investuotojai

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Premjeras Andrius Kubilius ir jo vadovaujama delegacija sekmadienį išvyksta į Vokietiją dviejų dienų darbo vizito, kur susitiks su kelių dešimčių verslo įmonių vadovais. Pasak Vyriausybės vadovo, šis vizitas pratęsia ciklą susitikimų, skirtų investicijų paieškai. „Tai ne pirma ir, tikiu, ne paskutinė kelionė, kurios tikslas – pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų.

Penktadienį euras nusilpo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, nes mažėja viltys, kad Senojo žemyno lyderiai sekmadienį pajėgs išspręsti euro zonos skolų krizę. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,2 proc., iki 1,3742 JAV dolerio, jenos atžvilgiu - 0,2 proc., iki 105,41 jenos, o Šveicarijos franko atžvilgiu - 0,7 proc., iki 1,2235 franko.

Žemutinės Saksonijos Braunšveigo teismas antradienį oficialiai įteikė Vokietijos automobilių koncernams „Porsche“ ir „Volkswagen“ investuotojų surašytą ieškininį pareiškimą, kuriame reikalaujama 1,1 mlrd. eurų kompensacijos, praneša agentūra DAPD. Investuotojai kaltina koncernus teikus neteisingą informaciją per visą tą laiką, kai VW mėgino perimti „Porsche“, praneša „Deutsche Welle“. Kompanijos turi reaguoti į ieškinį per tris mėnesius.

Penktadienį naftos kainos nežymiai didėja, bet laikosi žemiau 106 dolerių už barelį ribos. Naftos rinką palaiko Europos centrinio banko (ECB) sprendimas paremti euro zonos bankus ir optimistinės prognozės dėl ekonominės situacijos JAV - tikimasi, kad šalies ekonomika vis dėlto nenusiris į naują recesiją. Europos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie naujas bankų sistemos palaikymo priemones, o euro zonos valdžia pranešė apie rengiamą konkretų bankų rekapitalizavimo planą.

Mes visi darome investavimo klaidų, kartais patys savarankiškai, kartais su meiliai kalbančių, ar elektroninius laiškus rašančių sukčių pagalba. Pavojus priimti blogą investicinį sprendimą yra didesnis, kai rinkos yra nepastovios ir sužadina investuotojų emocijas, sako kompanijos „Certified Financial Planner Board“ vartotojų teisių gynėja Eleanora Blayney. „Godumas ir baimė dažnai verčia žmones elgtis neracionaliai“, – sako ji.

Trečiadienį Europos akcijų rinka prekybos pradžioje auga, nes investuotojai aktyviai superka smarkiai atpigusias akcijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 2,14 proc., iki 906,80 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 padidėjo 2,36 proc., iki 5061,27 punkto. Vokietijos indeksas DAX pakilo 2,41 proc., iki 5342,67 punkto, Prancūzijos CAC 40 padidėjo 2,74 proc., iki 2928,78 punkto. Tačiau akcijų rinkos augimą apribojo vis didėjanti Graikijos bankroto tikimybė.

Europos Komisija pareiškė, jog 16 Europos bankų būklė yra „lengvai pažeidžiama“, todėl finansų įstaigoms reikalinga parama, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Bankų pavadinimai neskelbiami. Pasak finansų rinkų komisaro Michel Barnier atstovės Chantal Hughes, Europos valdžia norėtų, kad nestabilūs bankai būtų rekapitalizuoti padedant privatiems investuotojams. Ji pridūrė, kad tuo pačiu negalima atmesti galimybės, jog minėtosioms finansų įstaigoms gali prireikti valstybės paramos.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Kylant aukso kainai, pastebimas vis aktyvesnis investuotojų susidomėjimas šiuo tauriuoju metalu. Banko „Snoras“ duomenimis, vien per šiuos metus banko klientų investicijos į auksą siekė daugiau nei 6,4 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, išaugo dvigubai. Pasak  Investicinio verslo tarnybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos, auksas brangsta jau vienuoliktus metus iš eilės ir yra laikomas viena sėkmingiausių šių metų investicijų.

