išradimas

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris, remdamasis žmogaus gyvenimo istorija, prognozuoja, kaip jis gyvens ir kada mirs. Naujo tyrimo duomenimis, modelis, pavadintas „life2vec“, yra tikslus maždaug 78 proc. atvejų, todėl jis prilygsta kitiems algoritmams, sukurtiems panašiems gyvenimo rezultatams prognozuoti. Tačiau, kitaip nei kiti modeliai, jis veikia kaip pokalbių robotas, naudodamasis turima informacija, kad nuspėtų, kas bus toliau.

Kauno studentų išradingumas stebina pasaulį. Drauge su dėstytojais jie sukūrė unikalų įrenginį – elektrokopterį. Kūrėjai įsitikinę, kad šis drono ir sraigtasparnio hibridas, dabar galintis greitai pernešti keletą kilogramų sveriančius daiktus, ateityje gabens tonas krovinių ir net žmones. Paskutinė patikra ir naujausias Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto studentų ir dėstytojų kūrinys – elektrokopteris – drono ir sraigtasparnio hibridas, paruoštas skrydžiui.

Ar norėtumėte mokėti skraidyti? Jungtinės Karalystės kompanija nuo šiol siūlo tokią galimybę – tiesa, teks nusipirkti reaktyvinį kostiumą, kuris kainuoja tiek pat, kiek prabangus butas Gedimino prospekte. Šiuo metu su jais treniruojasi Jungtinės Karalystės paramedikai – esą taip pavyktų į iškvietimus nuvykti vos per keletą minučių. Paramedikas Jamie kyla į kalną.

Ši pacientė viena pirmųjų pasaulyje išbando šį dar neregėtu metodu pagamintą įtvarą. Toks kiekvienas skylėtas įtvaras yra štai taip spausdinamas 3D spausdintuvu, o įtvarą sukūrė grupelė jaunų brazilų išradėjų. Inovatyvūs brazilai sumanė pasitelkti atliekų perdirbimą, tad įtvaras pagamintas iš gamtai draugiško, biologiškai skaidomo plastiko. O ir nešioti šį įtvarą yra stebėtinai patogu.    Fizioterapeutė Caroline Suliane teigia: „Pirmiausia, svoris.

„Dezinfekcija baigta“, – sako robotas. Jis dezinfekuoja vaikų rankas. Lyg ir nieko neįprasto šiems pandeminiams laikams, tačiau šis robotas dezinfekcinį skystį spjaudo važinėdamas po mokyklą. Ir sukūrė jį vos 13-os metų Šiaurės Korėjos moksleivis Imas Il Jongas.    Mokyklos vadovas Ri Hak Chol teigia: „Iš pradžių buvau nustebęs ir netikėjau, kad vidurinės mokyklos mokinys gali sukurti robotą. Tačiau jam pavyko.

Prancūzų mokslininkai kuria prietaisą, kuriuo koronaviruso testą galėsite atlikti tiesiog namie. Nedidukas prietaisas, kišamas į mobilųjį telefoną, rezultatą parodytų vos per 10 minučių. Ir be to labai tiksliai. Šiais laikais kone kiekvienas kišenėje nešiojamės po pakankamai galingą kompiuterį.

Ledui vandens telkiniuose pasiekus pusmetrį, užkietėję meškeriotojai spurda pasimėgauti poledine žvejyba. Tačiau kai kurie kupiškėnai šiemet per karantiną ir šalčius meškerioja kaip tikri amerikiečiai – įsirengė specialius ledu stumiamus namukus žvejybai. Nedidelį keturvietį namuką ant Kupiškio marių ledo traukia elektrinė tempimo gervė.

Ar prisimenate Lietuvoje prieš porą metų besilankiusį bene garsiausią robotą pasaulyje – Sofiją? Saudo Arabija šiam dirbtinį intelektą turinčiam įrenginiui suteikė pilietybę, Jungtinėse Valstijose Sofija dalyvavo įvairiuose pokalbių šou, O Vilniuje jai buvo įteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad šis robotas – Vilniaus miesto gyventojas. Dabar Honkonge įsikūrę jos kūrėjai Sofiją pritaikė masiniei gamybai ir netrukus planuoja sukurti ištisą robotų armiją, kuri padėtų žmonėms.

