islandija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijos mieste Magdeburge, kur susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel ir dalyvavo ceremonijoje, kurios metu kanclerei už indėlį stiprinant Europos integraciją ir europines vertybes buvo įteikta Imperatoriaus Otono premija, išvyko trijų dienų valstybinio vizito į Islandiją. Lietuvos vadovė Islandijoje lankosi šios šalies Prezidento kvietimu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigusi darbo vizitą Vokietijos mieste Magdeburge, kur susitiko su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel ir dalyvavo ceremonijoje, kurios metu kanclerei už indėlį stiprinant Europos integraciją ir europines vertybes buvo įteikta Imperatoriaus Otono premija, išvyko valstybinio vizito į Islandiją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyksta darbo vizito į Vokietijos miestą Magdeburgą ir valstybinio vizito į Islandiją. Trečiadienį Magdeburge Lietuvos vadovė susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Susitikime ketinama aptarti dvišalius santykius, svarbius Europoje vykstančius procesus.

Prezidentė D. Grybauskaitė vyks darbo vizito į Vokietijos miestą Magdeburgą ir valstybinio vizito į Islandiją. Rugpjūčio 24-ąją Magdeburge Lietuvos vadovė susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Susitikime ketinama aptarti dvišalius santykius, svarbius Europoje vykstančius procesus.

Įsibrovę į žmogaus gyvenimą ugnikalniai dažniausiai reiškia mirtį, naikinimą, gaisrus, arba – kaip buvo su garsiuoju Islandijos ugnikalniu – skrydžių atšaukimą. Atrodytų, kad nėra nieko, ką žmogus susijusio su vulkanais galėtų mėgti. Tačiau kasmet atsiranda vis daugiau tokių, kuriems apsilankymas ugnikalnio viršūnėje – nesvarbu, aktyvaus ar ne, – tampa geriausia pramoga ir atostogomis. Žurnalas „Forbes“ išrinko 10 ugnikalnių, į kurių viršūnes gali užkopti bet kuris žmogus.

Ištirpusio ledyno Islandijoje vanduo sukėlė potvynį, o tai padidino nerimą, kad gali išsiveržti po juo esantis galingas Katlos ugnikalnis. Tačiau ekspertai ramina, kad nelaukiama jokio galingo išsiveržimo, praneša naujienų agentūra AFP. „Maždaug 3 val. (6 val. Lietuvos laiku) ištirpusio ledyno vanduo nutekėjo iš po ledyno“, – teigė Islandijos meteorologijos tarnybos vulkanologė Evgenia Ilyinskaya.

Liepos 8–9 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, koncertuos Islandijoje, naujuosiuose Reikjaviko koncertų rūmuose „Harpa“. Tarp šio orkestro ir Islandijos muzikų yra užsimezgusi ilgametė kūrybinė draugystė: orkestras šioje šalyje lankosi jau trečią kartą, pastoviai kviečiamas į tarptautinį Reykholto muzikos festivalį, yra įrašęs nemažai muzikos Reikjaviko radijui, o Kristupo vasaros festivaliuose beveik kasmet dalyvauja Islandijos ...

Per artimiausius kelis metus ugnikalniai ir toliau demonstruos savo audringą būdą, jų aktyvumo pikas – 2014-2015 metai, tikina ekspertai. Vieni didžiausią pavojų keliančių ugnikalnių – Krakatoa Indonezijoje ir Fuji Japonijoje. 2012 metais pradės „busti“ Alpių ir Himalajų seisminė juosta: visų pirma, Vezuvijus ir Etnos ugnikalniai. Savo ruožtu, aviacijos analitikai kelia aliarmą: negalima nepakankamai įvertinti rizikos, susijusi su skrydžiais lėktuvu pavojingose zonose.

1. Hallgrímskirkja bažnyčia tai Reikjavike, Islandijoje esanti bažnyčia. Pastato aukštis 74,5 metrai, tad tai pats aukščiausias pastatas šalyje. Matoma iš bet kokios miesto vietos Hallgrimkirkja bažnyčia tapo vienu garsiausių Reikjaviko miesto simbolių.     2. Santuario de las Lajas - tai Ipjalese, Kolumbijos pietuose esanti bazilika, jau nuo 18 amžiaus buvusi piligrimų kelionių maršrutu. Bazilika yra Guaitara upės kanjone, visai netoli Ekvadoro sienos.

