išmoka

Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioja susirgusiems darbuotojams aktualūs teisės aktų pakeitimai, rašoma pranešime spaudai.  Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį, informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių – tikimasi, kad per tiek laiko karo pabėgėliai rastų darbą ir išsinuomotų būstą patys.

Lenkų dominuojama Vilniaus rajono valdžia rengiasi pamaloninti savo rajono gyventojus. Savivaldybės taryba užsimojo visiems rajone registruotiems namų ūkiams padalinti pinigų pabrangusiam kurui kompensuoti. Centrinio šildymo neturinčioms šeimoms politikai iš biudžeto žada vienkartines 50 eurų išmokas. Mažas pajamas gaunantiems išmokos bus dvigubai didesnės ir sieks 100 eurų. Valdančiųjų atstovai ir ekspertai tokį užmojį vadina tiesiog populizmu.

Į Vyriausybės atstovų kritiką dėl pasiūlytų vienkartinių 100 eurų išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms jų iniciatorius prezidentas Gitanas Nausėda atsako, kad tokia priemonė jau išbandyta ir neigiamų pasekmių anksčiau nesukėlė. „Reikėtų labiau pasigilinti į infliacijos priežastis, aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes patiriame infliaciją, kuri pirmiausiai yra sukelta energetinių išteklių spartaus kainų brangimo. Taip, po tam tikro laiko tai persiduoda ir kitų prekių kainoms.

Maždaug 136 tūkstančiams pasiskiepijusių nuo COVID-19 senjorų yra skirtos 100 eurų išmokos, t. y. kas antras 75 metų ir vyresnis žmogus jau pasinaudojo galimybe gauti vienkartinę išmoką už skiepą. Mūsų šalyje gyvena apie 272 tūkstančiai tokio amžiaus senjorų. Kiti senjorai turėtų suskubti – iki kovo 31 dienos pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze jie taip pat gaus 100 eurų vienkartinę išmoką.

Nuo kitų metų vienišo asmens išmoką galės gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir sulaukę senatvės pensijos amžiaus žmonės. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus kovo mėnesį. Dėl išmokų skyrimo nereikia kreiptis į „Sodrą“ – jos bus skiriamos automatiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai.

Baltarusiškų trąšų skandale Vyriausybė nusprendė didžiausiu kaltininku palikti ir aukoti Lietuvos geležinkelių vadovą Mantą Bartušką. Vienu metu jis sugeba sėdėti ant dviejų kėdžių skirtingose valstybės įmonėse.  Valstybinei geležinkelių įmonei jis vadovauja, o „Klaipėdos naftoje“ – valdybos narys. Taip kas mėnesį susižeria apie 10 tūkst eurų atlygį į rankas.

Išieškoti gyventojų skolų iš vienišo asmens išmokos nebus galima. Seimas antradienį priėmė tokį išieškojimą draudžiančią Civilinio proceso kodekso pataisą: už balsavo 122 Seimo nariai, o du susilaikė.  „Jeigu duodame žmogui, tai ir duokime su tam tikra garantija, kad joks išieškojimas ir joks atėmimas iš šių vienišo asmens išmokų nebus taikomas“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys  Rima Baškienė.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nuo kitų metų vidurio didės butpinigiai – maksimali išmoka, skiriama pareigūnui, gyvenančiam su šeima, didinama penkiskart, iki 616 eurų per mėnesį. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui – pasak VRM, nuo kitų metų liepos pareigūnų butpinigių dydis bus toks pat, koks yra karių bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo lapkričio skaičiuojamos palankiau. Gavėjai, kuriems šios išmokos buvo paskirtos anksčiau, iki kitų metų sausio 1 d. gali kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokų perskaičiavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo sausio vienišo asmens išmoka augs iki 32 eurų, ją gaus daugiau žmonių, o išmoka bus skiriama be atskiro prašymo. Nuo šių metų liepos išmoka siekia 28,63 euro.  Už tokias Vienišo asmens išmokos įstatymo pataisas balsavo 120 Seimo narių. Prieš niekas nebalsavo, nebuvo ir susilaikiusiųjų.   Seimas planuoja priimti Civilinio proceso kodekso pataisas, uždrausiančias iš vienišo asmens išmokos išieškoti gyventojo skolas.

„Sodra“ pradėjo mokėti vienišo asmens išmokas, kurios šiais metais yra skiriamos vienišiems šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjams, mažesnes nei 260 eurų pensijas gaunantiems senjorams ar 60 ir daugiau procentų darbingumo netekusiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai. Vienišo asmens išmokos pasiekia gavėjus tokiu pat būdu, kaip pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.  Jei žmogus gauna pensiją į asmeninę banko sąskaitą, vienišo asmens išmoka jam taip pat pervedama į sąskaitą.

