iranas

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pirmadienį pareiškė, kad Iranas Izraelio grasinimų nevertina rimtai, bet yra pasirengęs apsiginti, ir pridūrė, kad Izraelis neturi „šaknų“ Artimųjų Rytų istorijoje ir bus sunaikintas. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu užsiminė, kad Izraelis gali užpulti Irano branduolinės programos objektus ir kritikavo JAV prezidento Baracko Obamos poziciją, kad reikia ilgiau laukti ir sankcijomis trukdyti Iranui įsigyti branduolinį ginklą.

Buvusio Irano prezidento Akbaro Hashemio Rafsanjanio duktė šešis mėnesius praleis kalėjime dėl propagandos prieš valstybę. Faezeh Hashemi sulaikyta šeštadienį vėlai vakare, kai grįžo iš Londono. Ji nuteista dar sausį, tačiau iškart neįkalinta įsikišus tėvui. F. Hashemi, kaip ir jos tėvas, yra arši prezidento Mahmoudo Ahmadinejado kritikė. Ji nepripažino jo perrinkimo 2009-ųjų prezidento rinkimuose, kuriuos aptemdė kaltinimai dėl rinkimų apgavysčių.

JAV planuoja iš teroristų juodojo sąrašo išbraukti Irano disidentų grupę „Mujahideen-e Khalq“ (MEK), remdamasi pareigūnais skelbia BBC. JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) Kongresui atsiuntė rekomendacijas. Tikimasi, kad per ateinančias dienas bus paskelbtas sprendimas. Valstybės departamento atstovė nepatvirtino, kas teigiama pranešime, tačiau, JAV kongreso narių teigimu, tikimasi MEK naudingo sprendimo.

Irano atominės energijos organizacijos vadovas Fridunas Abbasi Dawani prisipažino, kad Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) ne visada pateikdavo teisingus duomenis apie savo branduolinę programą, praneša agentūra AFP. „Kartais mes perduodavome neteisingą informaciją, nes neturėjome kito pasirinkimo, kad suklaidintume užsienio slaptąsias tarnybas.

Irano branduolinė programa kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Tai ketvirtadienį televizijos kanalui „SAT-1“ pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji pažymėjo, jog esant dabartinei situacijai VFR visiškai remia Izraelį. Vokietijos vyriausybės vadovė neatsakė į klausimą, ar VFR pasirengusi galimo Irano ir Izraelio karo atveju stoti į pastarojo pusę ir panaudoti savo karines priemones.

Iranas, anot vienos Vakarų žvalgybos, gabena į Siriją tonas ginklų, kad padėtų režimui numalšinti sukilimą. Remiantis žvalgybos ataskaita, ginkluotės gabenimas vyksta oro keliu civiliais lėktuvais per Iraką. Beveik kasdien dešimtys tonų ginklų, taip pat Irano revoliucinės gvardijos kariai skraidinami į Siriją, teigiama ataskaitoje. Ginklai skirti ir Sirijos vyriausybiniams daliniams, ir vyriausybei ištikimoms sukarintoms grupuotėms.

Britų turistų nužudymo Prancūzijos kurorte tyrime – netikėtas posūkis. Iš pradžių buvo manyta, kad pagrindinis žudikų taikinys buvo britų turistas Saadas al-Hillis, bet dabar pasirodė versija, kad žudikas iš tiesų medžiojo prancūzų dviratininką Sylvainą Molierį. Šis žmogus dirbo kompanijoje „Areva Group“, kuri, tam tikrais duomenimis, slapta tiekė Iranui prisodrintą uraną, praneša newsru.com. S. Molierio lavonas buvo rastas prie automobilio, kuriame aptikti nužudyti britų turistai.

Iranas Persijos įlankoje po šių metų pradžioje įvykusios rekonstrukcijos dislokavo Rusijoje pagamintą povandeninį laivą, skelbia AP. Pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad povandeninis laivas „Taregh-1“ prisijungė prie karinio jūrų laivyno flotilės pietiniame Bandar Abaso uoste. Tai vienas iš trijų rusų „Kilo“ klasės povandeninių laivų, kurį Iranas įsigijo 1990-ųjų pradžioje.