Manoma, kad Islandijos Grimsviotno ugnikalnio išsiveržimas baigėsi, mat jau keletą dienų nefiksuojama jokio jo aktyvumo, teigė Islandijos meteorologijos tarnybos atstovai. „Nematome jokių kitų ženklų, tik kad išsiveržimas baigėsi. Mūsų įranga jokio aktyvumo nefiksuoja nuo šeštadienio 7 val. ryto“, – naujienų agentūrai AFP teigė Steinunnas Jakobsdottiras.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Žinoma, vertinant išsiveržimo mastais, Grímsvötn ugnikalnis tikrai neprilygsta pernai metais atmosferą virš Europos sukrėtusiam Eyjafjallajokull, tačiau vaizdas vis vien pakankamai įspūdingas – debesų sluoksnį pramušęs dulkių stulpas buvo palyginti gerai matomas ir iš kosminės erdvės. Islandijos ugnikalnio Grímsvötn išsiveržimas, užfiksuotas 2011 metų gegužės 23 dieną.

Dėl Islandijos ugnikalnio pelenų virš Didžiosios Britanijos antradienį atšaukta 250 lėktuvų skrydžių. Debesis pasiekė Škotiją ir Šiaurės Airiją. Oro bendrovės „British Airways“, KLM, „Irish carrier“, „Aer Lingus“, „EasyJet“ ir „Ryanair“ atšaukė skrydžius iš visų Škotijos oro uostų Didžiosios Britanijos ir užsienio šalių kryptimis. [papildyta 14.44] Gera žinia keliaujantiesiems lėktuvais: Islandijos Grimsviotno ugnikalnis rimsta.

Pelenų debesis iš išsiveržusio Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje trečiadienio rytą pasiekė Lenkiją. Tai pranešė šalies Oro laivybos agentūra. „Šiaurvakarinėje šalies dalyje aptiktas nedidelis vulkaninių dulkių kiekis - mažiau kaip 2 tūkstančiai mikrogramų kvadratiniam metrui erdvės. Pagal tarptautines normas tokia dulkių koncentracija nekelia grėsmės skrydžiams“, - pažymėjo agentūros spaudos sekretorius Grzegorzas Chlebowiczius.

Australijos analitinė organizacija Institute for Economics and Peace sudarė kasmetinį Global Peace Index reitingą, kuris nustatė 153 šalių taikaus ir ramaus gyvenimo lygį. Pačia taikiausia šalimi pripažinta Islandija.

Didžiojoje Britanijoje dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio atšaukiami skrydžiai, praneša BBC. Aktyviausias Islandijos ugnikalnis Grimsviotnas išsiveržė šeštadienio vakarą. Oro bendrovės „British Airways“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė artimiausioms valandoms sustabdyti skrydžius į ir iš Škotijos.

Tūkstančiams keleivių šiandien teks susitaikyti su tuo, kad jų planuoti skrydžiai atšaukti. Išsiveržęs Islandijos ugnikalnis vėl pažėrė didžiulį pelenų debesį, kuris antradienio rytą pasiekė Airiją ir šiaurinę D. Britanijos dalį, skelbia BBC. Dauguma aviacijos kompanijų, tarp jų „British Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė antradienį atšaukti skrydžius iš ir į Škotiją.

Grimsviotno ugnikalnis Islandijoje toliau spjaudosi pelenais. Nors vulkanas ir yra mažiau aktyvus nei sekmadienį, tačiau vis dar išmeta į orą didelius pelenų kiekius, Reikjavike pranešė Islandijos meteorologijos institutas, kurį cituoja agentūra AFP. Pelenai jau išplito virš didelės šalies dalies. Jų debesis pasiekė ir sostinę Reikjaviką. Už 70 km nuo kraterio esančiame Kirkjubaejarklausturio kaime matomumas dėl pelenų labai ribotas.

Didžioji Britanija tikisi, kad nereikės uždaryti visos šalies oro erdvės dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje. Tai pirmadienį Briuselyje pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ir Sandraugos reikalų ministras Williamas Hague'as, atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą. Anot jo, Jungtinė Karalystė kur kas geriau pasirengusi „sutikti“ vulkaninių pelenų debesį nei pernai. „Atliktas didžiulis darbas analizuojant pernykštę situaciją.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Šeštadienį pabudo Grimsviotno ugnikalnis, esantis pietinėje šalies dalyje. Ugnikalnis išmetė 11-15 km aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų debesis. Kaip praneša Islandijos televizija, daugiau nei 200 km spinduliu nuo ugnikalnio paskelbta neskraidymo zona. Tačiau meteorologai tvirtina, kad Grimviotno išsiveržimas nesukels rimtų problemų tarptautiniam oro transporto susisiekimui, kaip tai įvyko praėjusiais metais, kai išsiveržė Eijafjalajokudlio ugnikalnis.

