose subūręs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkus, diplomatus, žurnalistus, visuomenininkus, buvo gera proga prisiminti savo nesenus įspūdžius ir iš jų kylančias įžvalgas. Nuo gonkų žvelgė Pilsudskis Rugsėjo pabaigoje Pikeliškėse vykstanti derliaus šventė – spalvinga, linksma lenkų tapatybės demonstracija.

Legendinio Kubos revoliucionieriaus Ernesto Che Guevaros dienoraščiai, kuriuos jis rašė paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais, dabar tapo prieinami visiems interneto vartotojams. „Bolivijos dienoraštis“, kurį jis pradėjo rašyti vos tik atvykęs į Boliviją iki pat 1967 metų spalio mėnesio, buvo išslaptintas  jau prieš trejus metus, tačiau visiems laisvai prieinamas tapo tik dabar.

Elektromobilis – ekologiška, elektra varoma transporto priemonė, kurią ateityje tikrai naudos daugelis mūsų planetos gyventojų. Artėjant elektromobilių invazijai, verta pasidomėti ir šių transporto priemonių istorija, kuri, beje, yra tikrai spalvinga ir stebinanti. Elektrinių varikliukų atsiradimas Pirmasis elektrinis varikliukas buvo išrastas 1832 metais, pastarąjį pristatė Bulgaras Ányos Jedlik.

Atėjo laikas sugriauti Šaltojo karo mitą – istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy veiksmus, siekiant sureguliuoti Karibų krizę. Tai padaryti „Foreign Policy“ rekomenduoja „Council on Foreign Relation“ garbės prezidentas Leslie H. Gelbas. Pagal visuotinai priimtą versiją, J. Kennedy dėl savo geležinės valios ir karinio JAV pranašumo privertė SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą išgabenti savo raketas iš Kubos. JAV žaidė su Sovietų Sąjunga žaidimą, ir Maskva neatlaikė pirmoji.

Tada žmones buvo norima parodyti gražesnius, idealesnius, negu jie buvo iš tikrųjų. Rašytojo portretas ne visada atitiko tikrovę – dažnai visiškai skyrėsi nuo žmogaus. Ar ir iš sovietmečio fotografijos žvelgiantis rašytojas buvo toks, kaip gyvenime? Cigaretė nelimpa Na, kaip čia publikuosi poeto Justino Marcinkevičiaus nuotrauką, kurioje jis rūko cigaretę? Antano Sutkaus fotografijoje įamžinti visu ūgiu Just.Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika Vilniuje, prie Aušros vartų.

Dama restorane pasigardžiuodama valgė ledus. Maži kąsneliai tirpo burnoje, o jos rankos buvo nepakartojamos. Dar niekada nebuvau mačiusi taip nuostabiai dekoruotų nagų, tokios lygios odos ir tokio pasitikėjimo savimi. Nelabai aukšto ūgio, bet nuostabios laikysenos, ji, atrodė, nieko nelaukia ir visas pasaulis jai po kojomis. Liekna talija kaustė žvilgsnį...   Pati susigūžusi sėdėjau kavinės kampe ir paslapčiom žvilgčiojau į, atrodo, meno kūrinį nužengusį iš fotografijos.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-ojo gimtadienio, kuris įvyks sekmadienį, spalio 7 dieną, proga „Forbes“ nusprendė prisiminti, kokios dovanos buvo dovanojamos Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderiams. Dovanos valstybių lyderiams visada būna Europos simboliai. Be to, tai turi būti daiktai, atspindintys tiek dovanos gavėjo, tiek ir paties dovanotojo asmenybę. Beveik visada pagal žymiausias ar dažniausiai dovanojamas dovanas galima spręsti apie dovanotojo ir dovanos gavėjo charakterio ypatumus.

