integracija

Tarpvalstybinius santykius ir Kosovo europinės integracijos perspektyvas Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Kosovo Prezidente Atifete Jahjaga. Kosovo vadovė dalyvavo Lietuvos ir Suomijos vadovių inicijuotoje moterų pasaulio lyderių aukšto lygio konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: geriausios praktikos pavyzdžiai“. Susitikime penktadienį Lietuvos vadovė pabrėžė, jog Lietuva remia Kosovo europinės integracijos perspektyvą ir yra pasiruošusi dalintis kelyje į Europos Sąjungą ...

Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Lyderio grupė“ naujųjų vaizdo kamerų perduodamam vaizdui stebėti. „Šioje įmonėje dirbantys neįgalieji miesto vaizdo kameras eksperimento tvarka stebėjo praėjusią vasarą. Policija jiems priekaištų neturėjo. Todėl tikiuosi, kad padedami neįgaliųjų galėsime užtikrinti miesto saugumą“, - sako administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje surengę protesto akciją Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai prašė JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Mitinge dalyvavo apie 300 lenkų tautinės mažumos atstovų. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop“, „Žemė – ne žemgrobiams, o teisėtiems savininkams“ – tokius ir panašius šūkius lietuvių, lenkų ir anglų kalba laikė mitinguotojai.

Visuomeninė organizacija Vilniaus „Rotaract“ klubas suorganizavo tradicines „Ančiukų lenktynes 2011“, kurios įvyko Vilnelės upėje, „Belmonto" pramogų komplekse. „Ančiukų lenktynių“ metu surinktos lėšos bus skirtos projektui „Ateitis MANO rankose“, kurio tikslas - ugdyti vaikų namų auklėtinius ir padėti jiems išėjus iš globos namų integruotis į visuomenę bei pritapti profesinėje aplinkoje.

Lietuvoje gyvenantys rusai pilietybę gavo automatiškai, tuo tarpu beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų - asmenys be nustatytos pilietybės, o daugiau nei 113 tūkstančių - kitos šalies piliečiai. Latvijoje padėtis ne ką geresnė.

Teisėjai, kratydamiesi atsakomybės palesti asmenį anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos, siūlo šį klausimą spręsti komisijos posėdyje. Tik 30 – 50 procentų nuteistųjų atlieka visą bausmės terminą, likusieji paleidžiamo lygtinai. Beveik pusę jų vartoja narkotikus ir nusikalsta pakartotinai. Pernai  iš 3195 paleistų iš įkalinimo įstaigų nuteistųjų, beveik pusę jų paleisti lygtinai.

Vilniuje viešinti garsi Nyderlandų žmogaus teisių aktyvistė sako, kad romų integracija į visuomenę – ne vien jų pačių reikalas. Patys romai teigia, kad šis procesas nepajudėjęs iš mirties taško. Keliuose Vilniaus čigonų taboruose gyvena beveik 500 žmonių. Pasak policijos, kiekvieną savaitę dėl narkotikų platinimo tabore pradedami keli ikiteisminiai tyrimai, surašomos dešimtys administracinių teisės pažeidimų protokolų nuo narkotikų apsvaigusiems asmenims.

Lenkų atstovams reikalaujant vėliau negu 2013 metams atidėti lietuvių kalbos egzaminą, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad tai padaryta nebus. „Ne. Seimas tik ką yra priėmęs įstatymą ir numatęs tokius terminus. Tam reikia, be abejo, gerai pasiruošti, mes tam ieškome ir skirsime reikalingų resursų, o diskusijos gali tęstis, bet tokios datos yra numatytos įstatyme", - ketvirtadienį, klausiamas, ar bus nukeltas egzaminas į vėlesnę datą, atsakė Ministras Pirmininkas.

Lygių galimybių sargai, du mėnesius tyrę situaciją Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, nusprendė: 3Č klasės, kurią lankytų tik romų tautybės vaikai, negali būti. Prasilenkia su teisėmis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba baigė tyrimą, pradėtą po „Vilniaus dienos“ publikacijos apie galimą romų vaikų diskriminaciją sostinės „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, kur čigonai mokosi ne su visais vaikais, bet specialiai jiems suformuotoje Č klasėje.

Lietuvos diplomatijos vadovas reiškia užuojautą dėl žymaus JAV diplomato ir politologo Ronaldas Asmusas mirties. „R. Asmusas atvėrė Lietuvai kelius į NATO – jis buvo vienas pirmųjų Vakarų politikų ir įžymių saugumo ekspertų, siekusių priimti Baltijos valstybes į Aljansą, ir nuosekliai rėmė šį tikslą dirbdamas JAV prezidento Bilo Klintono administracijoje.

Rytų partnerystės programos idėją 2008 m. pasiūlė Lenkija ir Švedija. 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusiame ES ir rytinių jos kaimynių (išskyrus Rusiją) vadovų susitikime Rytų partnerystės iniciatyva bei jos programa buvo oficialiai patvirtinta ir pavadinta tiesiog Rytų partneryste.

„ Mes turime žmones – tai visas mūsų turtas. Norint tokiai šaliai išgyventi, konkuruoti, reikia investuoti į žmones, o čia viskas atvirkščiai“, – įsitikinęs Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras. Su A. Juodraičiu sutartas pokalbis apie politikus ir neįgaliuosius nukrypo kiek kita linkme: apie neįgalią politiką.

