investicijos

Verslo žurnalo „The Street“ korespondentas Joshua M. Brownas apžvelgia jau besibaigiančių 2010 metų investavimo tendencijas, pateikia svarbiausias šių metų investavimo temas bei užgaidas. Jis taip pat prideda dar vieną įrašą į savo nuo 1996 metų daromą sąrašą, kuriame pateikiami tų metų investavimo arkliukai ir juos įgyvendinę asmenys.

Pramonės įmonių vadovai kitąmet tikisi palankesnių metų investicijoms. Jie prognozuoja, kad investicijos 2011 metais augs: kad investicijos didės, teigė 37 proc. įmonių vadovų, kad mažės – 8 proc., o 12 proc. investicijų nenumatė. Pramonės įmonių vadovų spalio – lapkričio mėnesių apklausos rezultatai rodo, jog investicijos pramonės įmonėse 2010 metais, palyginti su 2009 metais, mažėjo, tačiau mažiau nei prieš metus, pažymi Statistikos departamentas.

Pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones parama jos gavėjams išmokama pateikus mokėjimo prašymus. Teikti mokėjimo prašymus  taip pat privalo paramos gavėjai, gaunantys paramą pagal  KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Turi pusiau natūrinį ūkį Latvių kilmės Dzintars Avišans (lietuviškai, kaip sakė jis, jį vadina Gintaru) Gailiškių kaime (Gadūnavo sen., Telšių r.) turi pusiau natūrinį ūkį.

Bahamų salose registruotai kompanijai „Taurus Asset Managament Fund Limited“, kuriai nuo ketvirtadienio priklauso 50 proc. kompanijos „Baltijas aviаcijas sistеmаs“ (BAS, kompanijos „airBaltic“ akcininkei) akcijų, bendrasavininkių susirinkime atstovavo Rusijoje gyvenantis verslininkas Stanislavas Kovtunas, rašo rus.DELFI.lv su nuoroda į įmonių registro duomenis.

2011–2016 m. Lietuvos ir Šveicarijos gamtos ir technologijų mokslų sričių mokslininkai vykdys bendrus mokslinius tyrimus ir rengs mokslo renginius pagal dvišalio bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Jai įgyvendinti iš viso skirta 10 mln. 649 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 27 mln. 500 tūkst. litų), iš kurių Lietuvos dalis sudaro 15 proc. paramos lėšų.

Per septynerius metus pensijų fondai pasipildė tik 209 mln. litų, o „Sodros“ biudžeto deficitas per tą laiką šoktelėjo net iki 5,7 milijardo litų. Estijoje laikinai sustabdytas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, Vengrijoje apskritai atsisakyta tokios praktikos, o Lietuvos pensijų fondai mėgina išsaugoti bent tuos 2 proc.

Didžiausia šalies stipriųjų gėrimų gamintoja ir eksportuotoja AB „Stumbras“ į „999“ trauktinių šeimos atnaujinimą investavo 4,8 mln. litų.  Didžiules investicijas bendrovė sieja su eksporto plėtros strategija. Nepaisant besitęsiančio sudėtingo ekonominio laikotarpio šalyje, tokio dydžio investicijas „Stumbras“ vertina kaip būtinas, norint šios produktų grupės lyderiavimą iš Lietuvos ilguoju laikotarpiu perkelti į tarptautinius vandenis.

2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti. Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“, nusprendusi pasitikrinti šalies patrauklumą investicijoms ir tarptautinei prekybai, sužinojo, jog maždaug pusė apklaustųjų mano, kad Lietuva yra patraukli verslo plėtrai, rašo „Verslo žinios“. Pagrindiniais pranašumais respondentai laikė naują, greitai augančią rinką, palankias sąnaudas ir gerą geografinę padėtį. Kaip matyti iš „Vilmorus“ atliktos apklausos, užsienio verslininkai pagrindiniais Lietuvos pliusais laiko ne verslui palankią aplinką, bet, pvz.

Kauno viešojo transporto sistemai tobulinti bus skirta daugiau kaip 20 mln. litų, už kuriuos bus perkami autobusai ir tiesiami dviračių takai. Už šias lėšas ketinama atnaujinti viešojo transporto parką bei rekonstruoti dviračių taką miesto centre. Planuojama, kad darbai prasidės po pusmečio, praneša Lietuvos radijas. Projektui beveik 20 mln. Lt. skyrė ES, apie 3 mln. Lt. – savivaldybė. Įsisavinant paramą, ketinama nupirkti 24 autobusus, naudojančius suspaustas gamtines dujas.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas interviu ,,Ekonomika.lt“ sakė tikįs, kad  investicijų Lietuvoje čiaupas nebus užsuktas. - JK kompanija atidarė alternatyvios energijos jėgainę Kariotiškių sąvartyne. Ar pasiteisina Lietuvoje investuojančių britų lūkesčiai ir ko galime tikėtis ateityje? - Džiaugiamės, kad į naujos jėgainės atidarymą investavo britų kompanija, nes tai kol kas vienintelė tokia jėgainė, išgaunanti energiją iš metano dujų.