Vienos Klaipėdos gimnazijos kiemą ir šaligatvius nuo sniego valo neįprastas aparatas – mokyklos ūkvedžio ir dviejų jo kolegų patobulintas antros kartos automobilis „Golf“. Vyrai savomis rankomis prie jo primontavo iš mašinos vidaus valdomą sniego peilį ir didžiai praeivių nuostabai ėmė darbuotis. Pusnys iššūkiu netapo ir 34-erių metų senukui golfui.

Netolimoje ateityje mums – žmonėms – galimai bus paprasčiau nudirbti savo darbus iš namų ir neplatinti virusų susitinkant su kitais žmonėmis, mat vis labiau į mūsų gyvenimus skverbiasi robotai. Ką tik darbą Rusijos sostinėje pradėjusius du humanoidus, kurie žmonėms dalina ne tik sveikos gyvensenos patarimus, bet ir padeda apsispręsti dėl skiepo nuo koronaviruso.

Hario Poterio filmų ir knygų gerbėjai turėtų suklusti: sukurta 60 km/h greičiu skriejančią šluotą. Įkvėpti Hario Poterio filmų, gatvėmis skriejančią šluotą sukūrė du jauni brazilai.  Jei po Brazilijos San Paulo gatvėmis skriejančia šluota nebūtų rato – tai būtų tikras stebuklas. Bet kol stebuklas neįvyko – šluotos, turbūt, panašiausios į tai, ką fantastiniuose filmuose gali išvysti Hario Poterio gerbėjai.

Ukrainoje, didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos vietoje, išmėgintas specialus šuo robotas. Černobylyje norėta patikrinti ar jis galėtų vykdyti darbus, ten kur radiacija žmogų pražudytų per keletą minučių. Šis amerikiečių robotikos kompanijos „Boston Dynamics“ keturkojis robotas čia vaikštinėja palei buvusį ketvirtą Černobilio atominės elektrinės reaktorių. Jis uždengtas didžiuliu betono ir plieno sarkofagu, kuris skirtas sulaikyti milžinišką radiacijos spinduliuotę esančia viduje.

Kalifornijos valdžia nusprendė radikaliai kovoti su klimato kaita. Jau netolimoje ateityje uždraudžia pirkti naujus dyzeliu ar benzinu varomus automobilius. Kalifornija tikisi, kad visiems gyventojams persėdus į elektromobilius, valstija ne tik bus švaresnė, bet neva taip bus sukurta daug naujų darbo vietų.

Dviejų mėnesių kūdikio tėvas Cao Junjie suprojektavo „kūdikio saugos ankštį“, skirtą apsaugoti savo kūdikį nuo koronaviruso. Vyras teigia, kad juo naudojasi pasivaikščiodamas lauke, o visą šį išradimą įkvėpė ne kas kitas, o kompiuterinis žaidimas. Kostiumas leidžia įeiti į uždarytą kabiną su pirštinėmis, kurioje yra oro valymo sistema. Todėl jis bet kada gali vaiką pamaitinti, neturint tiesioginio kontakto su išoriniu pasauliu. Šis įrenginys sukurtas iš kačių nešiojimo kuprinės.

Jeigu turite bėdų dėl pusiausvyros, Japonijos inžinieriai jums siūlo tikrai neįprastą problemos sprendimo būdą – mechaninę savaime judančią roboto uodegą, segamą prie kūno. Ją sugalvoję inžinieriai tikisi, kad nauja technologija ypač padės sunkiau judantiems vyresnio amžiaus žmonėms. Pilką, maždaug vieno metro ilgio mechaninę uodegą sugalvojo Japonijos Kejo universiteto inžinieriai. Petnešomis prie liemens tvirtinamas išradimas tik atrodo gremėzdiškas.