Didžiausias Centrinės ir Rytų Europos regione verslo akseleratorius „StartupHighway“ baigia paraiškų atrankos etapą ir ruošiasi programos pradžiai. Norą dalyvauti šią savaitę prasidedančioje ir tris mėnesius truksiančioje verslo idėjų realizavimo programoje pareiškė net 12 valstybių pradedantys verslininkai.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Trečiadienį Azijos akcijų rinka smunka, nes ją slegia nerimas dėl Europos skolų krizės, praneša „Associated Press“. Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ trečiadienį sumažėjo 1,1 proc., iki 8524,12 punkto, Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ smuko 1,3 proc., iki 18775,39 punkto, o Šanchajaus akcijų biržos indeksas - 0,5 proc., iki 1458,42 punkto. Pietų Korėjos indeksas KOPSI Seulo biržoje sumažėjo net 2,7 proc., iki 1764,04 punkto.

Šveicarijos centrinis bankas susiejo nacionalinės valiutos - franko - kursą su euru. Kaip praneša AFP, dabar vienas euras Šveicarijoje kainuos 1,2 franko. Oficialiajame Šveicarijos centrinio banko pranešime teigiama, kad 1,2 franko už eurą - tai minimalus lygis, pagal kurį bus vykdomos valiutos mainų operacijos. Šveicarijos bankas pabrėžia, kad ir toks santykis gali ilgainiui būti keičiamas: esant būtinybei, frankas bus susilpnintas dar daugiau.

Investuotojams nekantriai laukiant pagrindinių duomenų apie JAV darbo rinką Europos akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, informuoja BBC. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ penktadienį prekybos pradžioje smuko 2 proc., iki 953,78 punkto. Ketvirtadienį paskelbti prasti duomenys apie Europos ir JAV apdirbamosios gamybos sektorių sustiprino nerimą, kad pasaulio ekonomikai gresia naujas nuosmukis.

Trečiadienį naftos kainos mažėja laukiant savaitinių duomenų apie JAV naftos atsargas, kurios, kaip prognozuojama, per praėjusią savaitę turėjo padidėti. „Brent“ naftos kaina smuktelėjo 8 centais, iki 113,94 JAV dolerio už barelį. JAV lengva nafta atpigo 41 centu, iki 88,49 JAV dolerio. Analitikų nuomone, naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo 400 tūkst. barelių, o benzino atsargos sumažėjo 1,4 mln. barelių.

Kauno oro uostas (KUN) pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį su aukciono viešbučio statybai laimėtoju – Norvegijos investicijų bendrove „Alsco AS“. Rugpjūčio 25 dieną vykusio aukciono nugalėtojai įsipareigojo viešbutį ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti jį 40 metų, rašoma pranešime spaudai. Pagal aukciono sąlygas, investuotojai viešbutį 8500 kvadratinių metrų ploto sklype turės suprojektuoti ir pastatyti per trejus metus.

Per penkerius metus aukso kaina pakilo tris kartus, o nuo 2011-ųjų pradžios - trečdaliu. Aukso spindesys akina ir Lietuvos investuotojus. Tik ar toks taupymo būdas saugus? Vakar pasaulio biržose už Trojos unciją (vos daugiau negu 31 gramą) aukso buvo mokama beveik 1 900 JAV dolerių (4 560 litų). Apie tokią aukso kainą niekas nesvaičiojo nei prieš porą metų, nei šįmet sausį, skelbia dienraštis “Lietuvos rytas". Vos prieš pusmetį ekspertai prognozavo, kad auksas šįmet gali brangti daugiausia -...

Alytaus šaldytuvų gamyklą „Snaigė” siekia įsigyti kompanija iš Kazanės miesto Rusijoje. Šaldymo įrangos gamintojai jau spėjo įvertinti Alytaus darbininkus, o dabar nagrinėja finansinius dokumentus. „Lietuvos ryto” žiniomis, į vienintelę Baltijos šalyse šaldytuvų gamyklą „Snaigė” nusitaikė viena didžiausių Rusijos šaldymo įrangos ir vitrinų gamybos kompanijų „Polair”. Kompaniją valdo Rusijos turtuolis Aleksejus Kovalčiukas, kapitalą susikrovęs iš prekybos spalvotaisiais metalais.

