integracija

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį pranešė paskelbusi projektų, skirtų dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusių vaikų integravimui į bendruomenes, konkursą. Projektams iš viso ketinama padalinti 40 tūkst. eurų. Konkurso tikslas – atrinkti ir skirti finansavimą projektams, užtikrinant kokybišką savanorių veiklą su Lietuvos švietimo įstaigose besimokančiais Ukrainos vaikais ir savanorių veiklos koordinavimą, teigiama pranešime.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Lietuva remia Šiaurės Makedonijos eurointegracijos siekius ir vertina padarytą pažangą, sako Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Vakarų Balkanų šalimis pirmininkė Laima Andrikienė.  Ji įsitikinusi, kad sėkminga Šiaurės Makedonijos integracija į Europos Sąjunga (ES) yra ir Lietuvos interesas, nes Vakarų Balkanai, pasak parlamentarės, yra „tikras tautų katilas“, o Lietuvos ir visos ES interesas – kad tame regione esančios valstybės būtų taikios, stabilios ir europietiškos.

Remiant Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją negalima pamiršti Rytų partnerystės šalių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pranešė Minske susitiksiantis su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir sakė norintis po gruodžio 20-osios dar kartą susitikti su rusų prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų galima suderinti visus „svarbiausius klausimus“ dėl abiejų šalių integracijos. A. Lukašenka, kurį citavo baltarusių valstybinė naujienų agentūra „BelTa“, sakė, kad kalbėjosi su D. Medvedevu ir sutarė „prieš Naujuosius metus“ susitikti.

Nors Kremliaus vykdoma propaganda stipriai nusitaikiusi į tautines mažumas įvairiose šalyse – tai ypač juntama Baltijos šalyse, turinčiose dideles rusakalbių mažumas, didesnių rezultatų tai neduoda. Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos.

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai, rektorius Sergejus Ignatovas sako, kad šios aukštosios mokyklos problemas tikimasi išspręsti per glaudesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. „Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė švietimo įstatymų pataisas, numatančias, kad šalies vidurinėse mokyklose per kelerius metus bus pereita prie mokymo tik latvių kalba, sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame valstybės oficialiajame leidinyje.

 Seime trečiadienį valdžios, verslo ir žmonių su negalia bendruomenės atstovai pasirašys memorandumą dėl neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką skatinimo. Kartu Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos iniciatyva rengiamoje diskusijoje įvairių ministerijų, verslo bendruomenės, žmonių su negalia organizacijų specialistai aptars galimybes skatinti pozityvius pokyčius žmonių su negalia įdarbinimo srityje. Šiuo metu Lietuvoje atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš karo kamuojamų šalių. Priėmimui skirtas laikas baigėsi, o į šalį neatvyko nė pusė pabėgėlių pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą. Ar tinkamai pasirinkome pabėgėlių priėmimo strategiją? Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.

Valdžios, verslo ir švietimo institucijų atstovai sutartė bendromis pastangomis siekti geresnės į atsargą išėjusių karių integracijos į darbo rinką. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Ekonomikos komitetų iniciatyva verslo, valdžios ir švietimo institucijų atstovai pasirašė memorandumą dėl Lietuvos kariuomenės atsargos karių užimtumo didinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva perkelti pabėgėlius iš stovyklų tiesiai į savivaldybes yra sveikintina, bet perkelti Europos Sąjungos (ES) numatytą kvotą yra nerealu, teigia integracija besirūpinantys nevyriausybininkai.

Vidaus reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Eimutis Misiūnas ir Linas Kukuraitis pirmadienį vyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur domėsis pabėgėlių integracijos problemomis. Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma idėja atsisakyti tarpinės pabėgėlių integracijos. Netrukus ketinama išbandyti pilotinį projektą perkelti atvykėlius tiesiai į savivaldybes.