Dar vis priimamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Remiamas energinių želdinių, tinkamų biokuro gamybai, auginimas. Tokių projektų vykdytojai gali tikėtis net iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų kompensacijos.

Lietuvos gyventojai vis aktyviau investuoja į alternatyvią energiją: nusiperka, arba išsinuomoja žemę, užsodina želdiniais ir po kelerių metų kaip biomasę planuoja parduoti Lietuvos katilinėms. Šį draugišką aplinkai verslą skatina Europos Sąjunga (ES), kuri finansuoja iki 70 proc. tokių projektų įgyvendinimo išlaidų. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ūkininkauti pradeda didmiesčių gyventojai, kurie ūkininkavimą vertina ne kaip gyvenimo būdą, o kaip itin perspektyvią investiciją.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Norvegijos ambasados surengtoje konferencijoje „Norvegijos verslas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos“ norvegų kompanijų atstovams buvo pristatytos galimybės investuoti Lietuvoje bei supažindinama su dviejų šalių verslo bendradarbiavimo patirtimi.

Kamieninių ląstelių tyrimus atliekančios škotų įmonės „Roslin Cellab“ , kurią įkūrė garsusis Roslino fondas, atstovai šiomis dienomis Vilniuje ir Kaune susitinka su mokslininkais ir verslininkais dėl galimybių investuoti  Lietuvoje, pranešė viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. „Mums priimtina Lietuvos pažanga mokslo srityje ir jūsų ambicijos, matome čia daug galimybių bendradarbiauti.

Valiutų rinka tradiciškai buvo pajungta bankams ir įmonėms, kurios su jos pagalba saugosi valiutinės rizikos. Dabar ši rinka yra prieinama ir masei smulkių investuotojų. Tačiau, prieš pradedant savo rizika investuoti į valiutas, verta susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis, kurių laikantis galima apsisaugoti nuo nuostolių.

Vokietijoje viešintis ūkio ministras Dainius Kreivys  ragina šios šalies įmones steigti savo padalinius Lietuvoje:  vienai didžiausių pasaulyje korporacijų „Bosch“ pasiūlyta kurti Lietuvoje paslaugų centrą bei apsvarstyti galimybes dėl gamybinio padalinio steigimo, o „Schott Solar AG Mainz“  kompanija pakviesta steigti fotoelementų gamybos arba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinį.

Pasigirdus kalboms, jog populiari minitinklaraščių svetainė „Twitter“ ieško naujų investuotojų, tinklo įkūrėjas Evanas Williamsas paneigė kalbas, jog bendrovei pritrūko kapitalo. San Franciske įsikūrusi „Twitter“ turi daugiau nei 175 mln. vartotojų visame pasaulyje ir yra viena populiariausių interneto socialinių tinklų paslaugų.

JAV automobilių gamintoja, kompanija „General Motors“ (GM) pritraukė daugiau nei 20 mlrd. JAV dolerių pirminio viešojo akcijų siūlymo visuomenei metu ir taip sumažino JAV vyriausybės turimą kompanijos akcijų dalį, skelbia verslo naujienų tinklapis „Bloomberg“. GM savininkai, tarp jų ir JAV valstybės iždas, pardavė mažiausiai 15,8 mlrd. JAV dolerių vertės paprastųjų akcijų, po 33 JAV dolerius už akciją. Privilegijuotų akcijų pardavimai gali padidinti uždirbtą sumą iki 23,1 mlrd.

Kaune naujai atidaromame greitojo maisto restorane „McDonald's“ ketinama įkurti 60 naujų darbo vietų. Šiuo metu vykdoma darbuotojų atranka tęsis iki lapkričio 29 d. Naują restoraną laikinojoje sostinėje planuojama atidaryti šių metų pabaigoje. „Iki restorano atidarymo ketiname įdarbinti apie 40  darbuotojų, kitų metų pradžioje – dar apie 20. Darbuotojams nekeliame nepagrįstai didelių reikalavimų – atsakingumas ir iniciatyvumas – yra savybės, kurios mums svarbios.