Panevėžietis, universiteto doktorantas sukūrė kvapams itin jautrų vos matomą daukartinį jutiklį, kuris sugeba tiksliai ir greitai nustatyti bet kokią taršą ore. Unikalus jutiklis – vos degtuko galvutės dydžio, tačiau jis sparčiau nei jūsų nosis gali kasdien užuosti, tarkim, į aplinką išsiskyrusias sveikatai pavojingas dujas. Jauno mokslininko tikslas – išradimą pritaikyti kasdien naudoti jūsų telefone ar net drone.

Japonijoje sėkmingai išbandytas skraidantis automobilis. Tiesa, jis pakilo ne taip aukštai ir skriejo dar ne taip ilgai, bet panašu, kad skraidančių automobilių ateitis – jau čia pat. Praėjusio amžiaus pabaigoje kurtoje legendinėje juostoje „Atgal į ateitį“ skraidantys automobiliai turėjo atsirasti 2015-aisiais, taigi prieš ketverius metus. Ką gi, į darbus vis dar važiuojame toli gražu į orą nepakylančiais, tik orą teršiančiais automobiliais.

Kasdien kelis kartus valomės dantis šepetėliu. Taip stengiamės išlaikyti dantis sveikus kiek įmanoma ilgiau, kovojame su nemaloniu burnos kvapu ir tiesiog gerbiame priimtas higienos taisykles. Tačiau dantų šepetėliai paplito ne taip jau seniai, ką žmonės darė prieš tai? Higiena visais laikais buvo opi problema. Būta laikų, kai žmonės prieš didžiąsias metų šventes uoliai prausdavo savo kūną. Taip darydavo dėl to, kad maudydavosi gana retai.

Pica per 3 minutes – tokį picų kepimo automatą Italijos maisto gamintojų mugėje pristatė „Italian food for Baltics“ Italijos-Lietuvos prekybos rūmai. Tai pirmasis picų kepimo automatas Baltijos šalyse. Renginio metu iš Italijos atvykęs inžinierius pademonstravo, kaip per mažiau nei 3 minutes iš grynų itališkų produktų išsikepti picą. Kaip aiškina picomato išradėjas Claudio Torghele, vienintelė picomato veikimo sąlyga – kokybiškas interneto ryšys.

Didžiojoje Britanijoje plinta nauja mada – nešioti uodegą. Pagal visas šiuolaikines technologijas sukurtą lapės, vilko ar kitokią uodegą telefonU galima vizginti ir judinti pagal nuotaiką. Net užprogramuoti imti judėti pastebėjus kitą uodeguotą praeivį. Vizgindami uodegomis Didžiosios Britanijos sostinės gatvėmis traukia „Londono Universiteto“ profesorius Andrews Shobenas ir jo žmona Char.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) neseniai pristatytas krepšinio kamuolį primenantis kubo formos daiktas, kurio pagrindinė paskirtis – padėti krepšininkams suformuoti taisyklingą metimo techniką. Anot šio kūrinio autorių, QUBE (taip vadinamas šis išradimas) taps revoliucija krepšinio pasaulyje. Palyginti greitai šis kamuolio prototipas daugeliui tapo nepakeičiamu įrankiu treniruotėse, ypač jaunų žaidėjų grupėje.

Kartais norint sušukti Eureka, ilgai sukti galvos nereikia. Puikus pavyzdys – išradimas, triumfavęs šiųmečiuose Europos išradimų apdovanojimuose. Moteris jį sukūrė tiesiog atsitiktinai. Europos išradėjų apdovanojimus kasmet rengia senojo žemyno patentų biuras. Šiemet Prancūzijoje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje bene daugiausia susižavėjimo šūksnių ir palaikymo sulaukė iš pirmo žvilgsnio labai paprastas, tačiau išties naudingas išradimas.

 O dabar - neįtikėtinas išradimų pasaulis. Japonai sukūrė dvikojį robotą, kuris virsta mašina. Ir netgi atlieka ir automobilio funkciją. Beveik keturių metrų aukščio robotas yra ypatingas – pirmas toks robotų gamybos istorijoje. Grėsmingai į Jus žvelgiantis galiūnas vos per minutę gali transformuotis į sportinį automobilį su dviem vietomis keleiviams.

