investicijos

Vokiečių pigių prekių prekybos tinklui „Lidl“ nesėkme baigėsi ir trečiasis bandymas įkelti koją į Panevėžį. Anksčiau užprotestavusi verslininkų ketinimams ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankryža statyti maždaug 2000 kvadratinių metrų prekybos centrą, Savivaldybės taryba užkirto kelią ir mažai parduotuvei. Miesto Tarybos nariai nesiryžo leisti verslininkams pakeisti 14 arų sklypo ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankryža paskirtį iš gyvenamųjų namų statybos į komercinę.

Drabužių mažmeninės prekybos tinklas „Hennes & Mauritz” (H&M) pasirašė sutartį dėl ploto nuomos prekybos centruose „Akropolis“ Vilniuje bei Klaipėdoje. Tai vz.lt patvirtino Andrius Vitkus, nuomos sandoriui tarpininkavusios nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „NEWSEC/Re&Solution“ tarpininkavimo skyriaus vadovas Baltijos šalims. Pasak jo, sutartis pasirašyta dešimčiai metų su galimybe pratęsti.

Visuomenėje egzistuoja keli mitai apie gyvybės draudimą. Pirma, manoma, kad gyvybės draudimas skirtas tik nuo nelaimingų atsitikimų ir mirties atveju. Antra, gyventojai dažnai tiki, kad gyvybės draudimu svarbiausia drausti vaikus, o ne šeimos maitintoją. Paplitęs mitęs ir tai, kad gyvybės draudimui užtenka standartinių įmokų neatsižvelgiant į šeimos maitintojo gaunamas kasmetines pajamas.

Didžiausias restoranų tinklas Baltijos šalyse „Hesburger“ Lietuvoje pernai pasiekė 25 mln. litų apyvartą, o tai yra apie 38 proc., arba 9,5 mln. litų daugiau nei 2010 m. (15,5 mln. litų). Kitąmet bendrovė Lietuvoje planuoja atidaryti dar penkis restoranus. Anot įmonės, greitą tinklo plėtrą lėmė investicijos į naujų restoranų atidarymą bei asortimento didinimas. Bendrovės išplatinto pranešimo duomenimis, pernai apyvarta Lietuvoje išaugo 38 proc.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Tauragės rajono savivaldybė galutinai nutraukė verslo „ryšius“ su Pietų Korėjos bendrove „LK Development“. Savivaldybės Taryba nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-aisiais sudarytą su korėjiečiais. Viskas, kas liko iš garsių kalbų apie milijonines investicijas, – dvylika jų paliktų lempų.

Billą Gatesą geriausiai žinome kaip susikrovusį milijardus iš kompanijos „Microsoft“ bei vėlesnių jo filantropinių darbų. Tačiau pastaruoju metu nutiko šis tas įdomaus: JAV žurnalo „Forbes“ sudaromame turtingiausiųjų sąrašo duomenimis, jis praturtėjo 6 mlrd. JAV dolerių, tad nuo šiol iš viso valdo 66 mlrd. JAV dolerių turtą. Anot „Forbes“, dabartinė B. Gateso turto vertė stulbinančiai nesusijusi su prieš 37 metus jo įkurtos kompanijos akcijų verte.

Vilniaus pakraščio nebedarkys aukštos įtampos  elektros linijos. Jos bus nutiestos po žeme. Tačiau, anot energetikų, požeminiai kabeliai yra tokie brangūs, kad juos sau leisti gali tik vienas kitas didmiestis. O įsivaizduoti Lietuvą be įprastų elektros stulpų ir linijų dar tikrai per anksti. Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa – viena iš nedaugelio atkarpų, kurioje visai netrukus nebeliks elektros stulpų ir laidų.

Praėjusią savaitę bendrovės „Izobara“ akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonės veiklą. Toks žingsnis žengtas susidūrus su finansiniais sunkumais ir siekiant išvengti įmonės bankroto bei išsaugoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą. 2010 m. „Izobara“ patyrė beveik 6 mln. Lt nuostolį, 2011 m. – 8,36 mln. Lt. Preliminariais duomenimis, šių metų pirmo pusmečio bendrovės nuostoliai siekia 1,71 mln. Lt. „Izobara“ yra numačiusi atsisakyti nuostolingos veiklos ir pajamas gauti iš šilumos tiekimo.

