iskander

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta Europos Sąjungos pasienyje dislokuoti raketas, jei Vašingtonas neatsisakys savo planų Vidurio Europoje įkurdinti priešraketinės gynybos skydą. Po Maskvoje vykusio susitikimo su Čekijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais, ES užsienio politikos vadovu ir ES išorės reikalų komisare S. Lavrovas pareiškė, kad apie priešraketinės gynybos skydą kalbėta nebuvo.

Lietuvos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje Renatas Norkus teigia, kad pasaulinė ekonomikos krizė turėtų paskatinti Rusiją užmegzti glaudesnius santykius su Vakarais. Krizė verčia bendradarbiauti R. Norkaus nuomone, finansinė ir ekonominė krizė šiandien tarptautinei bendrijai kelia ne mažesnį pavojų nei terorizmas.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Karinėms Rusijos valdovų ambicijoms vargu ar lemta išsipildyti. Kremliui bandant mojuoti tebekuriamų raketų korta, karinių pajėgų modernizacijos programa vis labiau dūsta pasaulinės ekonomikos krizės gniaužtuose. Aukšto rango Rusijos kariškių kalbos apie tai, kad esą sušvelnėjusi JAV pozicija dėl priešraketinio skydo Europoje leis jiems atsisakyti planų Kaliningrado srityje dislokuoti trumpojo nuotolio raketas „Iskander“, tarp diplomatų kaip visada sukėlė nemenką šurmulį.

Stabdydama planus dislokuoti raketas Kaliningrado srityje Rusija žengtų teisinga kryptimi, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis. „Manau, kad bet kuris žingsnis, kuris mažina puolamosios ginkluotės buvimą regione, yra sveikintinas“, - trečiadienį BNS sakė URK pirmininkas.

Rusijos kariuomenė pranešė sustabdanti savo planus Kaliningrade dislokuoti trumpojo nuotolio raketas, skelbia BBC. Kariuomenės atstovai teigia, kad tokį sprendimą lėmė pasikeitęs JAV požiūris. Esą naujoji JAV administracija neskuba vykdyti savo planų dėl priešraketinės gynybos skydo Vidurio Europoje.

Pastaruoju metu vykstančius politinius procesus galima įvardyti kaip NATO pastangas atnaujinti praėjusių metų vasaros pabaigoje įstrigusį dialogą su Rusija. Gruodžio 2–3 d. Briuselyje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime priimtas sprendimas siekti laipsniškai atkurti konstruktyvų NATO ir Rusijos dialogą. Vienu pirmųjų žingsnių šia linkme laikytinas gruodžio 19 d. įvykęs Rusijos ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino ir NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio susitikimas.

Rusijos kapitalinės investicijos į serijinę ginkluotės ir sunkiosios karinės technikos gamybą 2009-2011 metais sieks maždaug 35,3 mlrd. dolerių, pareiškė Rusijos karinio-pramoninio komplekso komisijos vadovo pirmasis pavaduotojas Vladislavas Putilinas. „Praktikoje per 3 metus šios išlaidos pasieks 1 trilijoną rublių“, - teigė V. Putilinas. Jis pridūrė, kad vyriausybė patvirtino ir šalies gynybos užsakymą 2009-2011 metams. Šio užsakymo vertė siekia 141 mlrd. dolerių.

Rusija nustos vystyti kai kuriuos strateginius ginklus, jei JAV atsisakys idėjos Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą, pareiškė Rusijos strateginių raketinių pajėgų vadas pulkininkas generolas Nikolajus Solovcovas. Jei Vašingtonas atsisakys priešraketinio gynybos skydo kūrimo Lenkijoje ir Čekijoje planų, tai Rusijai tiesiog nebereikės vystyti kai kurių brangių ginklavimosi programų, teigė N. Solovcovas.

Dabartinė globalinė ekonominė krizė neturi priversti JAV administracijos atsisakyti savo planų dėl priešraketinio gynybos skydo įkurdinimo Vidurio Europoje, pirmadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius Rusijoje. Kai kurios žiniasklaidos priemonės svarstė, kad naujoji JAV administracija, kuriai vadovaus demokratas Barackas Obama, gali persvarstyti savo planus dėl raketų perėmėjų bazės dislokavimo Lenkijoje ir radarų bazės įkurdinimo Čekijoje.