Iki 32 eurų vienišo asmens išmokos įteisinimo Seime liko vienas balsavimas. Nuo šių metų liepos ji siekia 28,63 euro, o nuo sausio, jei Seimas galutinai pritars, sieks 32 eurus.  Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė, kad tokia išmoka nuo kitų metų siektų 32 eurus ir kasmet būtų indeksuojama.   Nuo 2023 metų tokia išmoka būtų lygi vienam našlių pensijos baziniam dydžiui – tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama našlių pensija.

Vyriausybė ragina senjorus suskubti pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze – pirmadienis ir antradienis yra paskutinės dienos, kai galima tą padaryti, siekiant gauti 100 eurų išmoką. „Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką.

Seime – dar vienas dosnus siūlymas. Šįkart – daugiau pinigų iš biudžeto skirti ką tik vaiko susilaukusiems tėvams. Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo dvigubinti vienkartinę išmoką už naujagimį – mokėti nebe 440, o 800 eurų. Tiesa, vos prieš pora savaičių parlamentas tokią iniciatyvą atmetė, tačiau Paluckas pataisą registruoja ir vėl. Ekonomistai tokias milijonines biudžetui išlaidas vertina dvejopai, o ministerijos apie dvigubai didesnę išmoką galvoti ketina nebent po metų.

Daugiau nei pusė apklaustųjų nepalaiko vienkartinės 100 eurų išmokos nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, rodo spalį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. 59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad vienišo asmens išmoką kitai metais turėtų gauti virš 400 tūkst. žmonių – visi vieniši neįgalieji ir  vyresni negu 65 metų pensininkai.  2022 metais šioms išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų, Seime antradienį pristatydama Vienišo asmens išmokos įstatymo pataisas sakė M. Navickienė.

Lietuvoje vaikų susilaukiantys gyventojai gali gauti ne tik valstybės, bet ir papildomą, kelių šimtų eurų vertės paramą, priklausomai nuo gyvenamosios savivaldybės. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir papildoma, vienkartinė naujagimio išmoka. Tačiau taip remiamos ne visų miestų šeimos. Pavyzdžiui Panevėžyje papildoma išmoka ar kūdikio kraitelis šeimos pagausėjimo atveju nėra skiriamas. Kodėl taip yra, savivaldybės atstovai nepasidalijo.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Ekonomistas Raimondas Kuodis kritiškai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti po 100 eurų vienkartinę išmoką tiems, kurie jau pasiskiepijo ir dar pasiskiepys artimiausiu metu. Jis siūlo nustatyti, kad nesiskiepiję gyventojai patys sumokėtų už savo gydymą ligos atveju. „Mokėjimas už neatsakingumą šios visuomenės nesustiprins, nes jį tik paskatinsime. Už pilietiškumo aktus žmonės lauks išmokų“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje parašė ekonomistas ir pridėjo šypsenėlę.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.

Nesuprantu, kodėl turėtume mokėti 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems virš 75 metų, teigė Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Šerpytis. Pasak mediko, skiepas pats savaime yra gėris.  O kodėl žmonės vis dar priešiškai nusiteikė prieš skiepus, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Valdantiesiems pristačius nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nukopijuotą idėją mokėti 100 eurų dydžio išmoką dar nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė teigia, kad pagyvenusiems žmonėms tokie papirkinėjimai jau atsibodo: žmonės nori, kad su jais kalbėtųsi ir bendrautų, o ne papirkinėtų. „Jau užtenka papirkinėti žmones, nereikia. Kaip tik rinkimai, taip amžinai papirkinėjimas, kyšių davimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų.

Jeigu norėtumėte jau lapkritį gauti naują vienišo asmens išmoką, atitinkamą prašymą „Sodrai“ turėtumėte pateikti iki spalio pabaigos. Naujovę įteisinantis įstatymas įsigaliojo tik nuo liepos, tačiau vos per 3 mėnesius naujos išmokos jau paprašė arti 100 tūkst. gyventojų. Ši išmoka bus mokama tik nesituokusiems ar išsiskyrusiems asmenims, tad sutapimas ar ne, palyginti su praėjusiais metais, ištuokų Lietuvoje šiemet padaugėjo.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis sumažinamos išeitinės išmokos, jeigu žmogus iš darbo išeina dėl karantino sąlygomis paskelbtų prastovų.