„Pagal pradėtų įgyvendinti tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių Lietuva šiais metais yra visa galva aukščiau už Latviją ir Estiją. Kaimynus šiemet lenkiame trečdaliu“, - sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Duomenų bazės "fDiMarkets.com" duomenimis, per sausį-spalį paskelbta apie 26 naujų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų Lietuvoje įgyvendinimą, o tai atitinkamai 27 proc. ir 30 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje.

„NDX Energija“, kuri neseniai tapo lenkų bendrovės „Mispol“ akcininke, nori padidinti savo turimų 5 proc. akcijų paketą iki 33 proc. Analitikų teigimu, toks akcijų paketas būtų vertas apie 37 mln zlotų (32, 19 mln. litų). Akcijas ketina pirkti bendovė „Newma Hildings“, kurią kontroliuoja lietuviškoji „NDX Energija“, rašo parkiet.com.

Šiais metais auga tiek lietuviškų prekių eksporto į Vokietiją apimtys, tiek Lietuvos verslo susidomėjimas plėtros galimybėmis vienoje pagrindinių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos verslo interesų augimą Vokietijoje liudija tiek statistiniai prekybos duomenys, tiek mūsų šalies verslininkų investicijos Vokietijoje.

Lietuvos verslui, vis aktyviau sukančiam investicijas Baltarusijos link, iš šios šalies atėjo nerami žinia - vietinis rublis pinga. Ar tai tik laikini svyravimai, ar vietinės valdžios politika, kol kas neaišku, rašo „Verslo žinios". „Rublio nuvertėjimas mums būtų labai nepalankus, nes per mėnesį į Baltarusiją įvežame apie 500 t produkcijos ir eksportą norime didinti.

Besivystančios rinkos suteikė lengvatas verslo pradžiai, nuosavybės registracijai, suteikė daug informacijos apie kreditus, todėl pirmavo pagal rezultatus. Pagal ketvirtadienį Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos paskelbtą tinkamiausių verslo pradžiai šalių dvidešimtuką, verslumas labiausiai puoselėjamas Rytų Azijos šalyse. O geriausia šalimi pradėti verslą laikomas Singapūras.

Kinijos institucinis investuotojas įsigijo „Daimler“ akcijų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Tai yra pirmas kartas, kuomet institucinis investuotojas iš Kinijos investuoja į „Mercedes-Benz“ automobilių gamintoją. „Daimler“ atstovas spaudai nepateikė konkrečios informacijos apie investuotoją. Vokietijoje investuotojai neprivalo deklaruoti savo turimų akcijų, nebent jos viršija 3 proc. nuosavybės slenkstį.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas atskleidė vyriausybė planus transformuoti Londono East Endą į vieną svarbiausių pasaulio technologijų centrų. Į projektą, pavadintą „East London Tech City“, pasiryžusios investuoti tokios kompanijos kaip „Google“ ir „Facebook“, skelbia BBC. Premjeras tikina, kad ši vietovė, kurioje taip pat įsikūręs 2012 Londono olimpinių žaidynių parkas, galės mesti iššūkį garsiajam Kalifornijos Silicio slėniui.

Dar vis renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Pagal šią priemonę remiamos investicijos į miškus ir jų ūkius. Paraiškas paramai pagal  priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali teikti miško savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos. Paramos jie gali siekti pagal dvi šios priemonės veiklos sritis.

Šaltajam karui likus praeityje, daugumoje pasaulio šalių įsivyravo įvairios kapitalizmo formos – nuo Kinijos leninizmo iki įvairių kleptokratijos formų, skirtingų angloamerikietiškų sistemų ir įvairių europietiškų kapitalizmo atšakų.

Net ir nesibaigiantis sunkmetis smarkiai nepakoreguos valdžios įpročio trūkstamus pinigus investuoti į ne pačias reikalingiausias sritis. Pateikta 2011 metų Valstybės investicijų programa (VIP) parodo, kad ir toliau bus įrenginėjama rezidencija premjerui, statomi rūmai saugumiečiams, šimtus milijonų litų leisime keliams tiesti, pinigų liks net kalėjimams remontuoti. Rezidencija brangs Finansų ministerija paskelbė, kad „iš viso VIP 2011 metams skiriama 3 mlrd. 751,7 mln.

Ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis teigia, kad pasaulio rinkos atsigauna, bet analitikų prognozės nėra vienareikšmės. Vieni neatmeta recesijos pasikartojimo, ypač nerima kelia šalių biudžetų deficitai, skolos. Geros naujienos Geros naujienos — auga eksportas, kurį skatina atsigaunančios pasaulio rinkos, mažos palūkanų normos mažos, valstybė palyginti pigiai skolinosi. „Panašu, jog pradės atsigauti ir kreditų rinka.