Irano leidinys „Javan“ savo  publikacijoje klausia, jei Vakarai taip drąsiai gali niekinti islamą, kodėl yra draudžiama neigti holokaustą? Primena G. Galilėjo teismą Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tęs diskusijas su Iranu, siekdama sumažinti tarptautinį susirūpinimą šalies branduoline programa, nepaisant iki šiol nepareikšto Teherano noro bendradarbiauti, remdamasi Jungtinių Tautų agentūros vadovu skelbia „RIA Novosti“. „Agentūra yra tvirtai pasiryžusi suintensyvinti dialogą.

Irano branduolinės energijos organizacijos vadovas Fereidunas Abasis Davanis (Fereydun Abbasi-Davani) įspėjo, kad „teroristai ir sabotažininkai" gali būti infiltruoti į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), skelbia BBC. F. A. Davanio teigimu, praėjusį mėnesį prieš TATENA ekspertų vizitą per sprogimus buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas urano sodrinimo gamykloje.

Belgijos sostinė Briuselis virto vienu didžiausių pasaulyje šnipinėjimo centrų, teigia šios šalies Valstybės saugumo tarnybos generalinis direktorius Alenas Vinantsas (Alain Winants) interviu, kurį pirmadienį paskelbė Europos Sąjungai artimas interneto leidinys „EUobserver". „Mes kalbame ne apie dešimtis, o apie šimtus užsienio žvalgybų darbuotojų ir agentų Briuselyje", - pareiškė A. Vinantsas.

Rašytojas Salmanas Rushdie mano, kad 1988 metais išėjusi jo knyga „Šėtoniškos eilės“ šiais laikais nebūtų išleista dėl tvyrančios „baimės ir nervingumo“, rašo BBC. „Knygą, kurioje kritikuojamas islamas, šiais laikais išleisti būtų sunku“, – teigė rašytojas ir pridūrė, kad šią problemą norėdami išspręsti leidėjai turėtų būti drąsesni. S. Rušdžio teigimu, gyvendamas laisvoje visuomenėje žmogus turi jausti, kad turi teisę ką nori sakyti ir daryti.

Irano organizacija „Birželio 15-osios fondas“ („15 Khordad Foundation“) padidino premiją už Didžiojoje Britanijoje gyvenančio rašytojo Salmano Rushdie nužudymą. Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, tai sekmadienį pranešė keli Irano laikraščiai. Apdovanojimas už britų rašytojo galvą padidintas 500 tūkstančių dolerių ir dabar sudaro 3,3 milijono. Organizacija žada perduoti pinigus tam žmogui, kuriam pavyks įvykdyti ajatolos Khomeinio fatvą.

Draudžiamų siųsti daiktų sąrašai yra patys įvairiausi ir kartais labai netikėti. Kiekvienoje šalyje galioja vis kitokios taisyklės, apibrėžiančios, kokius daiktus galima įvežti į šalį, o kokius ne.  Kartais daiktų siuntimas ribojamas dėl politinių ar ekonominių priežasčių, o kartais draudimo siųsti tam tikrus daiktus paaiškinimą sunku ir sugalvoti.

JAV atstovas per Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) susitikimą ketvirtadienį sakė, kad Iranas „sistemingai griauna“ gamyklą Parčino karinėje bazėje, kurią norėjo patikrinti TATENA inspektoriai, kurie aiškinasi, ar Iranas tikrai nekuria branduolinio ginklo. „Iranas ėmėsi veiksmų, kuriais, atrodo, siekia sunaikinti ankstesnės veiklos Parčine įkalčius“, – sakė aukštas JAV diplomatas Robertas Woodas.