Archeologai Gvatemaloje aptiko VII amžiaus majų karalienės palaikus. Jos kapavietėje rasta keramikinių indų, žadeito papuošalų, taip pat išgraviruotas akmuo su nuorodomis į karalienę K'abel, praneša agentūra AFP. „K'abel buvo palaidota 11 metrų gylyje vienoje šventykloje netoli laiptų“, – sakė antropologas Davidas Freide'as. K'abel nebuvo paprastas žmogus. Jos kapas esą rodo, kad ir po jos dinastijos žlugimo ji vis dar buvo garbinama.

Italai, išgyvenę 1944 metais nacių vykdytas žudynes, piktinasi, kad Vokietijos teismas pirmadienį nutraukė bylą prieš įtariamus kaltininkus, kurie Italijoje jau buvo nuteisti už akių. Italijos karo nusikaltimų teismas 10 nacių partijos narių už akių nuteisė kalėti iki gyvos už tai, kad 1944 metais viename Toskanos regiono kaime jie nužudė 560 žmonių, įskaitant mažiausiai 107 vaikus. Italijos aukščiausiasis teismas 2007 metais pritarė šiam nuosprendžiui.

Visoms dailiosios lyties atstovėms ir tiems, kam mada nėra tik tuščias žodis, turėtų patikti susipažinti ir pasisemti idėjų iš šukuosenų istorijos parodos Paryžiuje, rašo kelionių tinklalapa Ekspozicijoje „Cheveux Cheris“ pasakojama šukuosenų istoriją. Taip pat lankytojams pateikiami atsakymai į įdomius klausimus, pvz.

Siūlome pažvelgti į keletą įspūdingų istorinių akimirkų, užfiksuotų puikiose nuotraukose. Ruby Bridges Hall – pirmas afroamerikietis vaikas, lankantis mokyklą JAV Pietų valstijose:...

Šeštadienį minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio metines startuoja naujas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“. Renginyje amatininkai entuziastai bei kariniai istoriniai klubai pristatys XIV amžiaus LDK ir tuomečių jos kaimynų amatus, buitį, karybą bei papročius.

Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) penktadienį piketavę klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, persirengę kryžiuočių riteriais, kvietė taisyti Lietuvos viduramžių istorijos vadovėlius ir griauti, jų nuomone, gajų mitą, kad LDK kariai buvo laukiniai ir laimėti mūšius jiems padėdavo tik sėkmė. „Vokiečių ordinas nebuvo sutriuškintas laukinių. Lietuviai turėjo beveik tokią pat šarvuotę kaip ir mūsų ordinas.

Gilias istorines šaknis turinti vienintelė Lietuvoje žiedinių lenktynių trasa per savo istoriją matė daug lenktynių. Šį sekmadienį, rugsėjo 30 dieną, bus švenčiamas Nemuno žiedo 50-ties metų jubiliejus, teigiama pranešime spaudai. Tiesa, trasa oficialiai įkurta  1961 metais, tačiau nauja trasos vadovybė nusprendė, kad jubiliejų vertėtų paminėti šiais metais, kai senoji trasa išgyvena atgimimą ir tampa vis populiaresnė tarp autosporto mėgėjų.

Klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, vilkintys Vokiečių (kryžiuočių) ordino šarvus ir drabužius, penktadienio vidurdienį Vilniuje piketuos prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje, reikalaudami pagarbos ir viešumo Lietuvos viduramžių istorijai.

Ketvirtadienį atstatytame Medininkų pilies šiaurės rytų bokšte (donžone) atidaroma nuolatinė ekspozicija. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2010–2012 metais įgyvendintas pirmasis Medininkų pilies rekonstrukcijos etapas. 27 metrų aukščio bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės. Medininkų pilis – nuo 2004–ųjų metų Trakų istorijos muziejaus padalinys.

Aukcione bus parduoti nacių „monstro“ ir Adolfo Hitlerio jaunystės rašiniai – meilės laiškai, antisemitiniai eilėraščiai ir mokykliniai rašiniai – kurie demonstruoja pirmąsias virtimo tironu stadijas, rašoma „Inosmi“. Romantiškasis antisemitas Liūdnai pagarsėjęs nacių propagandos ministras J. Goebbelsas dar jaunystėje tapo antisemitu bei buvo linkęs į egocentrišką bei despotišką elgesį.