Vieni investuotojai prieš priimdami sprendimus kruopščiai analizuoja kiekvieną detalę, remiasi analitikų prognozėmis ir viską apsvarsto, kiti apsisprendžia tiesiog „iš oro“. Įdomiausia tai, kad rezultatai, matyt, nėra tokie skirtingi, nes jei „oro“ investuotojams būtų labai blogai, tai laikui bėgant jų neliktų arba jie visi perbėgtų į rimtųjų pusę.

Trečiadienį JAV nafta brangsta, nes po JAV federalinio atsargų banko pažadų išlaikyti bazinę palūkanų normą ties mažiausiu lygiu dar dvejus metus JAV valiutos kursas smuko. JAV centrinio banko žengtas precedento neturintis žingsnis privertė investuotojus grįžti prie rizikingų aktyvų, dėl to akcijų indeksas „S&P“ 500 ženkliai pakilo, o vario kaina šoktelėjo daugiau nei dviem procentais.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

JAV prezidentas Barakas Obama ir Kongreso lyderiai paskelbė, kad kompromisas dėl šalies skolos kredito limito padidinimo pasiektas, rašo „Business Insider“. JAV valstybės skolos „lubos“ turėtų pakilti dar mažiausiai 2,1 trln. JAV dolerių.  Kongresas manais per ateinantį dešimtmetį žada apkarpyti išlaidas mažiausiai 2,4 trln. JAV dolerių. Dėl šio susitarimo dar turės balsuoti Atstovų rūmai bei Senatas.

Praėjo beveik pusmetis po iškilmingo Pietų Korėjos bendrovės „LK Green Energy“ gamyklos Tauragėje atidarymo, tačiau žadėtosios lempų gamybos išsinuomotose patalpose investuotojai taip ir nepradėjo. Bendrovės vadovybei prisiskambinti neįmanoma, o savivaldybės Tarybos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas prabyla, kad korėjiečiai šiandien turi svarbesnių planų nei gamykla Tauragėje – esą vykdo atstatymo darbus Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje.

Panašu, kad švedų gamintoją „Saab“ užspaudę negandos nežada trauktis – pranešama, kad „Saab“ jau negali atsiskaityti su savo darbuotojais. Paprasčiau sakant, „Saab“ nustojo mokėti algas. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Saab“ darbuotojams sutrinka atlyginimo mokėjimas, tokių problemų būta dar prieš gerą mėnesį, tik tuo metu „Saab“ tikėjosi greito stebuklo iš Kinijos – tuo metu visi tikėjosi, kad labai greitai pavyks sukirsti rankomis su pasiryžusiais investuoti Kinijos finansininkais.

Jauniems ir idėjų nestingantiems Lietuvos verslininkams pagalbos ranką tiesia dar vienas projektas. Skambiu pavadinimu „StartupHighway“ verslo akseleratoriumi pavadinta programa startuos rugsėjo 15 dieną ir apims mentorių konsultacijas bei pirmąją finansinę pagalbą apie nuosavą verslą mąstantiems žmonėms.

Kai kalba pakrypsta apie investavimą, dažniausiai įsivaizduojama, kad perkame tik akcijas, obligacijas ar investuojame į nekilnojamąjį turtą. Iš tikrųjų investavimas neapsiriboja tiktai tokiomis galimybėmis – sėkmingai investuoti galima ir į žaliavas.

Siekdama didinti Lietuvoje veikiančių įmonių investicijas probleminiuose regionuose ir skatinti darbo vietų kūrimą, Ūkio ministerija šalies investuotojams parengė naują priemonę „Invest LT-2“. Pagal šią priemonę įmonės galės gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų projektams, kurie skatins vidaus investicijas į aukštos pridėtinės vertės gamybą ir paslaugų teikimo pradžią bei plėtrą, pirmenybę teikiant darbo vietų kūrimui probleminėse teritorijose.