Lietuviams netrūksta kūrybos ir idėjų, kasmet mūsų šalyje pristatomos dešimtys naujausių jaunų žmonių išradimų. Todėl pasauliui tikrai turime ką parodyti. Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. Pasak Rolando, jo išradimas yra ne tik nauja technologija, bet ir galimybė laisvalaikį leisti kokybiškai bei naudingai sveikatai.

Kuo toliau, tuo dažniau girdima istorijų, kaip mažamečiai vaikai neatsakingų tėvų paliekami automobiliuose ir juose miršta. Mat didelė oro temperatūra ir uždari langai tokioje mažoje erdvėje vaikui yra mirtina. Panašus įvykis nutiko ir vieno berniuko kaimynų vaikui. Tuo metu jam tebuvo šešeri metukai. Tėvai jį paliko neprižiūrėtą automobilyje, kur vaikas perkaito ir jį ištiko širdies smūgis. Deja, berniukas neišgyveno.

Mokslininkų komanda išrado dirbtinės fotosintezės formą, kuri sugers anglies dioksidą iš atmosferos ir pavers jį kuru. Teigiama, kad šis įrenginys gali būti naudojamas siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą. Augalai vykdydami fotosintezę naudoja saulės šviesą ir paverčia anglies dvideginį į gliukozę.

Filme „Atgal į ateitį II“ Martys McFly'us kartu su daktaru Brownu iš 80-ųjų persikelia į 2015 metų spalio 21 dieną. Čia M. McFly'us turi išgelbėti savo vaikus, kurie jo realybėje dar net negimę. Ir, žinoma, viskas nėra paprasta – išsprendę vieną klausimą keleiviai iš praeities, žinoma, sukuria daugybę problemų, rašo CNN. Filmas sužavėjo daugybę žmonių visame pasaulyje. Vis tik jo režisierius Robertas Zemeckis tvirtina, nelabai džiaugęsis šia filmo idėja.

 Šiaulietė gimnazistė Greta Patkauskaitė atrado, kaip naikinti miesto veidą - kaštonų alėją - sugraužusias keršakandes. Šie kenkėjai priešų gamtoje neturi, todėl kaštonai džiūsta. O mintis pradėti tyrimus su liaudyje vadinamu Jeronimu kilo tiesiog sėdint po kaštonu, po kuriuo visą vasarą stovėjo šio augalo vazonėliai. Ji kėlė klausimą, kodėl šalia šios kvapiosios pelargonijos augantis kaštonas sveikas, kai kiti ruduoja.

Harvardo universitete išdalintos humoristinės IgNobelio premijos. Lengva satyra paženklinto renginio dalyviai apdovanojami, atrodytų, už absurdiškiausius tyrimus ir atradimus. Pavyzdžiui, bandymą išsiaiškinti, kurioje kūno vietoje labiausiai skauda, kai įgelia bitė. Karštai plojimais renginio dalyviai sveikina juokingosios IgNobelio literatūros premijos laureatus.

Ar norėtumėte, kad bare jums kokteilį sumaišytų ne profesionalus barmenas, o milžiniškas robotas? Nuo šiol tai įmanoma. Italai pristato barmenus – robotus, galinčius sumaišyti dešimtis kokteilių kiekvieno skoniui. Iš pirmo žvilgsnio tikrai sunku atspėti, kokią funkciją atlieka šis robotas. Tačiau netrukus jau matyti jo į stiklinaitę pilamas gėrimas. Šie išmanūs robotai – naujųjų laikų barmenai, kurie bare gali maišyti įvairiausius kokteilius.