Globėjų šeimose, šeimynose, pas budinčius globotojus ar vaikų globos institucijose auginamiems vaikams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina mokėti didesnes globos arba rūpybos išmokas, o pačios išmokos skirtųsi priklausomai nuo vaikų amžiaus ir negalios. Vyresni ir negalią turintys globojami vaikai gautų daugiau, jaunesni ir neturintys negalios – mažiau. Šiuo metu globos arba rūpybos išmoka siekia 160 eurų. Tai suma, skiriama už vieną globojamą vaiką per mėnesį.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriškos grįžimo į kilmės šalį. Užsieniečiui, kuris pageidauja savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, bus įgyjami kelionės į užsienio valstybę bilietai ir išmokama vienkartinė 300 eurų piniginė išmoka.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriškos grįžimo į kilmės šalį. Užsieniečiui, kuris pageidauja savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, bus įgyjami kelionės į užsienio valstybę bilietai ir išmokama vienkartinė 300 eurų piniginė išmoka. „Neteisėta migracija su kuria susiduria Lietuva – tai išbandymas mums visiems ir visi kartu saugodami mūsų valstybės nacionalinius interesus privalome rasti geriausius sprendimus.

Dabartinė Seimo dauguma neturi ketinimų keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią pensijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigia, kad „koalicijos rėmuose“ diskusijos dėl pensijų apmokestinimo nėra buvę.  „Šios kadencijos aprėptyje nesame nusimatę kelti tokio klausimo.

Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Jau liepą vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis dėl vienišo asmens išmokos.

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka, rašoma pranešime spaudai. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Siūloma sudaryti galimybę asmeniui gauti šalpos išmoką, kai iš užsienio valstybių neįmanoma gauti duomenų apie jose asmeniui mokamas pensijas ir išmokas. Šį klausimą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Valstiečiai siūlo vietoj tėvų leisti gauti vaiko priežiūros išmoką ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės. Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių.

Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę.  „Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse išmokos gyventojams yra siejamos su kai kuriomis jiems priklausančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, nustatytais skiepais nepaskiepijus vaikų, tėvams gali būti stabdomas pinigų už vaikus mokėjimas. Ar Lietuvoje atsisakantiems skiepų nuo koronaviruso galima sustabdyti pinigų mokėjimą? Šiuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojų skiepijimas nevyksta itin sklandžiai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone kol kas yra paskiepyta tik 7 proc.

Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, atrodo, žemė ima slysti iš po kojų, tačiau labai greitai pacientams bandant vėl ant jos tvirčiau stotis tenka susidurti su karčia realybe. Onkologiniai pacientai jaučiasi diskriminuojami, mat nors valstybė susirgus suteikia galimybę gauti vienkartinę išmoką, jos dydžiai gali skirtis net kelis kartus, o ir norint ją gauti reikia pasistengti.

Individualia veikla besiverčiantis vyras viso karantino metu kas mėnesį gavęs 260 eurų išmoką, nustebo kovą pamatęs tuščią sąskaitą. Vyras piktinosi, sužinoję, kad išmoka nutraukta, nes jis nepateikė metinės pajamos deklaracijos. Tačiau ir užimtumo tarnyba ir VMI patikino, kad parama nenutraukta, tiesiog reikia pateikti duomenis apie 2020 metų pajamas.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

Panevėžio rajono gyventojas Zenonas Zebkinas yra tituluojamas Lietuvos bedarbių karaliumi. Vyras įtūžęs, nes jam vietos valdžia panaikino esą priklausančią pašalpą. Nesusipratimai įvyko tada, kai Paįstrio seniūnas Z. Zebkinui už pašalpą liepė atidirbti, o pastarajam atsisakius tai daryti pašalpa buvo panaikinta.  Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalies savarankiškai dirbančių asmenų veikla nėra ribojama ir jie gali tęsti darbą, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais. Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis galės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Daugelyje Jungtinės Karalystės (JK) vietovių įsivyravo stingdantis šaltis, todėl sąskaitos už būstų šildymą turėtų gerokai išaugti, tačiau dalis gyventojų gali gauti išmokas už šaltą orą (angl. Cold Weather payment). Vadinamosios išmokos už šaltą orą yra skiriamos jau pašalpas gaunantiems žmonėms siekiant jiems padėti apsimokėti sąskaitas už būsto šildymą žiemos metu. Išmoka už šaltą orą yra mokama bet kokio amžiaus asmenims, jei jie gauna bent vieną iš minėtų pašalpų: * Pensijų kreditą (angl.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams liko kelios dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ už sausio mėnesį. Tik sausio mėnesį sumokėję įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą individualia veikla užsiimantys gyventojai bus laikomi apdraustais vasario mėnesį ir galės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, į kurias teisė bus įgyta vasario mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.