Prieš dvylika metų kauniečiui Šarūnui Grigaliūnui likimas iškrėtė piktą pokštą. Šokdamas nuo tilto į jūrą vyras susižeidė ir liko prikaustytas prie vežimėlio. Tačiau tapęs neįgalus Š. Grigaliūnas rankų nenuleido. Vyras tapo profesionaliu informacijos technologijų (IT) specialistu, įkūrė šioje srityje sėkmingai veikiančią bendrovę ir įdarbino keliolika kitų fizinę negalią turinčių IT specialistų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla.

Su Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi prasidėjusi fenomenali Europos integracija pateisino ir tikriausiai viršijo tuometinius vieningos Europos šalininkų lūkesčius. Tačiau, nors šiuo metu Europa nepalyginti saugesnė ir vieningesnė nei prieš penkis dešimtmečius, pasigirsta kritikos dėl stringančios ES plėtros ar jos ateities perspektyvų. ES istorija tęsiasi jau pusę amžiaus, tačiau nėra vieningai sutarta, kokia ši sąjunga turėtų būti, sakykim, po dvidešimties metų.

Pritarę, kad šiame pastate gali kuo puikiausiai tilpti vaikų globos namai „Danė“, privati pagrindinė mokykla „Universa Via“ ir protinę negalią turinčių asmenų dienos socialinis centras, Klaipėdos politikai surišo Gordijo mazgą. Viliaus Mačiulaičio nuotr. Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, kad po vienu stogu vaikų globos namuose „Danė“ gali tilpti ir našlaičiai, ir pagrindinė mokykla „Universa Via“, ir protinę negalią turinčių žmonių dienos socialinis centras.

Dar dvejiems metams pratęsiama miesto Savivaldybės sutartis su Kauno policijai talkinančia UAB „Lyderio akademija", kurioje dirbantys neįgalūs asmenys stebi Kauno gatvėse esančių stebėjimo kamerų transliuojamą vaizdą bei padeda užtikrinti viešąjį saugumą mieste. Pritarimą sutarties pratęsimui trečiadienį išreiškė Kauno miesto tarybos kolegija. „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo nekyla abejonių, rezultatai yra akivaizdūs.

Socialinis tinklas „Facebook“ ir „MySpace“ virtualaus pasaulio svetainė pranešė plečiančios bendradarbiavimą ir siūlančios savo vartotojams glaudesnę integraciją, skelbia „Mashable.com“. „MySpace“ svetainėje atsirado prisijungimo prie „Facebook“ mygtukas, „MySpace“ vartotojai galės importuoti iš savo „Facebook“ paskyros „interesus“ ir informaciją apie patinkančią muziką ir filmus.

Pastaruoju metu Europoje nuolat linksniuojami čigonai. Tiesą sakant, šios tautos problemos aktualios seniai. Ne visi žino, kad Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai čigonus grūdo į koncentracijos stovyklas ir žudė taip pat, kaip žydus – vien už tautybę. Kam čigonui atestatas? Taigi po karo žydai, kaip žinoma, sugebėjo įkurti savo valstybę Izraelį.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Rygoje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos (NB8) diplomatijos vadovų susitikime kvietė Šiaurės ir Baltijos šalis labiau integruotis. NB8 užsienio reikalų ministrai Rygoje aptarė NB8 ekspertų parengtą ataskaitą, kurioje pateikiama Šiaurės ir Baltijos šalių 20 metų bendradarbiavimo patirties analizė ir siūlymai regioninio bendradarbiavimo srityje.

Per vasaros karštymetį, „pagardintą“ pietiniuose šalies regionuose praūžusios niokojančios vėtros eibėmis, mano galva, viena europinio masto aktualija Lietuvoje liko veik pražiopsota. Į Briuselio iniciatyvą šalims, Europos Sąjungos (ES) narėms, įvesti tiesioginius mokesčius atsiliepė prezidentė Dalia Grybauskaitė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir dar vienas kitas analitikas. Iš daugumos politikų, juos vienijančių partijų, judėjimų ir šiaip kuopelių – spengė tyla.

Po studijų Lietuvos universitetuose magistrai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tą patį išsilavinimą turinčios moterys uždirba mažiau už vyrus, turtingų tėvų vaikams įsidarbinti sekasi geriau ir sėkmę darbo rinkoje lemia ne pažintys.

Lietuva pasirengusi Turkijai padėti kelyje į Europos Sąjungą, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, trečiadienį susitikęs su Turkijos Europos reikalų ministru ir vyriausiuoju derybininku derybose dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje Egemenu Bagišu. Ministrų susitikime aptartos Turkijos integracijos į ES, politinių, prekybinių ir ekonominių Lietuvos ir ES santykių su Turkija aktualijos.

2009 m. gruodžio 1 d. Čekijai, paskutinei iš Europos Sąjungos valstybių, ratifikavus įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurios svarba nekelia abejonių. Vieni esminių Lisabonos sutartyje numatomų pokyčių yra struktūriniai pasikeitimai (nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimas, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos padalijimas, nauji Europos Parlamento įgaliojimai, nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiai, Europos Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo reformos ir kt.