Trečiadienį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, visuomenei pristatoma istoriko prof. Antano Tylos studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iždą. Knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė - XVII amžiaus vidurys“ - tai pirmoji studija, skirta LDK mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir jų talkininkai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. 1943 m. rugsėjo 23 dieną likvidavus Vilniaus getą, dalis geto gyventojų sušaudyti Paneriuose, kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Ši diena 1994 m. paskelbta atmintina Lietuvos valstybėje – Lietuvos žydų genocido diena.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.

Rugsėjo 23-iąją, sekmadienį, minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiemet sukanka 71 metai nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai su nacių okupacijos pradžia prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas. Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis mažesnių miestelių vyrai žydai buvo iššaudyti, moterys su vaikais suvaryti į getus. Miestų žydai taip pat buvo suvaryti į getus, jiems buvo uždrausta eiti šaligatviais, įsakyta ant nugaros ir krūtinės nešioti Dovydo žvaigždes.

Grįžau po darbų, užbėgusi į virtuvę kažką užkandau ir sprukau į dušą. Šilta srovė atgaivino kūną, bet nuovargio taip ir neįveikė. Susisupau į didelį minkštą rankšluostį ir nutipenau į miegamąjį. Atsiguliau, susiriečiau į kamuoliuką ir nekantravau pasinerti į sapnus. Negirdėjau, kada Tu grįžai. Net nežinau ar tikrai pabudau. Lyg per sapną pajutau Tavo karštas lūpas ant savo kaklo, Tavo gilų kvėpavimą. Šiurpuliukai nuo ausies lyžtelėjimų bėgiojo kažkur ant tikrovės ir fantazijos ribos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė minint Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80–ąsias gimimo metines pabrėžė, kad A. M. Brazauskas – dešimtmečių Lietuvos istorija. „A. M. Brazauskas į istoriją įėjo kaip pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas po nepriklausomybės atgavimo. Jo svarų indėlį įtvirtinant prieš 20 metų Lietuvos žmonių priimtas Konstitucijos nuostatas ir Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius į NATO ir Europos Sąjungą jaučiame iki šiol.

TV3 laidos „Keturkojis šou“ vedėją Skaivą Jasevičiūtę žiūrovai jau įpratę matyti keturkojų apsuptyje – dažniausiai jos numylėtinių taksų draugijoje. Tiesa, kuriant naujausią laidą Skaivai teko susidraugauti su labai neįprastais keturkojais – mažiausiais arkliukais Lietuvoje, kurių „Keturkojo šou“ svečias augina net... dvidešimt! „Šie arkliukai tiesiog žavingi, tačiau reikia užsitarnauti jų palankumą– nes jie kaip šunys įkasti gali.

Šiandien vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti platesnį Lietuvos valstybės istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą. Tikimasi, jog išplėtus vietų ir progų, kuriomis keliama istorinė vėliava, sąrašą, bus puoselėjama istorinė atmintis ir valstybingumas.

JAV išslaptino nacionalinio saugumo archyvo dokumentus, kurie pirmą kartą leido susidaryti įspūdį apie tai, kaip Šaltojo karo metu amerikiečiai ruošėsi potencialiam branduoliniam karui su Sovietų Sąjunga. JAV prezidento Jimmy Carterio administracija devintajame dešimtmetyje ruošėsi išgyventi ir nugalėti, praneša newsru.com. Prezidento 59-oji direktyva, kurią 1980 metais pasirašė J. Carteris, buvo vienas iš prieštaringiausių Šaltojo karo laikotarpio dokumentų.