 Krašto apsaugos ministerija (KAM) paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius aukštų Rusijos kariuomenės atstovų pareiškimus, esą Lietuva trukdo karinės ginkluotės išgabenimui iš Kaliningrado srities. Tuo metu Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako, jog Lietuva sveikintų, jei Rusija atsisakytų ketinimų dislokuoti „Iskander“ raketas Kaliningrado srityje. Apie tokius ketinimus neseniai yra pareiškęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusija iš Kaliningrado srities išgabens visus ten laikomus savo tankus, trečiadienį pareiškė Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Kaliningrado regione mes turėjome 880 tankų ir mes visus juos iš ten išvešime“, – teigė generolas. Tiesa, jis pridūrė, kad procesas gali užtrukti keletą metų, nes Lietuva neleido Rusijai savo teritorija gabenti karinės technikos. Todėl tankai esą bus išgabenami jūra.

Prieš kurį laiką JAV Valstybės sekretorė C. Rice, kalbėdama apie NATO plėtros į rytus perspektyvas, tiesiai pareiškė: „Gruzija ir Ukraina yra nepasirengusios narystei. Tai akivaizdu.“ Juokingiausias momentas jos kalboje buvo tai, kad ji, savotiškai „pakišdama“ Didžiąją Britaniją, pabrėžė, jog mintis priimti Ukrainą ir Gruziją į NATO apeinant tradicines procedūras priklauso visai ne amerikiečiams, o britams.

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Taigi, pirmosiomis savo triumfo dienomis išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama buvo priverstas šokti pagal Kremliaus dūdelę. Jis paskambino Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir pranešė, kad – nors ir su išlygomis – pritaria Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Kandidatas į premjerus konservatorių lyderis Andrius Kubilius džiaugtųsi, jei Rusija atsisakytų planų Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“. „Aš džiaugčiausi (Rusijos - BNS) pasitraukimu“, - cituoja A.Kubilių Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto versija pirmadienį publikuotame interviu.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir vėl pasirodė kaip puikus strategas: viso pasaulio žurnalistai buvo pasirengę tuoj pat spausdinti antraštes apie jo pasirengimą grįžti į prezidento kėdę, tačiau ilgai lauktoje kalboje apie savo karjeros planus jis nė neužsiminė. Vietoj to V.Putinas susitelkė į ekonominius aspektus. O jie nieko gera nežada.

Nauja Irano vidutinio nuotolio raketa „Sajil“, kurios bandymai buvo atlikti lapkričio 12 dieną, žymi technologinį lūžį. Raketa yra greita, o jos skriejimo nuotolis, kaip teigiama, siekia 2 tūkst. kilometrų. Manoma, kad raketa gali pasiekti Maskvą arba pietinę Italiją. Tačiau tiek Rusija, tiek Italija priešinasi JAV planams Lenkijoje įkurdinti raketų perėmėjų bazę, o Čekijoje dislokuoti radarą.

NATO aljansas pirmadienį pakartojo, kad tvirtai remia JAV planuojamą priešraketinės gynybos skydą, kuris būtų dislokuojamas Vidurio Europoje. Priminsime, kad tvirtą paramą JAV priešraketiniam skydui NATO išreiškė dar šį balandį Rumunijos sostinėje Bukarešte vykusiame viršūnių susitikime.

Duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad galimas rusiškų raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrade lemtų tai, kad Baltijos šalių saugumas atsiduria dar didesniame pavojuje. „Visų pirma aš tikiuosi, kad jos nebus ten dislokuotos. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas tam tikru lygiu yra tik perspėjimas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė esąs susirūpinęs dėl Rusijos grasinimų Kaliningrado srityje dislikuoti „Iskander“ raketas. Apie tai Prancūzijos prezidentas pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. „Mes turime judėti į priekį, kad pašalintume visus nesutarimų šaltinius“ - teigė N. Sarkozy. Priminsime, kad šiuo metu Nicoje vyksta Europos Sąjungos ir Prancūzijos lyderių susitikimas.