Amerikos atsargos generolai, diplomatai, žvalgybininkai ir vyriausybės valdininkai parengė pranešimą apie galimo JAV karo su Iranu padarinius. Kaip informuoja „The Associated Press“, dokumentą planuojama paskelbti ketvirtadienį. Pasak pranešimo autorių, smūgis Irano branduoliniams ir kariniams objektams gerokai sulėtintų tyrimus branduolinėje sferoje, bet tikrai jų nesustabdytų.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas neseniai apkaltino šalies priešus naikinant ar sulaikant lietaus debesis ir taip sukeliant šalyje sausrą. „Priešas naikina debesis, kurie keliauja mūsų šalies link, o tai yra karas, kurį Iranas laimės“, – M. Ahmadinejadą cituoja žiniasklaida. Irano pareigūnai tokiais kaltinimais pastaraisiais metais svaidėsi jau ne kartą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog valstybės priešai specialiai išvaiko debesis, kad sukeltų sausrą šalyje. Kaip pranešė antradienį „Reuters“, tokį M. Ahmadinejado pareiškimą išplatino Irano elektroninė žiniasklaida, taip pat BBC tinklalapis persų kalba. „Priešai išvaiko debesis, judančius link mūsų šalies“, – teigė M. Ahmadinejadas. Jis pridurė, kad Iranas laimės šį karą. Kaip prezidentas ketina kovoti su piktavališku debesų vaikymu, nepatikslinama.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kritikuoja pažangos stoką branduoliniame ginče su Iranu, praneša agentūra AFP. Nepaisant „intensyvaus dialogo“, nuo metų pradžios „nepasiekta jokių konkrečių rezultatų“, Vienoje, kur pirmadienį prasidėjo TATENA valdytojų tarybos susitikimas, sakė TATENA vadovas Yukiya Amano. Anot jo, be Irano pastangų nepavyks išsiaiškinti neaiškių klausimų. Todėl TATENA vadovas bendradarbiavimą su vyriausybe Teherane pavadino „esminiu“ dalyku.

Jei Vašingtonas nuspręstų bombarduoti Irano branduolinę infrastruktūrą, šiai misijai prireiktų bent 100 lėktuvų ir laivų, bepiločių lėktuvų ir lėktuvnešio. Be to, nuo atsakomųjų Irano veiksmų reikėtų padėti apsiginti regiono sąjungininkams. Kaip rodo vieno žinomiausių Vašingtono gynybos analitikų Anthony'io Cordesmano studija, penkis Irano branduolinius objektus reiktų pulti kompleksiškai: naudoti elektroninius ginklus, bombarduoti Irano priešlėktuvinę gynybą.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija paragino likusias Europos Sąjungos (ES) valstybes nares skirti naujas sankcijas Iranui dėl branduolinės programos, informuoja BBC. Vokietijos užsienio reikalų ministras Gvidas Vestervelė (Guido Westerwelle) sakė, kad Iranas per derybas neparodė „konstruktyvių ketinimų“ ir kad reikia skubiai imtis veiksmų.

Už Izraelio smūgius Iranui bus nubaustos Jungtinės Valstijos – toks scenarijus, pasak teroristine vadinamos grupuotės „Hezbollah“ Hassano Nasrallah, yra paruoštas Teherane. Atsakomieji smūgiai bus suduoti visoms amerikiečių karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose, kurias tik bus įmanoma atakuoti, žada „Hezbollah“ lyderis. Tuo tarpu Izraelis sulauks smūgių į savo branduolinius objektus, todėl H. Nasrallah yra įsitikinęs, kad „priešas Izraelis“ artimiausiu metu pulti nesiruošia, praneša newsru.com.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“ sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis. Neseni skandalai parodė sąsajas tarp didžiųjų pasaulio bankų ir galingų organizuoto nusikalstamumo grupių – narkotikų gamintojų, kontrabandininkų ir nelegalių ginklų prekeivių.

JAV administracija per tarpininkus Europoje perdavė Irano vadovybei informaciją, kad nepadės Izraeliui, jeigu šis nuspręs atakuoti Islamo Respubliką, rašo „Yedioth Ahronoth“. Šiais duomenimis, amerikiečiai pažadėjo nesikišti į galimą konfliktą, jeigu Iranas neišdrįs smogti atsakomojo smūgio „JAV interesams regione“. Vašingtonas įspėjo iraniečius, kad į šių interesų sąrašą įtraukti Amerikos kariniai objektai, laivai ir lėktuvai.

