invl asset management

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Didžioji dalis pasiūlymų birželį Vyriausybės patvirtintam Ateities ekonomikos DNR planui nėra taiklūs, sako bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog investicijos į žmogiškuosius išteklius, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizavimą yra kryptys, kurių Lietuvai reikia, tačiau anot jos, didelė dalis siūlomų investicijų yra „į trinkeles“ – infrastruktūrą, kelius ar miestų aikštes.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Lietuvos pensijų fondų (PF) turto augimas pernai buvo vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pagal PF realią investicijų grąžą, preliminariais duomenimis, Lietuva pirmavo iš EBPO vertintų 66 šalių. EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandai (13,8 proc.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojančių antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,65 mlrd. eurų. Šiemet mažiau nei po 10 proc. didėjo tik pačių konservatyviausių fondų vienetų vertė, tuo metu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai buvo nuo 11,77 iki 17,22 procento.

Nuo šių metų pradžios veikiančių gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per pusmetį siekė 10,84 proc. Didžiausia grąža buvo būdinga 1975–1981 m. gyvenimo ciklo pensijų fondų grupei – vidutinis jos investicinio vieneto vertės pokytis per šešis mėnesius buvo 13,04 proc., paskelbė Lietuvos bankas.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ grupės įmonei „INVL Asset Management“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 140 tūkst. eurų baudą už pažeidimus, susijusius su investicinių fondų platinimu, o už kitus trūkumus pastaroji įmonė buvo įspėta. Centrinio banko teigimu, vienas pažeidimas padarytas, kai įmonė pervedė dalį sumokėto valdymo mokesčio vienam iš įmonės valdomų investicinių fondų dalyvių ir taip pažeidė kitų fondo dalyvių interesus.

Kur investuoja pinigų turintys lietuviai ir kas praėjusiais metais atnešė didžiausią pelną? Pasirodo, pelningiausia buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Tačiau, ekonomistai sako, kad kalbėti apie ilgalaikes investicijas gali retas lietuvis. Lietuviai Europoje vis dar pasižymi, kaip daugiau išleidžiantys negu uždirbantys. Lietuvos investicijų indekso tyrimai rodo, kad pernai labiausiai apsimokėjo investuoti į būstą.

Tarpbankinių paskolų litais vidutinių palūkanų rodiklio Vilibor, nuo kurio priklauso ir gyventojų bei verslo paskolų litais palūkanos, šuolį 2009-2010 metų ekonominės krizės metu lėmė tuometinės ekonominės ir finansinės aplinkybės, teigia analitikai.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 178,41 mln. eurų – 14,5 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 208,71 mln. eurų. KIS dalyvių skaičius pernai sumenko 11,2 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 6,27 tūkst., teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje. Didžiausia įtaką KIS turto mažėjimui turėjo neigiami pokyčiai fonduose, valdomuose „INVL Asset Management“ (turtas sumažėjo 21 mln.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų, rašoma  „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o mažųjų darbdavių kategorijoje triumfavo agroverslo AB „Linas Agro“. Taip pat išrinkti devynių skirtingų verslo sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Šiemet „Verslo žinios“ geidžiamiausius darbdavius rinko visiškai nauju būdu – nugalėtojai buvo renkami ne remiantis publikos balsais, o įvairiais finansiniais ir bendrovių žinomumo/reputacijos rodikliais.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pereina dirbti į turto valdymo bendrovę „INVL Asset Management“. Bankas pranešė, kad nuo kovo pabaigos R. Grajauskas dirbs „INVL Asset Management“ privataus kapitalo padalinyje. „Noriu plėsti profesinį lauką, o sukauptas žinias panaudoti ne tik analizuodamas makroekonomines tendencijas, bet ir prisidėdamas prie konkrečių pokyčių įmonėse“, – pranešime spaudai sako R. Grajauskas.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ pernai uždirbo 3,58 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 20,6 proc. mažiau nei 2016 metais. Bendrovės konsoliduotos pajamos per metus sumažėjo 1,4 proc. iki 6,2 mln. eurų, iš jų nuosavų objektų nuomos pajamos padidėjo 10,6 proc. iki 3,98 mln.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiemet augo vertybinių popierių kainos, didėjo investuotojų aktyvumas ir sudarytų sandorių skaičius, tačiau rinkos analitikai teigia, kad kitais metais investuotojų entuziazmas gali prislopti, jei regione sulėtės ekonomikos augimas. Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Iš biržos planuojanti trauktis bendrovė „Žemaitijos pienas“ nesiūlo akcininkams spręsti, ar nusprendus delistinguoti įmonės akcijas, jų supirkimo kainą turėtų nustatyti nepriklausomi turto vertintojai. Pasiūlymą dėl papildomo susirinkimo darbotvarkės klausimo įtraukimo „Žemaitijos pienui“ pateikė fondai „Orion Asset Management“ ir „INVL Asset Management“, kartu valdantys 5,34 proc. įmonės akcijų. Pasak „Orion Asset Management“ fondų valdytojo Donato Frejaus, bendrovė į šį prašymą nereagavo.