Estijoje vykstančiame neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis dar kartą pakartojo, kad Ukrainai NATO durys yra atviros. „Leiskite jums priminti, kad anksčiau šiais metais vykusiame Bukarešto susitikime NATO valstybių bei vyriausybių vadovai pasveikino Ukrainos euroatlantinius siekius prisijungti prie NATO ir susitarė, kad Ukraina taps aljanso nare“ - savo pradžios kalboje sakė J. de Hoopas Schefferis.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas provokaciniais pavadino Rusijos grasinimus, kad Kremlius, atsakydamas į Vašingtono planus Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą, Kaliningrado srityje dislokuos trumpojo nuotolio „Iskander“ raketas, rašo BBC. Estijoje, kur vyksta neformalus NATO ir Ukrainos susitikimas, viešintis R. Gatesas pareiškė, kad tokios kalbos yra nereikalingos ir klaidinančios.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis trečiadienį pareiškė, kad JAV priešraketinio skydo dislokavimas Lenkijoje ir Čekijoje yra prieš Rusiją nukreipta provokacija, rašo „Polskie radio“ internetinė svetainė. „Kalbėkime atvirai: mes manome, kad būta provokacijų prieš Rusiją. Viena tokių provokacijų yra projektas dislokuoti raketas Lenkijoje ir Čekijoje“ - teigė S. Berlusconis.

JAV karinių oro pajėgų generolas, Pentagone kuruojantis priešraketinės gynybos klausimus, pareiškė, kad Barackas Obama smarkiai pakenktų Amerikos interesams, jei nuspręstų atsisakyti priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Vidurio Europoje, skelbia naujienų agentūra AP.

Atsakydama į JAV planus Vidurio Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą, Rusija vis garsiau žvangina ginklais. Naujausias grasinimas - „Iskander“ raketas dislokuoti ne vien Kaliningrado srityje, bet ir Baltarusijoje. „Kuriant bendrą su Baltarusija priešraketinės gynybos sistemą, respublikoje gali būti dislokuota Rusijos brigada“, - pranešė „Rosoboroneksport“ direktorius ypatingiems pavedimams Nikolajus Dimidiukas.

Nesunku pastebėti keistą ginklavimosi ciklą: kiekvieną vėlyvą rudenį Rusija padaro militaristinius pareiškimus, kurių tikslas – užimti palankias pozicijas pasaulyje, nepaisant didėjančios krizės ir konfrontacijos su JAV. Ką reiškia toks dėsningumas? Šantažas sena ir nauja ginkluote Pernai rugsėjį tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutarties moratoriumą, o gruodį pažadėjo visai pasitraukti iš jos.

Savaitgalį Kremlius pasiuntė aiškų signalą, kad Rusijos ir JAV santykiai bus virtualioje aklavietėje iki tol, kol sausio mėnesį į Baltuosius rūmus įžengs demokratas Barackas Obama. Kaip rašo „The Moscow Times“, tokie Kremliaus veiksmai reiškia tai, kad Maskva neabejotinai atmes visus George'o W. Busho administracijos siūlymus dėl priešraketinio gynybos skydo ar naujos branduolinių ginklų arsenalo sumažinimo sutarties.

Vienas iš labiau pastebimų praeitos savaitės įvykių buvo Dmitrijaus Medvedevo pranešimas, skaitytas Federaliniame susirinkime. Naujasis Rusijos prezidentas skaitė šį pranešimą pirmą kartą, tad ir dėmesys šiam įvykiui buvo išskirtinis. Tiesa, paties pranešimo skaitymo data kelis kartus buvo keičiama ir galiausiai sutapo su JAV prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo diena.

Koks „sutapimas“ – tuo metu, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tapo aišku, kad naujuoju šios šalies prezidentu bus Barackas Obama, ir ten prasidėjo masinis šventimas, persikėlęs į daugelį pasaulio vietų, vienoje prašmatniausių Kremliaus salių Rusijos elitui savo metinę kalbą pasakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusija Kaliningrado srityje nedislokuos savo raketinių kompleksų „Iskander“, jei JAV atsisakys planų Rytų Europoje diegti savo priešraketinės gynybos sistemos elementus, sekmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gluško.

Išrinktojo JAV prezidento Baracko Obamos vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Denisas McDonough šiandien paskelbtame pareiškime paneigė Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio spaudos tarnybos išplatintą informaciją, neva B. Obama pažadėjo remti JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimą Lenkijoje, pranešė naujienų agentūra AP. B. Obamos atstovai pateikė skirtingą išrinktojo JAV prezidento ir Lenkijos vadovo pokalbio telefonu versiją.

