išmokos

Lietuvoje veikiausiai nėra bendrovės, kurios akcininkai būtų nusprendę didelę dalį pelno pasidalyti su darbuotojais. Tačiau JAV, kur, kaip kartais manoma, darbuotojai tik išnaudojami, pelno dalinimasis su jais, nieko nestebina. Šią savaitę viena didžiausių JAV oro kompanijų „Delta Air Lines“ darbuotojams išmokės 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) pelno, t. y. per du kartus daugiau nei prieš metus, praneša CNN. Išmokas gavo daugiau nei 100 tūkst. „Delta“ darbuotojų, sudaro apie 10 proc.

Tūkstančiams Vilniaus, Palangos ir Kauno gyventojų kiekvieną dieną ir naktį tenka susitaikyti su galingų lėktuvų variklių gausmu. Tačiau netoli oro uostų įsikūrę gyventojai gali tikėtis kompensacijų, o kai kuriems iš jų būtų duodama ir iki 6 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčius išskaičiuojantys asmenys iki vasario 15 dienos turi pateikti duomenis apie pernai metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Begalės šeimų svyruojant ant skurdo ribos, pasaulio šalys imasi veiksmų. Viena iš tų šalių yra JAV – o tiksliau – Teksaso valstija, kuri siekdama pagerinti šeimų socioekonominę padėtį, pradėjo mokėti išmokas. Naujienų portalo „Business Insider“ teigimu, Ostinas yra pirmasis Teksaso miestas, pradėjęs įgyvendinti mokesčių mokėtojų finansuojamą garantuotų pajamų programą. Ši programa startavo 2022 m. gegužę.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vaikus auginantys tėvai, šiais metais sulaukę džiugios žinios, kad vaiko pinigai nuo sausio didėja 10,50 Eur – nuo 85,75 iki 96,25 euro, netruko atsidurti keistoje situacijoje – vieniems kėdainiečiams vaiko pinigai išmokėti po du ar net tris kartus, o kiti kol kas dar visai jų negavo. Kėdainių rajono savivaldybėje yra per 6 tūkst.

Šiemet Lietuvos namų ūkių pajamos vidutiniškai augs 62 eurais, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak jos, tokia suma mažiausiai 4 kartus viršytų šiuo metu prognozuojamą 2024-ųjų infliaciją. „Lyginant sausį su pernai sausiu, namų ūkių pajamos turėtų augti 62 eurais. Vidutiniškai pajamos didėja 12 proc. Ir viršys laukiamą infliaciją mažiausiai 4 kartus, nes kol kas Finansų ministerijos planuojama infliacija yra 2,8 proc.

Žmogui priklausančias išmokas „Sodra“ paprastai perveda ilgiausiai per mėnesį. Tačiau kartais užtrunka ir ilgiau nei metus. „Sodros“ aiškinimu, gyventojai turi tiek laiko laukti pinigų dėl to, kad patys blogai pateikia prašymus ar dokumentus, reikalingus pinigams pervesti.

Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nustatė, jog savivaldybėje galiojanti tvarka, kai tarybos nariai neprivalo dokumentais pagrįsti savo tiesioginės veiklos vykdymui patirtų išlaidų, atitinka Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) nuostatas.

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai. Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo išmokomis politikams Prienų rajono savivaldybėje. Apie tai BNS patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė. Pasak jos, įtarimai vykdant tyrimą kol kas niekam nepateikti.