Ruduo – tai metas, kai medžiai nusidažo ryškiomis spalvomis, parkų alėjos rytais pasipuošia rūku, o paskutiniai šilti saulės spinduliai kviečia rinkti kaštonų. Ruduo puikus laikas pakeliauti ir aplankyti primirštus Lietuvos dvarus. Juk visa Lietuva nusėta dvarų ir dvarelių. Jų turime kone 2000. Deja, ne visi išliko ar išlaikė savo buvusį grožį. Tačiau yra ir tokių, kurie prikelti naujam gyvenimui laukia lankytojų ar pro šalį keliaujančių prašalaičių.

Kartais žmonės susiranda sau pomėgių, visiškai nederančių su visiems įprastu jų įvaizdžiu. Tačiau ar gali automechanikas vakarus leisti megzdamas, o balerina – užsiimti boksu... Siūlome pažvelgti į paradoksalius žiauriausių pasaulio tironų pomėgius, ir suprasite, kad viskas įmanoma. Hitleris dievino animacinius filmukus ir pats piešdavo Disnėjaus herojus Nedaug kas žino, kad dabar jau miręs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas buvo pats didžiausias Michealo Jordano gerbėjas.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

Vengrijos prokurorai pirmadienį sulaikė buvusį aukštą komunistų partijos atstovą dėl jo vaidmens 1956 metais malšinant sukilimą prieš sovietų valdžią. Tai pirmas kartas, kai sulaikomas buvęs sovietų remiamas Vengrijos politikas. Po sukilimo Belas Bisku tapo komunistinės Vengrijos vyriausybės vidaus reikalų ministru.

Visi, spėję pamėgti Gdansko miesto džiazo, folkloro, klasikinės muzikos atlikėjus, šokio teatro grupes bei daugelį kitų menininkų, turės unikalią galimybę apsilankyti „Gdansko kultūros dienų“ renginiuose, vyksiančiuose Vilniuje rugsėjo 14–16 d. „Gdansko kultūros dienos“ prasidės Andrzej Taranek piešinių ir grafikos darbų parodos „Collected fragments“ („Surinkti fragmentai“) atidarymu rugsėjo 14 d. 16 val. Vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Iškilmingu šventės atidarymu Kauno Rotušėje atidarytas tradicinis viduramžių kultūros festivalis „Hanza Kaunas' 2012“. Nors vasaros pradžioje buvo pasigirdę kalbų, kad dėl gerokai apkarpyto finansavimo šįmet šventė neįvyks (praėjusiais metais buvo skirta 1,4 mln. Lt, o šįmet finansavimas smuktelėjo iki 33 tūkst. Lt), visgi Nemuno prieplaukoje savaitgaliui įsikūrė viduramžių miestas su savo šokiais, dainomis, žaidimais ir burtais.

Alinantys karščiai, nuolatinis stresas darbe, užsitęsusios pagirios po nevykusio bandymo atsipalaiduoti su draugais – visos bėdos jam vienam ir mano Mylimasis be jėgų krenta į lovą. Pro atvirą langą girdisi naktyje manevruojantys automobiliai, o pasiklydę vėjo gūsiai retkarčiais kilsteli vaiduokliškai baltą užuolaidą. Karšta. Jis guli nuogutėlis, veidu įsikniaubęs į pagalvę. Nedūsauja, neinkščia, o tik bejėgiškai tyso lovoje – net neužmiega.

Šeštadienį ir sekmadienį Kauno senamiestyje prie Vytauto bažnyčios ir senojoje Nemuno prieplaukoje ūžaus Hanzos šventė. Toks viduramžių kultūros festivalis Kaune, vieninteliame Lietuvos mieste priklausančiame tarptautinei Hanzos miestų sąjungai, rengiamas aštuntą kartą. Penktadienį bus baigta smėlio skulptūra „Vytauto karūna“, kurioje telpa Vytauto ir Įgulos bažnyčių, Kauno arkikatedros, Perkūno namų siluetai.