Penkios Rusijos armijos raketinės brigados, dislokuotos šalies vakaruose, iki 2015 metų bus apginkluotos raketiniais kompleksais „Iskander“, skelbia su Rusijos gynybos ministerija susiję šaltiniai, kuriuos cituoja „Lenta.ru“. Visų pirma, kaip teigiama, „Iskander“ raketinius kompleksus gaus Kaliningrado srityje dislokuoti daliniai. Be to, šie kompleksai bus perduoti ir Baltarusijai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju valstybės vadovu, metusiu iššūkį naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai. Savo pirmajam metiniam pranešimui, kuris truko 1 val. 28 min. (net 28 min. ilgiau nei Vladimiro Putino pranešimai) ir kurį Rusijos žiniasklaida iš karto pavadino sensacingu, daryti D.Medvedevas pasirinko tokią dieną, kai viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į tą, kurį amerikiečiai išrinko naujuoju šalies vadovu.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė, kad po pirmosios metinės Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo kalbos visos šalys, dar puoselėjusios kokias nors viltis Rusijos atžvilgiu, turi atsisakyti bet kokių iliuzijų, rašo „Civil.ge“. Priminsime, kad savo kalboje D. Medvedevas gynė Rusijos agresiją Gruzijoje ir pranešė apie planus Kaliningrade dislokuoti „Iskander“ raketas. Be to, D. Medvedevas grasino neutralizuoti JAV Vidurio Europoje planuojamą priešraketinės gynybos skydą.

Rusija savo Kaliningrado anklave Europoje, besiribojančiame su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos taktines raketų sistemas „Iskander“, taip atsakydama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) planų įgyvendinimą Rytų Europoje, trečiadienį sakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu reikės neutralizuoti PRG sistemą, Kaliningrado srityje bus dislokuotas raketų kompleksas „Iskander“, - sakė jis skaitydamas trečiadienį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.

Baltarusijoje gali būti dislokuoti Rusijos raketiniai kompleksai „Iskander“ arba strateginiai bombonešiai, skelbia „Lenta.ru“. Apie tai esą prakalbo Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas. Jo teigimu, taip Maskva atsakytų į JAV siekius Lenkijoje bei Čekijoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydą. A. Surikovo teigimu, strateginiai bombonešiai taip pat gali būti dislokuoti ir Kaliningrade bei kituose pasienio zonose.

Prisitaikydama prie laikmečio reikalavimų ir politinių realijų, braškėdama persitvarko Rusijos kariuomenė. Naujovės žengia į gynybos pramonę, kariškių buitį ir ideologiją. Pamažu degradavusi nuo šlovingos Raudonosios armijos iki 1994–1996 metų Čečėnijos kare gėdingai sumuštos, posovietinės Rusijos kariuomenė pradėjo atgauti pasitikėjimą į valdžią atėjus Vladimirui Putinui.

Baltarusijos opozicija nuo 2000-ųjų jau aštuntą kartą Minsko centre surengė nepriklausomybės dienos minėjimo akciją, kuri kaip paprastai virto milicijos ir specialiųjų pajėgų pogromu prieš demonstracijos dalyvius. Prieš aštuonerius metus į Baltarusijos sostinės gatves išriedėjo net šarvuotoji technika, demonstrantai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis ir šviečiančiomis garsinėmis granatomis.

Lenkijos premjero D. Tusko pastangos pagerinti santykius su Rusija kol kas nėra sėkmingos. Dar nebuvo taip prieštaringai vertinamo ir neparuošto Lenkijos pareigūno vizito į Maskvą, kaip vasario 8 d. įvyksianti premjero Donaldo Tusko kelionė į Rusiją. Ko gero, pozicijos nesiderintos nė vienu derybų su V.Putinu klausimu. Turint galvoje, kad po prezidento rinkimų dabartinis Rusijos vadovas ketina perimti premjero postą, šis vizitas Lenkijai daug ką reiškia.

Rusijos gynybos ministerija pranešė planuojanti pakeisti kariuomenės grupės Kaliningrado ypatingajame rajone struktūrą. Tai reiškia, kad rusų karinės pajėgos Lietuvos ir Lenkijos pasienyje bus žymiai sustiprintos.