Izraelio ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu paragino Vakarus branduoliniame ginče su Teheranu nubrėžti „raudoną liniją“. „Iranas nemato tarptautinio pasiryžimo sustabdyti jo branduolinę programą“, – pareiškė B. Netanyahu sekmadienį per kassavaitinį kabineto posėdį. Be aiškų ribų nustatymo, anot jo, Teheranas ir toliau sieks pažangos kurdamas atominę bombą. Tai esą kelia nerimą.

Asgharo Farhadi šedevrui „Išsiskyrimas“ susižėrus prestižinius apdovanojimus, poetiškasis Irano kinas pasiekė dar vieną šlovės viršūnę. Jo klestėjimas tęsiasi jau tris dešimtmečius, nepaisant to, kad visuomet mažiau ar daugiau buvo cenzūruojamas. Galimybę susidaryti išsamesnį vaizdą apie šį kiną pasiūlė „Skalvija“, pirmą kartą Lietuvoje surengusi Irano kino savaitę. Vis dėlto, kaip sako kino apžvalgininkė Goda Jurevičiūtė, Iranas netelpa į jokius rėmus ir apibendrinimus.

Iranas, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), gerokai išplėtė savo urano sodrinimo gamyklą Forde. Gamyklos pajėgumai padvigubėjo, teigiama TATENA ataskaitoje, kuria remiasi agentūra AFP. Remiantis dokumentu, požeminiame objekte netoli Kvomo miesto instaliuota 2 000 centrifugų. Gegužę jų buvo 1 000. Tiesa, veikia tik 700 centrifugų, reikalingų urano sodrinimui.

Tiesiogiai neminėdamas Irano Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas, kuris dalyvauja Neprisijungusių valstybių judėjimo (NAM) susitikime, sukritikavo Teheraną dėl grasinimo sunaikinti Izraelį ir holokausto neigimo. „Aš griežtai atmetu bet kurios valstybės narės grasinimus sunaikinti kitą valstybę ir siaubingus bandymus paneigti istorinius faktus, tokius kaip holokaustas“, – Irano sostinėje Teherane kalbėjo Ban Ki Moonas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas trečiadienį su pirmuoju vizitu atvyko į Iraną. Sostinėje Teherane jis dalyvaus Neprisijungusių valstybių (NAM) viršūnių susitikime. Manoma, kad Ban Ki Moonas su Irano vadovybe kalbėsis apie prieštaringai vertinamą šalies branduolinę programą bei žmogaus teisių padėtį Irane. JT vadovas, be kitų, susitiks su Irano religiniu lyderiu ajatola Ali Chamenei bei prezidentu Mahmoudu Amhmadinejadu.

Lietuvoje viešintis Irano ambasados Varšuvoje, kurios globai priskirta ir Lietuva, pirmasis sekretorius Gholamhossein Ebrahimi susitikęs su žurnalistais teigė, kad bus siekiama aktyvesnio abiejų šalių bendradarbiavimo.

Egipto delegacijos vyriausias atstovas antradienį pirmininkavimo Neprisijungusių šalių judėjimui (NAM) vairą oficialiai perdavė Iranui, kuris siekia pertvarkyti grupę, kad ši turėtų stipresnį balsą prieš Vakarų įtaką, skelbia AP. Egipto užsienio reikalų ministro pavaduotojas Ramzis Ezzeldinas Ramzis Iranui oficialiai perdavė pirmininkavimą organizacijai, kuriai priklauso 120 besivystančių valstybių. Šiuo metu Irane vyksta savaitę trunkantis NAM viršūnių susitikimas, kuris baigsis penktadienį.

Bankas „UniCredit“ patvirtino, kad bendradarbiauja su JAV pareigūnais, tiriančiais galimą sankcijų Iranui pažeidimą, skelbia BBC. Remiantis „Financial Times“ ir „Reuters“ pranešimais, įtariama, kad „UniCredit“ pažeidė Iranui įvestas sankcijas, nors pats bankas to nepatvirtino.