„Pastaroji valdžia labai daug nuveikė, kad į Lietuvą ateitų užsienio investicijos, todėl per kelerius metus ir sugebėjome pritraukti tiesioginių užsienio investicijų už 10 mlrd. litų. Ir subsidijos verslininkams – tik „saldainiukas“, kuris atsipirko su kaupu, nes įmonės tokią pačią sumą per metus gražina mokesčių pavidalu.

Kauno technologijos universitetui „Schneider Electric Lietuva“ padovanojo pažangios techninės ir programinės įrangos. Jau dešimtus metus tarptautinės energijos valdymo sprendimų ir elektros įrangos bei automatikos įrenginių gamintojos parama reikšmingai prisideda ruošiant studentus paklausiausiose elektros inžinerijos specialybėse, tokiose kaip valdymo sistemos, robotika, elektros energetika, atsinaujinantieji šaltiniai.

Darbas – tai ne tik priemonė užsidirbti pinigų, bet ir būdas tobulėti. Daugelis darbdavių suteikia sąlygas kompetencijų kėlimui ir siunčia savo darbuotojus į įvarius mokymus, seminarus ir kursus. Vis dėlto ne visiems to pakanka arba tai, ko nori išmokti, nėra susiję su organizacijos ugdymo planu. Į klausimus apie investavimą į kvalifikacijos kėlimą atsako Jūratė Dacienė, „Danske“ banko Personalo tarnybos direktorė.

Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę. Nuvykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Tai pripažįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pažiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“ Įvaizdis kinta Į Naująją Akmenę, Akmenės rajono centrą, atvykome vos prasidėjus rudeniui.

Lietuvos zoologijos sodo laukia permainos. Specialistai jau ruošia teritorijos galimybių studiją ir rengs detalųjį planą. Zoologijos sodas buvo atidarytas dar 1938 metais. Tuomet lankytojus pasitiko 40 gyvūnų, daugiausia – Lietuvos miškų gyventojai, tačiau jau po metų zoologijos sode gyveno 150 augintinių. Dabar čia galima pamatyti beveik 3000 eksponatų. Tarp jų daug retų ir nykstančių gyvūnų.

Rusija neseniai išslaptino informaciją, iki pamatų sukrėsiančią brangakmenių rinką. Pagaliau paskelbta apie naują didžiulį deimantų lauką, kuriame yra „trilijonai karatų“ – pakankamai, kad pasaulinių rinkų paklausa būtų patenkinta artimiausius 3 tūkst. metų. Sovietai telkinį atrado dar 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, po 35 mln.

Lietuvos įmonės „Valentis“ maisto papildas CIGNON, skirtas sausgyslėms, tapo milijoniniu registruotu ES bendrijos prekiniu ženklu. Tai Lietuvai pranešė ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino ženklų tvarkymo institucija Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM). Bendra ES prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema pradėjo veikti 1996 metais, tad milijoninės registracijos teko laukti net 15 metų.

Diskutuojant apie naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl būsimosios jėgainės kaštų, kurie esą prislėgs Lietuvos gyventojų pečius. Mūsų įsitikinimu, visavertė diskusija gali vykti tik tada, kai jos dalyviai bei stebėtojai vadovaujasi ne prielaidomis ir būgštavimais, bet išsamia ir patikima informacija. Todėl siūlome šiek tiek plačiau aptarti VAE statybų kainą ir lėšų šaltinius.

Rytų Europa tokių gausių investicijų iš naftos ir dujų sektoriaus nematė nuo Berlyno sienos griūties. „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir „ConocoPhillips“ įsigijo kasinėjimo teises Lenkijoje, kur manoma, kad glūdi tiek išteklių, jog būtų galima patenkinti nuo 35 iki 65 metų šalies paklausą gamtinėms dujoms, rašo „Wall Street Journal“. Ukrainoje „TNK-BP“ planuoja investuoti 1,8 mlrd. JAV dolerių į šešis skalūninių dujų projektus.

