irenos degutienės

Šimtas europarlamentarų atsiuntė laišką Lietuvos Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui ir premjerui Gediminui Kirkilui, kuriame teigia, jog Europos teisė leidžia drausti abortus ir tokia iniciatyva yra skatintina. „Džiaugiamės Lietuvos parlamentarų pastangomis užtikrinti geresnę vaikų apsaugą iki jų gimimo“, - sakoma laiške. Tarp pasirašiusiųjų yra daugiausia konservatorių ir krikdemų frakcijų atstovai, tarp jų - 38 lenkų europarlamentarai, 15 politikų iš Italijos ir 10 iš Vokietijos.

Dauguma (76 proc.) apklausto Lietuvos akademinio jaunimo nepritaria Seime inicijuojamai idėjai šalyje uždrausti abortus. Tai parodė Lietuvos studentų sąjungos bei rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Apklausos.LT“ gegužės 6-12 dienomis atliktas studentų nuomonių tyrimas, kuriame dalyvavo 1775 respondentai. Dauguma (83 proc.) apklausoje dalyvavusių studenčių teigė, jog abortų draudimas jų gimdyti neskatintų. 54 proc.

Maždaug dvidešimt įvairių visuomeninių organizacijų atstovų antradienio rytą prie parlamento rūmų piketavo pasidalinę į dvi stovyklas: vieni ragino saugoti gyvybę, kiti - leisti moteriai apsispręsti dėl aborto. „Mes prieš teisę žudyti“, „Gyvybės apsaugos įstatymui - taip“, „Abortas - mirties bausmė, o ne šeimos planavimas“, „Seime, apsaugok gyvybę“ - tokiai plakatais mojavo Lietuvos žaliųjų judėjimo, Vilniaus Šeimynos ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija į Lietuvą pakvietė Lenkijos visuomeninių organizacijų atstovus ir politikus, kurie aiškina visapusišką abortų draudimo naudą. Tuo tarpu parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė atkreipia dėmesį, jog kai kurios šios šalies moterų organizacijos pateikia priešingus faktus.

Daugiau nei šimtas Europos Parlamento narių kreipėsi į Seimą ragindami atmesti Lietuvos parlamentarų pasiūlytą įstatymo projektą, kuris, išskyrus kelias išimtis, uždraustų abortus bet kokioje nėštumo stadijoje.

Lietuvos abortų draudimo priešininkai kovai su naujų draudimų iniciatoriais šalininkais pasitelkė tarptautinę nuomonę - apie prieštaringai vertinamą įstatymo projektą informavo Europos Parlamentą (EP) bei tarptautines moterų organizacijas.Jau pirmadienį prie Lietuvos ambasados Briuselyje rinksis Europos Parlamento (EP) nariai, Emilio Vanderveldės instituto darbuotojai, Belgijos socialistų partijos bei Moterų socialisčių judėjimo atstovai.

Interpeliacija premjerui Gediminui Kirkilui gali būti nukelta vėlesniam laikui. Opozicinės jėgos vis dar aiškinasi, už ką derėtų „prausti“ Vyriausybės vadovą. Tad jo vertimo scenarijus veikiausiai iš viso liks neįgyvendintas, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmomis Seimo pavasario sesijos dienomis išversti iš posto premjerą G.Kirkilą ketinusiems liberaldemokratams teks palaukti. Jų planus pristabdė kitos opozicinės partijos.

Abortų draudimui besipriešinanti parlamentarė Birutė Vėsaitė pasitelkė ironiją, kad pašieptų, jos vertinimu, absurdišką iniciatyvą - ji siūloma įstatymu drausti mylėtis, jeigu lytiniu aktu nesiekiama užmegzti naujos gyvybės.„Gal reikėtų pagalvoti ir apie vyro atsakomybę už nėštumo nutraukimą, inicijuojant įstatymo projektą, jog visi vyriškos lyties atstovai lytinį aktą su partnerėmis galėtų atlikti tik gyvybės pratęsimo tikslu“, - ironizuojama socialdemokratės trečiadienį išplatintame pranešime.

Abortų draudimo iniciatorius Seimo narys Valdemaras Tomaševskis ir jo šalininkai netiki prognozėmis, kad uždraudus nutraukti nėštumą didės nelegalių abortų, kelsiančių grėsmę moterų gyvybėms.V. Tomaševskis: nelegalių abortų nedaugėsPasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko, uždraudus abortus Lenkijoje, atitinkami sveikatingumo rodikliai tik gerėja, todėl esą nėra jokio pagrindo nerimauti.

Visuomeninės moterų organizacijos piktinasi Seime aptariamu įstatymo projektu, kuris uždraustų nutraukti nėštumą, išskyrus atvejus, kai kūdikio gimdymas gali grėsti moters gyvybei arba kai nėštumas yra prievartos pasekmė.

Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atstatydinti „darbietę“ Romualdą Kšanienę iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų. Už tokį siūlymą balsavo 67, prieš – 12 Seimo narių, 9 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais. Komisijos nariai Antanas Matulas, Antanas Napoleonas Stasiškis ir Algimantas Salamakinas nedelsdami paskelbė apie savo pasitraukimą.

Seimas pritarė prezidento teikiamam kandidatui į Valstybės saugumo departamento generalinius direktorius. Už tai, kad VSD vadovautų P. Malakauskas, balsavo 67 Seimo nariai, 40 susilaikė, o prieš nebalsavo niekas. Nors ir buvo baiminamasi, kad P. Malakauskui gali nepakakti balsų, Seimo nariai pritarė šiai kandidatūrai. Balsuojant daugiausia susilaikė liberalcentristai, valstiečiai liaudininkai, dalis Darbo partijos frakcijos.

Nors Seime po ilgų diskusijų baigėsi vadinamųjų liustracijos įstatymų projektų svarstymas, tačiau dėl jų priėmimo šviesos tunelio gale dar nematyti.Penktadienį dėl minėtųjų įstatymų projektų priėmimo diskutavusi Seimo seniūnų sueiga išsiskirstė nieko nepešusi. Frakcijos toliau laikosi skirtingų nuomonių dėl įstatymo reikalingumo.

Prezidentas Valdas Adamkus pakartotinai teiks Seimui dekretą dėl Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus atleidimo. Tai buvo pranešta po V.Adamkaus susitikimo su Seimo frakcijų atstovais ketvirtadienį.Pokalbio metu frakcijų atstovai leido suprasti, kad parlamente nebūtų pritarta prezidento pasirinktai dabartinio Speicialiųjų tyrimų tarnybos Povilo Malakausko kandidatūrai į VSD vadovus.

Socialliberalai ketvirtadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai kritikuoja konservatorių Vytautą Landsbergį, kurį „nuolat apninka nerimas dėl tikrų ir tariamų grėsmių valstybei“, už prognozes, išsakytas vienoje televizijos laidoje, kad šiais metais esą prasidėsiantis puolimas prieš Prezidentą, kurį bus bandoma išversti iš posto. Anot socialliberalų pranešimo, kadangi buvęs konservatorių lyderis šių savo žodžių niekuo nepagrindė, jo prognozes ėmėsi aiškinti kiti šios partijos vadovai.

Pasak Liberalų ir centro sąjungos vadovo Artūro Zuoko, Tėvynės sąjungos skyriai rajonuose noriai ir aktyviai talkina Valdo Adamkaus rinkimų štabui, tačiau konservatorių vadovų laikysena kandidatų atžvilgiu, pasak A. Zuoko, ir toliau lieka neaiški, "stebinanti bei nesuprantama". A. Zuokas teigia girdėjęs iš kai kurių konservatorių nusiskundimų, kad Andrius Kubilius paramą Petrui Auštrevičiui grindžia daugiau asmeninės draugystės principais.

Šeštadienį vyksiančioje konferencijoje Tėvynės sąjunga ketina įkurti Krikščioniškųjų demokratų frakciją. Šios partijos nuomone, Lietuvos politiniame gyvenime labai trūksta nuoseklaus, tvirtomis krikščioniškomis vertybėmis pagrįsto politinio veikimo. "Įvairių partijų atstovai deklaruoja krikščioniškas vertybes, tačiau niekaip nesugebame deramai pasitelkti krikščioniškojo socialinio mokymo išminties", - mano Tėvynės sąjungos lyderis parlamentaras Andrius Kubilius.

Džiugu, kad apie šeimos instituciją, jos dabartinę situaciją bei valstybės šeimos politiką rašoma pirmuosiuose dienraščių puslapiuose, į šiuos klausimus gilinasi žymūs ir autoritetingi apžvalgininkai. Pirmadienį (07.7) “Lietuvos ryte” pasirodęs Rimvydo Valatkos komentaras yra svarbus vien jau tuo, kad atkreipia dėmesį į alternatyvų paiešką dabartinei socialinei politikai. Tai, kad alternatyva dabartiniam chaosui šioje srityje būtina, akivaizdu.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcija siūlys Seimui atmesti planuojamą pateikti Lyties pakeitimo įstatymo projektą. Ši opozicinė frakcija, pasak jos narės Irenos Degutienės, taip pat svarstys galimybę kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Daugiausiai keliaujančiu Seimo nariu antrus metus iš eilės išliko Užsienio reikalų komiteto narys Alvydas Medalinskas. Tai rodo Seimo valdybai pateikti Seimo kanceliarijos Finansų departamento duomenys apie Seimo narių ir delegacijų komandiruotes į užsienį ir joms skirtas išlaidas. Finansų departamento duomenimis, A. Medalinskas 2002 metais buvo išvykęs į 29 komandiruotes, trukusias 111 dienų. Joms apmokėti Seimas skyrė 82,3 tūkst. litų.