Vokietijos koncernas „Audi“ daug investuoja į naujas dar neatrastas degalų rūšis. Vokiečius ypač domina sintetinis kuras. Kiek anksčiau buvo pranešta, kad „Audi“ kompanijos mokslininkai sugebėjo išgauti sintetinį dyzeliną ir sintetines dujas, kuriuos galima naudoti automobilių pramonėje. Šią savaitę pranešta, kad „Audi“ mokslininkai pagamino ir sintetinį benziną. „Audi“ kartu su dviem biochemijos kompanijomis išgavo keletą litrų sintetinio benzino, kuris pagamintas nenaudojant naftos produktų.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama daugiau kaip 0,5 mln. tonų maisto atliekų, t. y. daugiau kaip po tris bulvių maišus vienam gyventojui. Jungtinės Karalystės Brunelio universiteto absolventė Solveiga Pakštaitė išrado maisto galiojimo pabaigą parodančią etiketę. Šis darbas sulaukė didelio pakuočių gamintojų, prekybininkų ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidos dėmesio bei pelnė jai prestižinį apdovanojimą.

  LRT Televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialiaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės staiga gali tapti neįveikiamai klampūs. „Moratex“ centro bandymų įraše demonstruojama, kad kulka paskęsta maiše.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai džiaugiasi puikiu tyrimų pritaikymu praktikoje. Dar vienas projektas palengvins cukriniu diabetu sergančių pacientų kasdienybę. Sukurta trijų dalių įranga, kuria bus sėkmingai įveikiamas sunkus ir dažniausiai amputacija pasibaigiantis diabetinės pėdos sindromas, pranešė universiteto atstovai. Pasak jų, LSMU Kauno klinikų ligoninės Endokrinologijos klinikoje su šia skaudžia problema gydytojai endokrinologai susiduria kasdien.

Sukurtas įrenginys akliesiems grafinei informacijai nuskaityti nuo plokščių paviršių ir ją perduoti į aklojo ar silpnaregio žmogaus pirštą, pranešė Patentinės informacijos centras. Šis įrenginys priskiriamas orgtechnikos sričiai, konkrečiai akliesiems ir silpnaregiams skirtų informacijos išvedimo įrenginių gamybai, taip pat gali būti naudojamas kaip daugiafunkcinis įrenginys grafinės bei tekstinės informacijos nuskaitymui.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.

 Buvimas kartu su kitu žmogumi visuomet pareikalauja daug pokyčių ir pastangų. Ir nors jausmai bei draugystė porai atperka visus sunkumus, retas atsisakytų daiktų, kurie palengvintų vadinamąjį “šlifavimosi” procesą. Štai apie ką siūlo pagalvoti buzzfeed.com. 1. Mygtukas, kuris leistų ryte pagerinti partnerio/partnerės burnos kvapą. 2. Telefono programa, kuri iš socialinių medijų automatiškai ištrina su jūsų buvusiuoju/buvusiąja susijusias nuotraukas ir informaciją.

 Kartais ką nors darant labai reikia įrankio, kuris palengvintų situacija, bet jo po ranka nėra… O gerai pagalvojus prieinama nuomonės, kad tokių daiktų iš viso niekur neteko matyti ar apie juos girdėti – taiga, greičiausiai jų iš viso yra. Bet gal kartais apie juos tiesiog nežinome… Buzzfeed.com pateikia sąrašą daiktų, kurių, manome, dauguma tikrai neatsisakytų. 12. Forma atskiriems torto gabaliukams. 13. Semtuvėlis, padedantis išvalyti šluotą.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Kai kurie asmenys galvoja, kad su savo genialiais išradimais jie gali pakeisti pasaulį. Tačiau kiekvienam sėkmingam išradimui yra daugybė nesėkmių, kurios patenka į tokius sąrašus kaip šis, rašo list25.com. Įvertinkite patys, ar kartais išradėjai neperžiangia protingumo ribų.

Šiandien nebeįsivaizduojame gyvenimo be kai kurių daiktų ar reiškinių. Tačiau kadaise tai buvo tikrų tikriausi išradimai. Kviečiame susipažinti su kai kuriais jų. Galbūti tai įkvėps ir jus kūrybai, o gal net išrasite kažką naujo... Tim Berners-Lee sukūrė World Wide Web Britų išradėjas nekūrė paties interneto. Kai Tim pasiūlė savo naujoves, tinklas jau egzistavo, tačiau būtent jis pavertė jį tokiu, prie kokio esame pripratę. Tim Berners-Lee išrado URI, URL, HTTP, HTML.