Valstybė investuoja į energetiką ir pastatų renovavimą, bet daug gyventojų emigruoja, ir neaišku, ar šiomis gėrybėmis dar bus kam naudotis, –  tokią mintį pirmadienį surengtame Verslo forume iškėlė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas  Robertas Dargis.

Kokia yra turtuolių paslaptis? Priešingai nei daugelis mano, turtuoliai nebūtinai privalo turėti ypatingų gabumų ar žinių apie investavimą. Gebėjimas pasiekti jūsų finansinius tikslus labiau priklauso nuo charakterio savybių negu nuo talentų ar gebėjimų, rašo „Forbes“. Žinoma, talentai ir gebėjimai taip pat yra svarbūs, jūs galite turėti ir pačią geriausią investavimo strategiją visame pasaulyje, tačiau jei neturėsite kantrybės ja vadovautis iki galo, pralošite daugiau negu galite gauti.

Tarp Lietuvoje planuojančių plėstis viešbučių ir vienas didžiausių tinklų – „Hilton“. Taip pat ketinimu atsidaryti Lietuvoje turi „Sheraton“, antrą viešbutį planuoja atidaryti „Ramada“, skelbia vz.lt cituodamas BNS informaciją. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė BNS sakė, jog su „Hilton“, „Ramada“, „Sheraton“ yra pasirašyti ketinimų protokolai. Pasak E. Šiškauskienės, viešbučių investicijas stabdo besikeičiantys mokesčiai.

„Aprangos“ grupė šį rudenį į prekybos centrą „Europa“ investavo 3,5 mln. litų. Mažmeninės prekybos tinklas sostinės prekybos centre investavo į penkių naujų drabužių ir aksesuarų parduotuvių atidarymą bei senos parduotuvės rekonstrukciją. Tarp naujų parduotuvių – tokie prekės ženklai kaip „Strellson“, „Coccinele“, „PennyBlack“. Šį savaitgalį taip pat planuojama atidaryti „Marella“ prekės ženklo parduotuvę.

Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Pasaulio kryžkelėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė milžiniško užsienio investicijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Geopolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei saugumą.

Prancūzijoje pradedami įrenginėti nauji greičio matuokliai, kurie fiksuos ne tik momentinį, bet ir vidutinį greitį kelių kilometrų atkarpoje. Pirmasis tokio tipo greičio matuoklis sukonstruotas Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje. Šių matuoklių veikimo principas yra gana paprastas. Pirmoji greičio matuoklio kamera stovi atkarpos pradžioje ir fiksuoja automobilio greitį ir laiką, kuomet šis įvažiuoja į aparato veikimo zoną.

Europos investicinis bankas (EIB) skubiai skiria Atėnams 750 mln. eurų paramą, vadovaudamasis sutartimi, kurią pasirašė Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras su EIB prezidentu Werneriu Hoyeru, ketvirtadienį pranešė Graikijos finansų ministerija. Apie tai informuoja „RIA Novosti“. „Pagal šią sutartį galima bus nedelsiant grąžinti įsiskolinimus iki 750 mln. eurų tokiose srityse kaip energetika, švietimas, transportas, taip pat smulkiojo ir vidutiniojo verslo bendrovėms.

Rytoj atidaromas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centras, įsikūręs mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Nemunas“. Naujai atidaromas centras – jau ketvirtas iš Lietuvoje kuriamų penkių mokslo, studijų ir verslo slėnių 14 investicinių projektų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Kinijoje su darbo vizitu viešintis Premjeras Andrius Kubilius pakvietė Kinijos verslą aktyviau investuoti į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir taip sukurti placdarmą Kinijos verslo plėtrai Lietuvoje ir Šiaures Baltijos regione. Kinijos Premjeras pažadėjo paraginti kinų verslininkus investuoti į LEZ.

Kasmet finansų pasaulio genijai sukuria naujų investicinių instrumentų. „Business Insider“ siūlo susipažinti su keisčiausiomis rinkoje esančiomis investavimo priemonėmis. Išvestiniai orų instrumentai Išvestiniai finansiniai instrumentai, susieti su orais, gali skambėti beprotiškai, tačiau ši priemonė įvairaus verslo atstovams leidžia apsidrausti nuo nepageidaujamos rizikos.