Irane sekmadienį prasidėjo Neprisijungusiųjų šalių judėjimo (NAM), kuriam priklauso 120 besivystančių valstybių, viršūnių susitikimas. Tai įrodo, kad JAV nepavyko izoliuoti Irano nuo likusio pasaulio. Per NAM susitikimo atidarymo ceremoniją Teherane užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis (Ali Akbar Salehi) teigė tikįs, kad bus parodytas solidarumas prieš sankcijas, kurias įvedė Vakarai, norėdami priversti Iraną nutraukti branduolinę programą.

Per Irano ir Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros (TATENA) diskusijas dėl Teherano branduolinės programos susitarimas nebuvo pasirašytas, skelbia AFP. TATENA vyriausiasis inspektorius Hermanas Nakertas (Herman Nackaerts) po susitikimo Vienoje sakė žurnalistams, kad „liko svarbiausi skirtumai“, kurie sutrukdė susitarti. H. Nakertas pridūrė, kad „šiuo metu“ nenumatyta daugiau jokių diskusijų.

Sostinės kino centre „Skalvija“ penktadienio vakarą startuoja Irano kino savaitė, pirmą kartą taip plačiai pristatanti šios šalies kino meną, pripažintą tarptautiniu lygiu. Irano kino savaitę atvers režisieriaus Mojtaba Raie poema simboliniu pavadinimu „Drugelio gimimas“. Vaizdinguose šiaurės Irano ir Azerbaidžano kalnuose nufilmuota juosta per sutuoktinės netekusio vyro, luošo berniuko ir dvasinio kaimo lyderio patirtis nagrinėja tikėjimo išbandymo klausimus.

Izraelio generalinio štabo vadas Benny Gantzas netiesiogiai pagrasino Iranui kariniu smūgiu, praneša agentūra AFP. Kas galvoja galįs „sunaikinti“ Izraelį, pajus „Izraelio karinės galios jėgą“, pareiškė jis. Anot B. Gantzo, tokie grasintojai „neteisingai vertina mūsų galią ir mūsų gebėjimus“. Palei Izraelio sieną esą dislokuota armija, „savo gretose turi geriausius karius ir vadus pasaulyje“. Taip B. Gantzas kalbėjo ceremonijoje, skirtoje pagerbti žuvusius elitinės brigados „Golani“ karius.

Iranas Izraelio grasinimus susprogdinti branduolinius objektus vertina kaip propagandą, o ne kaip gresiančios atakos ženklą, teigė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis (Ali Akbar Salehi). „Tai mūsų atsakomybė šiuos grasinimus vertinti rimtai, tačiau Izraelis nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų tai padaryti, - iraniečių laikraštis “Entekhab„ citavo A. A. Salehį. - Jeigu jie tikrai norėtų žengti tokį žingsnį, tada nekeltų tiek triukšmo dėl to.

Jausdamas vis didesnį tarptautinį spaudimą, Iranas bando išplėsti savo bankų operacijas Armėnijoje, taip siekdamas kompensuoti prarastas teises kitose šalyse. Irano susidomėjimas kaimynine Armėnija auga, vis stiprėjant tarptautinei izoliacijai, kurią aiškiai pajuto ši Islamo šalis. Be to, Vakarų vyriausybės ir specialiosios tarnybos įdėmiai stebi Irano bankų ryšius visame pasaulyje, mėgindamos užkirsti kelią Irano branduolinei programai.

Antradienį Iranas pristatė šešis atnaujintus ginklus, įskaitant tikslesnę trumpojo nuotolio raketą, galingesnį laivo variklį ir oro laboratoriją, skelbia Irano žiniasklaida. Karinė įranga buvo pristatyta per Gynybos pramonės dienos minėjimo ceremoniją, kurioje dalyvavo prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir gynybos ministras Ahmadas Vahidis.

Sostinės kino centras „Skalvija“ kviečia žiūrovus panirti į pasaulyje pripažintą Irano kino pasaulį. Rugpjūčio 24-30 dienomis pirmą kartą Lietuvoje rengiama Irano filmų savaitė sulauks ir iraniečių kino kūrėjų. Paskutinę vasaros savaitę „Skalvijos“ kino centre bus parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Skalvijos“ kino centro žiūrovais atvyksta naujausių iranietiškų filmų autoriai bei Irano vizualiųjų medijų instituto atstovai.