Žinomas naras, povandeninio pasaulio alpinistas ir povandeninio pasaulio fotografas Alexander Mustard Islandijoje nufotografavo unikalius vaizdus - Šiaurės Amerikos ir Euroazijos tektoninių sluoksnių lūžio vietas. 36 metų A.Mustard - ne tik povandeninio pasaulio alpinistas, bet ir puikus fotografas. Iš Islandijos jis atsivežė unikalių nuotraukų albumą.

Suaktyvėjusi Saulė šiaurės kraštų gyventojus džiugina kur kas ryškesnėmis ir įspūdingesnėmis poliarinėmis pašvaistėmis. Filmuota Islandijoje....

Islandijos sostinėje savaitgalį prisnigo daugiau kaip 16 centimetrų. Sniego šalis gegužę paskutinį kartą buvo sulaukusi beveik prieš dešimtmetį.„Reikjavike užfiksavome 16,4 centimetrų sniego, o mažame Hvalfjoerduro miestelyje (už kelių kilometrų į šiaurę nuo sostinės) jo iškrito 18 centimetrų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Thorsteinnas Jonssonas iš Islandijos meteorologijos tarnybos.

Islandijos dainą šiemet pasižymi nortalgija. Būtent tokį kūrinį pasirinko Islandijos atstovai. „Coming Home“ atlieka šios šalies muzikantai specialiai susibūrę į bendrą projektą. Muzikantai, kurių šiuo metu yra šeši, susibūrė ne atsitiktinai. Juos apjungė netikėta gero draugo, taip pat pretendavusio dalyvauti „Eurovizijoje“, mirtis. Sausio 17 d. netikėtai mirė Sigurjonas Sjonni Brinkas, nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ dalyvis.

Islandija, kuri buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto slenksčio, o pernai pavasarį nukentėjo dar ir nuo Eyjafo ugnikalnio išsiveržimo, Europai pateikė naują akibrokštą. Visuotiniame referendume jos rinkėjai pasakė „ne“ Altingo (parlamento) pakartotiniam sprendimui atiduoti skolas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Į ES pretenduojanti šalis atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybės žada paduoti Islandiją į teismą, kad atgautų 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. Lt), kuriuos prarado, kai subyrėjo šalies bankininkystės sistema, praneša BBC. Sekmadienį Islandijoje vyko referendumas dėl planų grąžinti visas skolas banko „Icesave“ britų ir olandų indėlininkams, kurie patyrė nuostolių žlugus šalies bankininkystės sistemai. Preliminarūs referendumo rezultatai parodė, kad 57 proc. islandų planams nepritaria, o 43 proc. šią idėją palaiko.

Atrodo, kad skeptiškai nusiteikę islandai laimės“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir. 2008 metų spalio 7 dieną Islandijos valdžia buvo priversta perimti savo kontrolėn banką „Landsbanki“, kuriam grėsė bankrotas. Taip Reikjavikui perėjo šios kompanijos padalinio „Icesave“, vykdžiusio operacijas pasaulio rinkoje, įsipareigojimai. Britų ir olandų investuotojai tuomet neteko apie 4 milijardus eurų. „Islandijos žmonės pateko į labai bjaurią situaciją.

Maži radioaktyvių dalelių kiekiai užfiksuoti Islandijoje. Manoma, kad jie iki Europos per Ramųjį vandenyną, Šiaurės Amerikos žemyną ir Atlanto vandenyną atsklido iš avarijos ištiktos Fukušimos-1 atominės elektrinės Japonijoje. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose, mažus radioaktyvaus jodo kiekius užfiksavo matavimo stotys. Tie kiekiai labai  menki ir negali sukelti jokios žalos žmonių sveikatai, rašo 15min.lt.

Jeilio ir Kolumbijos universitetų aplinkosaugos ekspertai jau trečią kartą nuo 2006 metų sudarė Aplinkos priežiūros indeksą (API). Pagal tai, kaip yra sprendžiamos taršos kontrolės ir gamtinių išteklių valdymo problemos, šiais metais pasaulyje pirmauja Islandija, teigiama oficialiame pranešime spaudai.

Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiaurės pašvaistė buvo nufotografuota dienos metu, tačiau mėlynas dangus yra švytinčios mėnulio pilnaties pasekmė Islandijos danguje. (lareserva.com nuotr.) Fotografas Kerstin Langenberger praleido daugiau nei 300 valandų stebėdamas Islandijos gamtos fenomenus. (lareserva.com nuotr.

Islandija svarsto galimybę tiesti ilgiausią pasaulyje povandeninę elektros tiekimo liniją, kuria Europai galėtų tiekti iš geoterminių energijos šaltinių pagaminamą elektrą. „Projektas pradėtas praėjusiais metais, – pasakoja stambiausios islandų energijos bendrovės „Landsvirkjun“ atstovė spaudai Ragna Sara Jonsdottir. – Šiuo metu plėtojama tyrimų studija, kurią tikimės užbaigti metų gale. Tada projekto likimas įgaus daugiau aiškumo.

Iš Islandijos konteinervežio „Godafoss“, kuris naktį iš ketvirtadienio į penktadienį užplaukė ant seklumos prie Norvegijos krantų, ėmė tekėti mazutas. Nelaimė atsitiko prieš dvejus metus atidaryto nacionalinio jūrų rezervato rajone. Kaip pranešė Norvegijos pakrančių apsaugos atstovai, aplink laivą statomos užtvaros naftai rinkti. Konteinervežio bakuose yra apie 800 tonų mazuto. Preliminariais duomenimis, vandens paviršiuje susidariusi dėmė jau nusidriekė 4 kilometrus.

Po trijų pusfinalių, kurių metų į finalą buvo atrinkti septyni atlikėjai, šeštadienio vakarą Islandai pagaliau išrinko, kas labiausiai vertas atstovauti šalį „Eurovizijoje“. Nacionalinės atrakos nugalėtojais tapo grupė Sigurjon's Friends su daina Aftur Heim. Po pirmo balsavimo raundo patekę į superfinalą jame Sigurjon's Friends susigrūmė su Magni Ásgeirsson ir juos nugalėjo. Tiesa, laimėtojų džiaugsmas tą vakarą buvo sumišęs su gedulu.

Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Ossuras Skarphedinssonas Vilniuje vasario 12 dieną atidengė atminimo lentą, skirtą Islandijos parlamento sprendimui prieš dvidešimt metų pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, Islandijos parama Lietuvai buvo daugiau nei vien tarptautinis pripažinimas.

Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Osuras Skarphedinssonas aptarė Islandijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) prioritetus, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir transatlantinių santykių stiprinimą. Ministrai diskutavo kitais abiem šalims aktualiais dvišaliais, užsienio politikos ir tarptautinio saugumo klausimais.

Lietuviai jau dešimteriopai grąžino 1991 m. Islandijos išreikštą paramą ir pagalbą, ypač pastaraisiais metais, kai Islandija gali sekti Lietuvos pavyzdžiu derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), teigia Islandijos užsienio reikalų ministras Osuras Skarphedinssonas. „Aš esu čia, nes Islandija ir Lietuva palaiko labai gerus ir draugiškus santykius.

Minint Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį, vasario 11-12 dienomis Lietuvoje lankysis Islandijos užsienio reikalų ministras Osuras Skarphedinssonas. Numatyti svečio susitikimai su Prezidente Dalia Grybauskaite, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Europos Parlamento nariu Vytautu Landsbergiu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu. Vasario 12-ąją, šeštadienį, sostinės Islandijos gatvėje, prie pastato Nr.

Islandijos mokslininkai įspėjo, kad rengiasi išsiveržti dar vienas ugnikalnis, ir teigia, kad tai užgožtų net praėjusių metų įvykius. Geologai, įvertinę apilink antrą didžiausią salos ugnikalnį padažnėjusius žemės drebėjimus, nustatė, kad egzistuoja didelė naujo išsiveržimo tikimybė, rašo telegraph.co.uk.

Kiekvienais metais, keliautojų skaičius atvykstančių į Islandija didėja, tai jau nebėra toks nepažįstamas ir tolimas kraštas, priešingai, tai sala, kurioje geriausiai išsaugota natūrali gamta. Nors medžių čia nedaug, tačiau kitos, gamtos grožybės nepaliaujamai traukia gamtos mylėtojus. Islandija labai aktyviai rūpinasi savo šalies aplinkosauga, kad išsaugotų unikalų ir nepakitusį jos peizažą.