Socialinis tinklas „Twitter" pradėjo ieškoti pirkėjų, kurie galėtų investuoti į bendrovę 400 milijonus dolerių. Pasak laikraščio „The New York Times“, investuotojai gaus bendrovės akcijų, kurių  bendra kapitalizacija siekia  apie  aštuonis milijardus dolerių. Anksčiau rinkoje buvo pasirodę keletas Twitter vertinimų. Liepos pradžioje, „The Wall Street Journal" rašė, kad potencialių investuotojų nuomone  tikroji bendrovės  vertė –  septyni milijardai JAV dolerių.

Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais, šio regiono šalys vėl yra pakilime. Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Vienas JAV tyrimų centras teigė, kad rizikos draudimo fondai Afrikoje graibsto žemes ir taip bando padidinti savo pelnus maisto ir biokuro pramonės sektoriuose, rašo britų naujienų portalas BBC. Oaklando institutas savo ataskaitoje teigė, kad rizikos draudimo fondai ir kitos užsienio įmonės dažniausiai be tinkamai paruoštų sutarčių įsigijo didžiulius žemės plotus Afrikoje. Sakoma, kad šie įsigijimai iš savo gyvenamųjų vietų privertė išsikelti milijonus smulkiųjų ūkininkų.

Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų. Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite.

„Bet galutinis rezultatas bus visiškai aiškus ir skaidrus“, - pažadėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kalbėdamas apie atominės elektrinės investuotojo atranką. Matyt - nejučia susipainiojo. Rezultatas – stovinti ir gaminanti įperkamą elektros energiją atominė elektrinė, kuri duoda ekonominę naudą. Toks jis turi būti ir čia nereikia nei skaidrumo deklaracijų, nei kitokių prieskonių. Skaidrumo norėjosi būtent investuotojo atrankos procese, tačiau jo kaip tik ir nebuvo.

Naktį iš birželio 6-osios į 7-ąją valstybinis koncernas „Belneftechim“ vidutiniškai 31 proc. padidino degalų kainas, rašo „telegraf.by“. Litras dyzelino dabar Baltarusijoje kainuoja 5 100 rublių (2,4 Lt), 92 markės benzinas - 5 100 rublių (2,4 Lt), 95 markės benzinas - 5 800 rublių (2,73 Lt), o 80 markės benzinas - 4 950 rublių (2,3 Lt). „Belneftechim“ teigia, kad kainos buvo padidintos, „siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo nesankcionuoto naftos produktų išvežimo, sumažinti degalų kainų skir...

Antradienį aukso kainos išaugo investuotojams sunerimus, kad JAV ekonomika lėtėja. Aukso kaina išaugo 2,45 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 545,50 JAV dolerio už unciją. Investuotojai laukia JAV federalinio atsargų banko vadovo Beno Bernankės (Ben Bernanke) kalbos apie šalies ekonomikos perspektyvas, kurią jis sakys antradienį. Sidabro kaina išliko beveik nepakitusi ir siekė 36,73 JAV dolerio už unciją. Pastaruoju metu aukštas aukso kainas palaikė silpni duomenys apie JAV ekonomiką.

„Kita finansų krizė yra neišvengiama, nes nespėjome išspręsti pagrindinių priežasčių, sukėlusių ankstesnę krizę“, – teigė legendinis investuotojas Mark Mobius, kuris valdo investicinės kompanijos „Franklin Templeton Investments“ fondus. 2008 metų rugsėjį globalinę finansinę krizę iš dalies sukėlė išvestiniai finansiniai produktai, JAV vidaus paskola, dolerio nuvertėjimas kas ir lėmė „Lehman Brothers Holdings“ žlugimą ir krizės pradžią.

Vokietija pripažinta patraukliausia investuotojams Europos šalimi, praneša DW-WORLD, remdamasis britų audito kompanijos „Ernst & Young“ tyrimu. Apklausoje dalyvavo per 800 tarptautinių kompanijų vadovų. Pirmaujančias Vokietijos pozicijas pagal investicinį patrauklumą lemia palankus socialinis klimatas, aukšta gyvenimo kokybė, gerai išvystyta infrastruktūra, didelė vidaus rinka, taip pat tradiciškai aukšta Vokietijos darbo jėgos kvalifikacija.