Išmokyti kūrybingus ir veržlius Lietuvos studentus sėkmingai vystyti savo verslą bei ugdyti šalyje mentorystės kultūrą – tokius ambicingus tikslus prasidėjus naujiems mokslo metams išsikėlė jaunų žmonių verslumą ir naujų verslo įmonių kūrimąsi įvairiais projektais nuolat skatinanti Lietuvos verslininkų konfederacija (LVK). Pasak LVK vadovo, naujasis „Creazone“ projektas atkakliausiems jo dalyviams plačiai atvers duris į Lietuvos ir tarptautinį verslo pasaulį.

Raseiniuose planuojama seną autobusų stotį perkelti į naują sklypą, o esamą autobusų parką iškeldinti už miesto, į Norgėlų kaimą. Šio projekto vertė – 33 mln. litų. Nieko nedarymas irgi kainuoja Raseinių rajono meras Remigijus Ačas „Balsas.lt Savaitė“ aiškino, kad nauja autobusų stotis miestui reikalinga dėl to, kad senoji yra morališkai pasenusi ir susidėvėjusi. „Autobusų stotį planuojama perkelti 200 ar 300 metrų į šoną, ji lieka gretimame, kitame sklype.

Išpuvę dantys, pažeisti organai, gangrenavusios galūnės, – Australijoje, paskelbusioje karą rūkymui, jau pralaimėjo tabako gamintojai. Panašu, kad artimu pavyzdžiu gali pasekti ir Lietuva: Vyriausybė pareiškė palaikanti kai kurias pataisas, o Seimas svarstys ir tabako gaminių pakuočių ženklinimą. Viena iš priemonių esą taip pat gali būti vizualinė informacija apie rūkymo žalą.

Penktadienį Vilniaus biržos indeksas augo 0,7 proc., tačiau aktyvumas nebuvo didelis, rašo „Finasta“. Apyvarta perkopė 200 tūkst. eurų, brango dauguma biržos akcijų. Didžiausio dėmesio vėl sulaukė „Rokiškio sūrio“ vertybiniai popieriai, sandorių vertė siekė 49 tūkst. eurų, iš jų 41,7 tūkst. eurų perleista tiesioginiais sandoriais. Pagrindinio akcininko sandoriai palaiko šio vertybinio popieriaus kainos lygį, akcija brango 0,7 proc.

UAB „TC Prekyba“ valdomas  „Topo centras“ plečiasi. Iki šiol Vakarų Lietuvoje UAB “TC prekyba" neturėjo savų parduotuvių,  jas valdė kita įmonė turėjusi teisę naudotis „Topo centro“ prekės ženklu. Tačiau netrukus Vakarų Lietuvos regione duris atvers tikrosios „Topo centro“ parduotuvės su tinklo standartus atitinkančia aukšta klientų aptarnavimo kultūra,  profesionaliu prekių pateikimu, kvalifikuotu garantiniu aptarnavimu ir, žinoma, pačiomis geriausiomis kainomis Lietuvoje.

Trečiadienį oficialiai duris atvėrė Katedros aikštėje įsikūręs viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“. Penkių žvaigždučių viešbučio atidarymas buvo atidėliojamas penkerius metus nuo pat 2007-ųjų. Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs šio viešbučio direktorius Noelis  Attardas teigė, kad viešbučio atidarymo datą koregavo užklupęs ekonomikos sunkmetis, pusę metų atėmė istoriniai kasinėjimai.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai. Ekonomikos nuosmukis neigiamai paveikė ir brangakmenių paklausą, o finansavimo apribojimas apsunkino deimantų specialistų galimybes įsigyti nešlifuotų deimantų. Belgijoje esantis Antverpeno miestas laikomas prekybos deimantais sostine.