Vokiečių fotografas Olafas Oto Bekeris (Olaf Otto Becker)  iš pirmo žvilgsnio priverčia įsimylėti, jo nuotraukose užfiksuotos Islandijos ir Grenlandijos peizažus. Šios nuotraukų serijos tema pavadinta „Above Zero“, pasakoja apie pasaulio ledynus ir globalinį atšilimą. Pasaulio visuomenę kasdien gąsdina skelbiami faktai ir girdimos prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir to reiškinio būsimas pasekmes. O jos pranašaujamos tikrai šiurpinančios, - rašoma tinklapyje technologijos.

Sausio 11-oji Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programoje skirta laisvojo žodžio skleidėjams - žiniasklaidos darbuotojams, kurių garbingai atliktos profesinės pareigos dėka visas pasaulis sužinojo apie dramatiškus 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Šią dieną numatytos atminimo lentų atidengimo ceremonijos, kiti renginiai, tarp jų - žurnalistų susitikimas-diskusija „Laisvo žodžio galia prieš agresiją„. Diskusijoje dalyvaus žymūs Lietuvos žurnalistai ir garbingi svečiai iš užsienio.

Penkiais šimtais metų anksčiau nei garsusis keliautojas Kolumbas pradėjo savo keliones po vandenynus, tikėtina, kad vietinių Amerikos indėnų moteris jau buvo nukeliavusi iki Europos su vikingais – tą rodo didelio dėmesio sulaukęs DNR tyrimas, praneša nationalgeographic.com. Analizuodami motinos vaikui parduodamą DNR mokslininkai nustebo, kai aptiko, kad daugiau nei 80 Islandijos gyventojų turi genų, kurių struktūra yra panašios struktūros kaip ir Amerikos indėnų.

Islandija, spręsdama, ar stoti į Europos Sąjungą, išdidžiai atsisakė ES siūlomų milijonų. Kodėl? Kad Europos pinigai nedarytų įtakos referendumo rezultatams. Lietuva, spręsdama, ar stoti į tą pačią ES, milijonus čiupo. Todėl islandai dalyvaus tikrame referendume, o mes dalyvavome netikrame. Piniginės demokratijos. Su pinigais paveikta sąmone. Tarsi apduję. Suvilioti pinigais. Būsimų milijonų pažadais. Europa mus nusipirko tarsi ryšelį morkų. Patys pasidėjome. Ant turgaus prekystalio.

Tūkstančių keleivių planus vėl gali sujaukti prabudęs Islandijos ugnikalnis, rašo „travel.ru“. Šį syki tai – didžiausias šalies vulkanas Grimsvotnas. Meteorologai neatmeta galimybės, Vasario antrąją buvo pastebėta, jog upėje, ištekančioje iš krateryje esančio ežero, pakilo vandens lygis, o virš ugnikalnio, net 8 km aukštyje ėmė formuotis garų debesys. Teigiama, jog visa tai – aiškūs seisminio aktyvumo požymiai.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai lėktuvų eismą Europoje paralyžiavo Islandijoje išsiveržęs Eijafjalajokudlio ugnikalnis, šalyje laukiama dar vieno vulkano išsiveržimo. Meteorologijos instituto Reikjavike ekspertas Gunnaras Sigurdssonas naujienų agentūrai AFP sakė, jog yra požymių, kad netrukus gali išsiveržti Grimsviotno ugnikalnis. Mokslininko teigimu, tuštėja vulkano kraterį dengiantis ežeras. Dėl to mažėja slėgis, daromas krateriui iš viršaus.

Islandijos sostinėje Reikjavike prie parlamento rūmų surengtas protestas, į kurį susirinkę žmonės protestavo prieš šalyje susiklosčiusią nepalankią ekonominę situaciją. Protestuotojai šalies parlamento rūmus apmėtė kiaušiniais, pomidorais ir maišeliais su dažais. Vietos pareigūnų teigimu, protesto akcijoje dalyvavo apie aštuonis tūkstančius žmonių, o tai yra beveik 7 proc. sostinės gyventojų ir 2,5 proc. visų Islandijos gyventojų.

Atsakymas: Ne. Pagal JAV įstatymus politikams nėra draudžiama pridaryti žalos, komentuoja foreignpolicy.com Šią savaitę Islandijos parlamentas balsavo už Premjero Geiro Haarde perdavimą specialiajam Teismui, kuriame jam bus pateikti kaltinimai dėl aplaidumo tuo metu, kai šalyje žlugo finansinis sektorius dėl kurio mokesčių mokėtojai pateko į spąstus su milijoninėmis kreditinėmis skolomis.