Penkiolikmetis išradėjas iš Jungtinių Valstijų sukūrė išmaniuoju telefonu „iPhone“ valdomą stetoskopą „Steth IO“ – širdies ritmo matuoklį, kuris dėklo pavidalu prisitvirtina prie telefono ir gali akimirksniu nustatyti dūžių ritmą bei persiųsti duomenis į telefoną. Žymaus JAV televizijos vedėjo Jimmy Fallono vakaro laidos metu pasirodęs jaunasis išradėjas pademonstravo, kaip veikia jo išradimas. Paaiškėjo, jog matuoklis-dėklas turi sensorių, kuris nustato širdies ritmą.

Suomis Heikki Karna sugebėjo išrasti... kirvį. Trumpai tariant, jis kirvį perdarė taip, kad jo rankena eitų ne per penties centrą, o kiek per šoną. Tokio kirvio svorio centras yra paslinktas į kraštą, todėl smūgio metu kirvis ne tik skaldo medį, bet veikia ir kaip svirtis, stumianti atskeltą dalį į šoną. O skaldant malkas to ir reikia, nes vienu smūgiu atliekami du veiksmai. Be to, kirvis neįstringa medyje.

Du Delfto universiteto (Nyderlandai) inžinieriai išrado naujos kartos prezervatyvą su sparneliais, kurį žymiai paprasčiau naudoti. Šis išradimas susilaukė didelio dėmesio Hanoveryje (Vokietija) vykusioje pramoninėje parodoje, pranešė „RTLnieuws.nl“. Pranešama, kad nuo dabar naudojamų sargių naujasis skiriasi tuo, kad turi specialius sparnelius, kuri leidžia lengvai užsimauti jį dviem vienos rankos pirštais ir net tamsoje.

Pietų Korėjos mokslininkai rado būdą, kaip gaminti elektros energiją naudojant net menkiausią vandens judėjimą, pavyzdžiui, naudojantis tualetu ar kilus liūčiai. Pasak jų, tai gali būti naujas švarios energijos gamybos šaltinis. Seulo nacionalinio universiteto (Pietų Korėja) ir Korėjos Elektronikos technologijų instituto mokslininkų grupė, vadovaujama docento Youn Sang Kimo, išrado keitiklį, mechaninę vandens judėjimo energiją verčiantį elektros srove, pranešė „Popsci.

Vos 15-os onkologinių ligų gydyme revoliuciją sukėlęs moksleivis Jackas Andraka įsitikinęs – naujausi atradimai glūdi internete ir net pasaulį keičiančių idėjų gimimas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.

„Esame užtikrinti, kad neturime konkurentų pasaulyje. Užpatentavome savo išradimą ir greitu metu prasidės pardavimai JAV ir Europoje. Tuo labai domisi ir partneriai iš Kinijos“, - džiaugėsi Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius Arminas Ragauskas.

Kinijos mokslininkai išrado maisto pakuočių etiketes, kurios keičia spalvą priklausomai nuo maisto šviežumo. Šios etiketės veikia realiuoju laiku ir bėgant laikui keičia spalvą nuo raudonos į žalią.

Atrodytų, medvaržtis yra toks paprastas gaminys, jų jau yra pačių įvairiausių tipų, todėl jų patobulinti jau neįmanoma. Tačiau JAV įmonė „Outlaw“ sugalvojo, kaip tą būtų galima padaryti – ir nusitaikė į varžto galvutę, kaip pačią silpniausią vietą. Iš tiesų, neretai stipriai užsukant varžtą ar mėginant atsukti užrūdijusį, atsuktuvui skirtos įpjovos, jam nuslydus, tiesiog nudilinamos, ir varžtas tampa nebepajudinamas.