Nuo ateinančių metų pradžios įsigalioja naujos paskatos vaiko priežiūros atostogų metų papildomai dirbti. Jos skirtos tiek gaunantiems minimalias vaiko priežiūros išmokas ir kitas pajamas ar išmokas, tiek maksimalias. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis įsigaliojus tūkstančiai gyventojų galės gauti kiek didesnes išmokas. Už tokį įstatymo projektą balsavo 109 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 17 – susilaikė. Pataisoms buvo suvienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principai. Be to, šalpos pensijos bus mokamos ir dirbantiems asmenims.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo politikų išmokomis Utenos rajono savivaldybėje . Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, tyrimą STT pradėjo po Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus įvertinimo, kad Utenos rajono savivaldybės politikams buvo nepagrįstai išmokėti beveik 40 tūkst. eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui išplėsti šalpos pensijų gavėjų ratą: išmokas mokėti ir dirbantiems žmonėms, taip pat 24 metų ir vyresniems neįgaliesiems, pranešė Seimo Spaudos tarnyba. Už Šalpos pensijų įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 113 Seimo narių, susilaikė 10. Vėliau Seimas balsuos galutinai.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino kai kuriuos bazinius dydžius. Nuo jų priklauso, kokio dydžio bus socialinės išmokos kitais metais.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Siūlymas kitais metais pradėti mokėti beveik 300 eurų kompensacijas tėvams, kurių vaikai negavo vietos darželyje, nebus svarstomas priimant 2024-ųjų valstybės biudžetą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, toks pasiūlymas buvo aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau svarstant paskutinius siūlymus biudžetui Vyriausybei nebuvo pateiktas.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Stringa „darbiečių“ iniciatyva padidinti vienkartinę išmoką tėvams gimus neišnešiotam  kūdikiui. Tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų per metus.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.

Didžiosios Britanijos valdžia planuoja keisti pašalpų mokėjimo tvarką žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti. Pakeitimai, kurie nuo 2025 metų palies šimtus tūkstančių žmonių, padės sutaupyti 4 mlrd. svarų sterlingų iš socialinio aprūpinimo biudžeto. Pagal pateiktus pasiūlymus daug daugiau žmonių būtų priversti susirasti darbą, nors kenčia nuo įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamentas teigė, kad reforma bus laipsniška.

Po ilgų ginčų tarp federalinio centro ir regionų Vokietijos valdžios institucijos susitarė dėl naujos pabėgėlių perkėlimo ir išlaikymo išlaidų paskirstymo tvarkos. Visiems pabėgėliams bus sumažintos išmokos, įskaitant ir ukrainiečius. Anksčiau prieglobsčio prašytojai turėjo teisę gauti paramą po 18 mėnesių gyvenimo Vokietijoje. Dabar šis laikotarpis pailgintas iki 36 mėnesių.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Šis siūlymas susilaukė valdančiosios koalicijos kritikos, esą tai perteklinė priemonė.

Mirus artimam žmogui, gali atsirasti klausimų, ką tokiu atveju daryti bei į kokias institucijas kreiptis. „Sodra“ pateikė keletą patarimų, ką tokiu atveju daryti.   Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320€. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d., rašoma ministerijos pranešime.

Jeigu dirbate oficialiai ir jūsų darbdavys sumoka visas socialinio draudimo įmokas, už tai galite gauti ir atitinkamas išmokas, primena „Sodra“. Kiekvieną mėnesį darbdaviai jai sumoka 0,16 proc. kiekvieno darbuotojo atlyginimo dydžio įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą. Pavyzdžiui, jeigu uždirbate 2000 eurų dydžio atlyginimą popieriuje, tai į minėtą fondą sumokama 3,2 euro per mėnesį, 38,4 euro per metus arba 192 eurai per 5 metus.

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje - 48 Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, rašoma pranešime spaudai. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba jos teritoriniam padaliniui.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2021 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus, praneša agentūra. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujino Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujins Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Šiuo metu už kiekvieną gimusį vaiką tėvams mokama vienkartinė išmoka. Daliai tėvų ši išmoka jau nuo kitų metų gali išaugti dvigubai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti Seimo narės opozicijos atstovės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės parengtoms Išmokų vaikams įstatymo pataisoms. Jomis siūloma, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.

Artėjant kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, Seimo opozicijos turtuoliai susirūpino senjorų gerove. Valdemaras Valkiūnas pasiūlė įvesti vaikų dešimtinę tėvams – įstatymu įpareigoti kas mėnesį dešimtadalį pajamų pervesti tėvams. Jonas Pinskus į vaikų kišenę lįsti nesiūlė, jis ragino iš biudžeto daugiau pinigų padalinti vienišiems senjorams ir 50 proc. padidinti vienišo asmens išmoką.