Holokaustą išgyvenę asmenys iš 11 šalių ketvirtadienį susitiko Lenkijoje buvusioje Aušvico nacių koncentracijos stovykloje aptarti, kaip išlaikyti aukų atminimą. Holokausto priminimas yra būtinas norint nugalėti išankstinį nusistatymą ir neapykantą, susitikimo dalyviams sakė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Filipinuose mirė seniausias 111-os metų Antrojo pasaulinio karo veteranas, skelbia AP. Alfonso Fabrosas buvo pajėgų, kovojusių prieš japonų invaziją, narys. Filipinų veteranų reikalų departamentas pranešė trečiadienį, kad A. Fabrosas mirė rugpjūčio 9 dieną šiaurinėje Nueva Ecijos provincijoje. A. Fabroso dukra sakė, kad jis mirė nuo plaučių uždegimo. Po karo veteranas užsiėmė žemės ūkiu.

Graikijos finansų ministerija pirmą kartą apskaičiuos, kokią reparacijų sumą Vokietija turi sumokėti graikams už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi Graikijos finansų ministro pavaduotoju Christosu Staikourasu. „Tema neuždaryta, ir mes pasiliekame teisę spręsti klausimą mus patenkinančiu būdu“, – sakė pareigūnas. Anot jo, ekspertai susipažins su ministerijos archyvais, kad nustatytų reparacijų sumą. Apytikrio jos dydžio valdininkas nenurodė.

Rugsėjo 5-oji diena Šiaurės Amerikos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) bei moterų sporte – ypatinga. Pirmą ir vienintelį kartą per visą istoriją moteris sudarė kontraktą su NBA komanda. Toji moteris – Anna Meyers-Drysdale, kuri 1979 metais pasirašė sutartį su Indianos „Pacers“ ekipa. Nors mergina neprasimušė į pagrindinę sudėtį, jos bandymas laikomas bene reikšmingiausiu įvykiu moterų sporto istorijoje. Priešistorė A.Meyers talentas buvo akivaizdus dar ankstyvoje jaunystėje.

1987-ųjų rugsėjo 4 dieną, iškilmingai atidaryta pirmoji Lietuvoje automagistralė Kaunas–Klaipėda, kuri atitiko aukščiausius to meto kelių tiesimo standartus ir inžinerinius reikalavimus. Kelio projektuotojai kūrybine mintimi aplenkė savo laiką, pasitelkė pažangią užsienio specialistų patirtį, priėmė drąsius sprendimus, kurių originalumą ir ekonominę naudą jau patvirtino prabėgę dešimtmečiai. Be abejonės, didžiulė atsakomybė gulė ir ant to meto vadovų pečių.

Kol miesto valdžia ras lėšų poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai išsaugoti, ją nuo žemės paviršiaus nušluos prašalaičiai. Jei iš programos „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtros programa 2014–2020 metams“ nebus laiku gauta lėšų, Skaistakalnio parke griūvančios poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos istorinę reikšmę primins tik memorialinė lenta ant akmens ties pagrindiniu taku, vedančiu į parką. Kultūros paveldą niokoja ne tik lietus, saulė, vėjas, sniegas, bet ir žmonės.

Rugpjūčio 30 d. „Opel Corsa“ šventė savo trisdešimtąjį gimtadienį. Pirmos kartos „Corsa“ buvo pagaminta 1982 metais Figueruelo gamykloje, Saragose (Ispanija) ir tai buvo pirmasis „Opel“ modernus, mažasis automobilis. Iki 1982 metų buvo gaminamas kompaktiškasis „Kadett“ (1979 m. modelio „Kadett D“ ilgis: 3,98 m), kuris tapo dar mažesnės klasės automobilių gamybos starto atspirtis.

Šią savaitę minint Lietuvos ir Rusijos santykių 20-metį, pirmasis Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi. 1991 metais, kai Rusijai vadovavo Prezidentas Borisas Jelcinas, pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kuria pripažinta suvereni Lietuvos valstybė. Per Sausio 13-osios įvykius B. Jelcinas ryžtingai palaikė Lietuvą. Atsiimti apdovanojimo į Vilnių atskrido velionio Prezidento našlė Naina Jelcina.