Vilniaus miesto savivaldybė pakartotinai skelbia Kalvarijų turgavietės nuomos konkursą. Konkurso laimėtojui 25 metams bus suteikta teisė nuomotis, rekonstruoti, eksploatuoti ir administruoti turgavietę. Laimėtojas privalės per 3 metus rekonstruoti Kalvarijų turgavietę ir į turgavietės rekonstrukciją investuoti ne mažiau kaip 25 mln. Lt. Rekonstrukcija turės būti vykdoma etapais, kad Kalvarijų turgavietė nebūtų uždaroma ir joje nuolatos būtų prekiaujama.

Katę maiše siūlančios pirkti įstaigos vis dėlto gali būti baudžiamos. Tai įrodė teismas, kuris pripažino, kad už milijonų viliojimą atsakomybė yra. Dar prieš porą metų, 2008–ųjų rudenį, plačią reklaminę akciją pradėjusi investicijų bendrove prisistatanti „Investment House" skelbė: „47 proc. per metus. Investavę 20 000 litų per 3 metus uždirbame 63 530 litų. Ieškome partnerių kartu pirkti dvi stabilias įmones. Minimali suma – 20 000 litų.

Netrukus Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) skelbs konkursą generaliniam rangovui, kuris įrengtų penktą 300 mln. litų vertės agregatą. Objektą pastatyti planuojama iki 2014-ųjų, rašo „Kauno diena". Pasak bendrovės „Lietuvos energija" generalinio direktoriaus Aloyzo Koryznos, įrengusi penktą agregatą, Kruonio HAE dirbs kur kas efektyviau, bus galima operatyviai keisti elektrinės galingumą.

Besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nuomonė apie investavimą į žemės sklypus skiriasi: apie pusė aruodas.lt respondentų teigia, kad naudinga pirkti sklypus, tačiau pabrėžia, kad perkant reikėtų būtinai žiūrėti, kokioje vietoje yra sklypas. Jei žemė miesto centre, šalia ežero pakrantės ar netoli upės, tai beveik garantuoja, kad investicija nenuvertės, bus naudinga.

Pasaulio ekonomikos augimas per artimiausius 6-10 mėnesių sulėtės, o atsigavimo kelias bus duobėtas, prognozuoja investicinio banko Šiaurės ir Baltijos šalyse „Evli“ analitikai. Anot vyriausiojo „Evli“ investicijų vadovo Kimo Pessalos, išsivysčiusios šalys per daug iklimpo į skolas, todėl ateinančiais metais pasaulinis ekonomikos augimas remsis besivystančių šalių rinkomis – jų vidaus vartojimu ir investicijomis šiose šalyse.

Garsūs investuotojai vis dažniau peržengia Lietuvos slenkstį. Žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti premjerą Baltijos šalių investavimo caru. Vyriausybė džiūgauja, darbo ištroškę lietuviai – taip pat. Tačiau mažai diskutuojama apie tai, kokius aukso kalnus jiems už tai pakloja Lietuva. Neseniai Lietuva vėl džiūgavo – vyriausybė greta „Barclays“, „Western Union“ prisiviliojo ir IBM. Aišku, ne už dyką – per penkerius metus iš Europos Sąjungos paramos ir bankų paskolų įmonei bus skirta 210 mln.

Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Darius Kreivys, ketinantis paversti Lietuvą aukštųjų technologijų paslaugų centru, praėjusią savaitę lankėsi Danijos Karalystėje. Čia viliojo užsienio verslininkus investuoti Lietuvoje. Gal verčiau paraginti saviškius verslininkus investuoti į aukštąsias technologijas ir sudaryti jiems panašias šiltnamio sąlygas, kokios dosniai žadamos užsieniečiams. Apie tai kalbame su ekonomikos profesoriumi, buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu Gyliu.

2010 m. antrąjį ketvirtį daugiausia investavo Lenkijos (447,6 mln. Lt), Tailando (61,7 mln. Lt), Suomijos (27,4 mln. Lt), Kipro (22 mln. Lt) ir Vokietijos (13,1 mln. Lt) investuotojai, skelbia Statistikos departamentas. Daugiausia investuota į kokso ir rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų gamybas (531,9 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (27,1 mln. Lt) ir profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (22,7 mln.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė tyrimų centro steigimui, kuris koordinuos bendrus Lietuvos mokslininkų ir IBM tyrimus. Posėdžio metu Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms pavesta pasirašyti centro steigimo sutartį ir kitus su steigimu susijusius dokumentus. Naujas tyrimų centras steigiamas remiantis Vyriausybės ir IBM penkerių metų jungtinės veiklos sutartimi dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, kuri buvo pasirašyta rugsėjo 16 dieną.