Vilniuje rugsėjo 4 dieną po dvišalių konsultacijų parafuotas Lietuvos ir Mauritanijos susitarimas dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, kuriam įsigaliojus abiejų šalių ūkio subjektai bus skatinami investuoti kitoje šalyje, jų investicijoms bus sudarytos palankios sąlygos ir suteiktos apsaugos garantijos. Susitarimą pasirašyti ketinama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos metu rugsėjo mėnesį.

Šią savaitę liberalai su konservatoriais toliau viešai aiškinosi, ar tinkamas Vyriausybės sprendimas iš nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų, skirtų namų renovacijai, pirkti tris sraigtasparnius gelbėjimo darbams. Iš šio triukšmo darytinos kelios išvados. Pirma, keista, kad liberalai tik dabar atsitokėjo, nors patys pritarė tokiam sprendimui Vyriausybėje.

Po manęs – nors ir tvanas. Taip mąstantys žmonės dažniausiai priima keistus sprendimus. Tikėtina, kad kaip tik tokios nuotaikos apimta Vyriausybė nusprendė už gyvenamiesiems namams renovuoti skirtas lėšas pirkti sraigtasparnius. Iš pradžių visi ministrai paklusniai pritarė pasiūlymui, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. Žvalgytis į Briuselį nebūtina Nors dalį ES paramos lėšų valstybėms leidžiama perskirstyti, tokių staigių posūkių Lietuvoje iki šiol nebuvo.

Nuo rugsėjo 1 d. norintys pradėti savo verslą galės steigti naujos teisinės formos įmonę – mažąją bendriją. Mažoji bendrija turėtų būti patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą. „Mažoji bendrija sudarys galimybę žmonėms be didesnių išlaidų ir gerokai paprasčiau pradėti savo verslą.

Pirmąją automatizuotą biržos prekybos sistemą sukūręs žmogus baiminasi, kad robotai Volstrite įgavo pernelyg didelę galia, rašo „Huffington Post“. Thomo Peterffy istorija prasidėjo šeštojo dešimtmečio komunistinėje Vengrijoje. Būsimo milijardieriaus charakterį atspindi viena iš vaikystės istorijų. T. Peterffy draugas nukeliavo į kaimyninę Austriją ir parsivežė kramtomos gumos. T. Peterffy nusipirko iš draugo vieną pakelį, supjaustė į tris dalis ir pardavė draugams su didele pelno marža.

Statyta šilumai atpiginti ir vos ketverius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, o dar po trejų metų gali būti uždaryta. Tokias niūrias prognozes šilumininkai piešia visoms šalies termofikacinėms jėgainėms, jei Vyriausybė nekeis elektros supirkimo kvotų politikos. Myli tik Vilnių Kitąmet didesnę remtinos elektros supirkimo kvotą Energetikos ministerija siūlo tik „Vilniaus energijos“ elektrinėms.

Šiau­lių mies­to stra­te­gi­nės plėt­ros ta­ry­ba su­da­rė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės 2014–2020 me­tais pla­nuo­ja­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų pa­reng­ti­nį są­ra­šą. Ja­me Šiau­lių oro uos­tui nu­ma­ty­ti net pen­ki pro­jek­tai, ku­rių bend­ra ver­tė – per 200 mi­li­jo­nų li­tų.

Iš Londono olimpinę estafetę perėmęs Rio de Žaneiras jau rengiasi didžiausiai sporto šventei. Ar pavyks Brazilijai pateisinti lūkesčius ir tinkamai suorganizuoti du didžiausius sporto renginius – pasaulio futbolo čempionatą ir olimpines žaidynes? Pamažu blėstant Londono olimpinių žaidynių euforijai Didžioji Britanija skaičiuoja žaidynių įtaką šalies ekonomikai. O 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes rengianti Brazilija jau pradėjo ruoštis sporto karnavalui.

„Avia Solutions Group“ dukterinė įmonė „FL Technics Ulyanovsk“, teikianti orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, simboliniu kapsulės įleidimu pradeda naujojo lėktuvų techninio aptarnavimo centro Uljanovske (Rusija) statybos darbus. „FL Technics Ulyanovsk“ tapo pirmąja kompanija, vykdančia veiklą naujai įkurtoje laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ), esančioje „Ulyanovsk-Vostochny“ oro uosto teritorijoje.