Investuojant rizikos nustatymas yra labai svarbus dalykas, o kartu - nemenkas iššūkis. Tikriausiai niekas nesibaimina, kad investicijos duos per didelę grąžą, atvirkščiai, paprastai rūpinamasi, kad nebūtų per mažai ir kaip gauti kuo daugiau. Kadangi galimas didesnis pelningumas neatsiejamas nuo didesnės rizikos, tai besivaikant kuo didesnės grąžos portfelį tenka formuoti iš rizikingiausių investicijų. Rezultatas – didelė portfelio rizika, o šito investuotojai paprastai nenori.

Jau kuris laikas viena populiariausių ekonominių temų Lietuvoje – investicijos. Aukščiausia šalies valdžia neriasi iš kailio, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą. Peržvelgus kelerių paskutinių metų Vyriausybės nuveiktus darbus, galima tvirtinti, kad susidomėjimas investavimo galimybėmis Lietuvoje yra.

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai krizė pradėjo eiti į pabaigą, viename straipsnyje minėjau, kad ją sukėlė dirbtinės priežastys, todėl padariniams šalinti reikės skubios ir dirbtinės „reanimacijos“. Krizė baigėsi, padarinių liko, „gaivinamieji“ vis dar guli intensyvios priežiūros skyriuje.

Ūkio ministras Rimantas Žylius kartu su IBM viceprezidentu Johnas Kelly ir „IBM Research“ Ciuricho mokslinių tyrimų centro vadovu Matthiasas Kaiserswerthas susitarė dėl tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir „IBM Research“. Naujojo IBM Nanotechnologijų centro Ciuriche atidarymo proga Šveicarijoje viešintis ūkio ministras sakė, kad IBM atstovai teigiamai įvertino projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, veiklą ir tai yra pagrindas vystyti esamus ir kalbėti apie naujus projektus, jų ap...

Europos bankų nuostoliai Graikijos bankroto atveju pagal pesimistiškiausią scenarijų gali siekti 34,4 mlrd. eurų (119 mlrd. Lt). Tai pranešama savaitinėje reitingų agentūros „Moody's“ apžvalgoje. Pasak „Moody's“, didžiausią nerimą kelia bankų prarastas pasitikėjimas tarp investuotojų ir indėlininkų, taip pat susirūpinimas, kad Graikijos valdžia atsisakys remti finansų įstaigas. Praėjusią savaitę Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai gali neužtekti 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo „telegraph.co.uk“. JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.

Apie 85 proc. investuotojų visame pasaulyje prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau Graikija neįstengs sumokėti savo skolų ir bus priversta paskelbti bankrotą, rodo „Bloomberg“ atliktos apklausos duomenys. Dauguma „Bloomberg Global Poll“ surengtos apklausos dalyvių analogišką situaciją prognozuoja ir Airijai bei Portugalijai, kurios gavo tarptautinę finansinę paramą vėliau nei Graikija. Prognozė visoms trims šalims ženkliai pabloginta nuo šių metų sausio.

Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo Osamos bin Ladeno žuvimo paskelbimas. Pasaulio reakcija įvairi, o Vakarų investuotojai žinią įvertino teigiamai. Buvo iškeltos ne tik vėliavos, bet ir akcijų kainų kursai. Rinkos greitai atvėso, nes prasidėjo įvairios spekuliacijos dėl skuboto jo palaidojimo, žuvimo aplinkybių. Kilo klausimas: kas dabar? Kapitalo rinkose atsakymai virto veiksmais. Naftos ir aukso kainos pradėjo kristi. Itin smarkiai – sidabro kaina.

Reitingų agentūros užsipuolė Graikiją nešykštėdamos kritikos po to, kai aukšti euro zonos pareigūnai pripažino, kad šaliai netrukus prireiks antrojo gelbėjimo priemonių paketo. Tačiau reitingų agentūros „Standard & Poor's“ nuomone, šaliai gali prireikti daug radikalesnių priemonių norint palaikyti stabilią dabartinę Graikijos skolą - 327 mlrd. eurų. Agentūros manymu, Atėnams teks sumažinti nominalią obligacijų vertę 70 proc., dėl to investuotojų lauktų nemaži nuostoliai.