Jungtinėse Valstijose pradėtas tyrimas kai kurių šalyje veikiančių bankų padaliniuose, kurie įtariami verslo ryšiais su Iranu. Tarp bankų, rizikuojančių sulaukti sankcijų, yra garsusis Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, praneša RBC. Kol kas jokie kaltinimai banko vadovybei nepateikti. „Deutsche Bank“ kategoriškai neigia turįs verslo ryšių su Iranu. Oficialiais duomenimis, šis bankas dar 2007 metais atsisakė bet kokių transakcijų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Sudanas ir Iranas.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney tvirtina, kad JAV turi imtis iniciatyvos ir neleisti Irano genocido režimui įgyti branduolinių ginklų pajėgumo, praneša JPost. M. Romney pabrėžia, jog Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado teiginys, kad Izraelis - tai vėžys, kurį reikia sunaikinti, tik dar kartą primena, kiek daug yra pastatyta ant kortos.

Šimtai tūkstančių žmonių penktadienį Irane išėjo į gatves protestuoti prieš Izraelį. Į demonstracijas visoje šalyje „Al-Kuds“ dienos proga gyventojus sukvietė vyriausybė. Mitingus pakurstė Izraelio grasinimai smogti Irano branduoliniams objektams. Irano valstybinė televizija nutraukė savo programą ir pranešinėjo vien apie protestus.

Priešingai nei Izraelio vyriausybė ir Vakarai, dauguma izraeliečių toleruotų branduolinį ginklą turintį Iraną, rodo apklausa. Iš viso 60 proc. respondentų tyrimo metu pritarė teiginiui, kad Izraelis privalo susitaikyti su tuo, kad nebus vienintelė branduolinė valstybė Artimuosiuose Rytuose ir turi atitinkamai pakeisti savo saugumo strategiją, Jeruzalėje pranešė Izraelio demokratijos institutas. 61 proc.

Izraelis tikina, kad kol kas nepriėmė sprendimo dėl Irano puolimo. Ši tema yra sudėtinga, vyriausybė tariasi, ketvirtadienį parlamente Jeruzalėje pareiškė gynybos ministras Ehudas Barakas (Ehud Barak). Anot jo, vyriausybėje vyrauja prieštaringos nuomonės dėl Irano branduolinių objektų bombardavimo. Opozicija prieš tai apkaltino E. Baraką ir ministrą pirmininką Benjaminą Netanjahu (Benyamin Netanyahu) skubotai siekiant karo. Izraelis pasilieka sau teisę pirmasis smogti Iranui.

Izraelio vyriausybė mano, kad Irano branduolinių objektų bombardavimas virstų vieno mėnesio trukmės konfliktu. „Analizė rodo, kad karas vyktų keliais frontais ir truktų 30 dienų“, - laikraščiui „Maariv“ sakė civilinės apsaugos ministras Matanas Vilanis (Matan Vilani). Jis patvirtino gynybos ministro Ehudo Barako (Ehud Barak) vertinimus, kad žūtų apie 500 izraeliečių, jei į šalies miestus kasdien būtų paleista šimtai raketų.

Izraelis, JAV vyriausybės duomenimis, kol kas nėra priėmęs sprendimo pulti Irano branduolinius objektus. Tai, be kita ko, susiję su tuo, kad dar yra erdvės deryboms, kaip diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti krizę, antradienį Vašingtone pareiškė Pentagono vadovas Leonas Paneta (Leon Panetta), kurį cituoja agentūra AFP.

Praėjus keturioms dienoms po smarkaus žemės drebėjimo šalies šiaurės vakaruose Iranas vis dėlto sutiko priimti užsienio paramą, praneša agentūra AP. Viceprezidentas Mohamedas Reza Rahimis (Mohammed Resa Rahimi) antradienį sakė, kad Iranas pasirengęs priimti pagalbą iš užsienio. Dar pirmadienį Irano Raudonojo pusmėnulio organizacija teigė, kad po šeštadienį šalį sudrebinusių požeminių smūgių, per kuriuos žuvo mažiausiai 306 žmonės ir 3 000 buvo sužeisti, Iranui paramos nereikia.