Bankų asociacijos prezidentas sako, kad dabar bankų klientai, rinkdamiesi, kur investuoti, nebepasitiki net Vyriausybės vertybiniais popieriais. „Anksčiau buvo laikoma, kad investuoti į Vyriausybės obligacijas visiškai nerizikinga. Dabar nebėra tokio tikrumo. Rinkoje – saugių instrumentų badas“, – sako finansų ekspertas. Dėl to bankuose smarkiai daugėja indėlių. Pagrindinė investicija – indėliai Tiek Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, tiek kiti lrt.

Prasidėjus rudeniui, prasideda ir naujas teatrų sezonas, kino teatrų repertuarai pasipildo įspūdingais filmais, o į jaukias koncertų sales iš atvirų erdvių grįžta atlikėjai, atnaujinamos muziejų ekspozicijos. Viskas atrodo taip nauja ir įdomu, bet kaip viską aplankyti – juk bilietai tikrai nepinga?! Galimybių tikrai yra ir pasistengti verta – tereikia tik prisiminti keletą naudingų patarimų. Nenukelkite visko į savaitgalius.

Prekybos centrų valdymo milžinas iš Vokietijos ECE už 10 kartų mažesnę, nei investuota, kainą spaudžia lietuvius perleisti sostinės prekybos centro „Ozas“ akcijas. Pastarieji neatmeta, kad prireiks teismo pagalbos, rašo „Lietuvos rytas“. „Ozas“ per pusę priklauso Vokietijos bendrovei „ECE Projektmanagement“, valdančiai per šimtą prekybos centrų Europoje, ir Lietuvos bendrovei ICOR su partneriais. Kelerius metus taikiai bendradarbiavę vokiečiai ir lietuviai jau turi vienas kitam priekaištų.

Rugpjūtį pasklidusi žinia, kad Pietų Korėjos verslininkai Tauragėje, buvusiose Vytauto gatvės kareivinėse, su savivaldybe ketina kurti bendrą įmonę, kurioje būtų surenkami elektros energiją taupantys šviestuvai, vieniems sukėlė džiaugsmą – didelės investicijos, atsiras darbo vietų, kitiems sąmyšį – prestižinėje gyvenamosios ir komercinės statybos teritorijoje kuriama gamykla, nuo Ramovės gatvės naujų namų nutolusi vos keliasdešimt metrų.

Rugpjūtį pasklidusi žinia, kad Pietų Korėjos verslininkai Tauragėje, buvusiose Vytauto gatvės kareivinėse, su savivaldybe ketina kurti bendrą įmonę, kurioje būtų surenkami elektros energiją taupantys šviestuvai, vieniems sukėlė džiaugsmą – didelės investicijos, atsiras darbo vietų, kitiems sąmyšį – prestižinėje gyvenamosios ir komercinės statybos teritorijoje kuriama gamykla, nuo Ramovės gatvės naujų namų nutolusi vos keliasdešimt metrų.

Net ir šiais skaitmeninių technologijų laikais mokslininkams, tyrėjams bei studentams nėra paprasta rasti reikalingą informaciją atskirose tyrimų srityse, teigia Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Norint analizuoti įvairių mokslo sričių tyrinėjimus, naujausius duomenis ar kitą su mokslo tyrimais susijusią informaciją, tenka daug laiko praleisti naršant skirtingų bibliotekų archyvuose.

Po stabtelėjimo vasaros pradžioje būsimųjų pensininkų turto augimas rugpjūčio mėnesį buvo vienas didžiausių šiais metais – iš investicijų uždirbta 60 mln. litų. Bendra per 2010 metų aštuonis mėnesius iš investicijų uždirbta suma siekia 215 mln. litų, tuo tarpu „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė tik 160,8 mln. litų.

Prabėgus pusantrų metų po naktinės mokesčių reformos šalyje vėl bus karšta. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti (arba nepritarti) mįslingos bendrovės „Visuomis Holding Company, AB" įkūrimui, rašo "Lietuvos rytas". Nors bendrovė, kaip teigiama, jau įregistruota Valstybiniame turto registre, kol kas tik menkai užsimenama, kas tas „Visuomis", kuriam gali būti patikėta valdyti visą valstybės, kitaip tariant, visuomenės turtą.