Šiuo metu tikrai netrūksta priežasčių, dėl kurių galima abejoti Europos ateitimi. Regionui per kelis mėnesius teko atlaikyti daug labai rimtų smūgių. Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos. Italijoje rinkėjai atmetė esminių reformų paketą. O štai ateinantys rinkimai Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir galimai Italijoje nešvyti pozityviomis prognozėmis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rado kompromisą, kuris turėtų atverti kelią Nyderlandams užbaigti asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimą, BNS pranešė diplomatai. Sutarčiai pavojus buvo iškilęs, kai ją balandį olandų rinkėjai atmetė referendume. Nors balsavimas buvo neprivalomas, Nyderlandų vyriausybė pareikalavo išlygų, kuriomis būtų atsižvelgta į neigiamą visuomenės nuomonę.

 Kauno maršrutiniai taksi įjungiami į bendrą viešojo transporto sistemą – juose galios elektroniniai bilietai, miesto švieslentėse bus galima rasti informaciją apie jų tvarkaraščius. „Pagrindinis klausimas, kurį mes anksčiau spręsdavome, buvo susijęs su tankinimu autobusų ir mikroautobusų, tačiau esame priėję ribą, kai reikia ieškoti naujų sprendimų.

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai įdarbina užsienio darbdaviai. Padirbėjus ir lietuviškoje, ir švediškoje darbo aplinkose, galima išskirti kai kuriuos panašumus ir skirtumus.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as penktadienį pareiškė pritarimą daliniam uždraudimui nešioti burkas, šalyje vykstant intensyviems debatams dėl integracijos.

 Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras (PPC) paskelbė konkursą trims regioniniams centrams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurie turės rūpintis pabėgėlių integracija savivaldybėse.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į ukrainiečius dėl vakar įvykusio Nyderlanduose referendumo rezultato. Gyventojų buvo klausiama nuomonės, ar jie pritaria Ukrainos ir ES susitarimui. Kreipimąsi į ukrainiečių tautą leidiniui „Europeiskaja pravda“ perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. „Šiandien mes išgirdome apie Nyderlandų referendumo rezultatus“. Mes visi norėjome, kad jie būtų kitokie.

Vilniaus romų tabore gyvenusi, dabar Romų integracijos namams vadovaujanti Božena Karvelienė neslepia netikinti, jog Vyriausybės ir sostinės valdininkų planai išardyti Vilniaus čigonų taborą pakeis dabartinę situaciją bei lietuvių požiūrį į romus. Moteris ragina liautis diskriminuoti romus ir pradėti juos motyvuoti dirbti, o integracijos procesas, romų atstovės manymu, turėtų būti pradėtas nuo mažų elementarių žingsnelių.

Šeši prieglobsčio prašytojai į Rygą atskraidinti penktadienį pareiškė norėję atvykti į Latviją ir joje likti – integruotis į šios šalies gyvenimą, išmokti latvių kalbą, pranešė naujienų portalas lsm.lv. Per spaudos konferenciją šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorė Ilzė Petersonė-Guodmanė nurodė, kad visi atvykusieji turi profesinį išsilavinimą – vienas vyras yra siuvėjas dizaineris, kitas – viešbučių verslo specialistas. Viena moteris yra plaukų stilistė, o kita – slaugė.

Signalas turi būti siunčiamas ne į Briuselį, nes ne Briuselis pakvietė visus migrantus, juos pakvietė A. Merkel. Tai signalą reikia siųsti Vokietijai, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

 Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako tikįs, kad Lietuvai pavyks integruoti pabėgėlius, bet pripažįsta, kad tai bus sudėtingas procesas. „Lietuva yra pasiruošusi priimti pabėgėlius tiek, kiek yra įsipareigojusi, veikla koordinuojama, išplėsti Ruklos pabėgėlių centro pajėgumai, institucijos pasidalinusios atsakomybėmis“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.

Galima save apgaudinėti, kad pabėgėliai – žmonės, kurie nori geriau dirbti, geriau gyventi. Kad nori gyventi – taip, bet ar tikrai nori būti integralia visuomenės dalimi – didelis klausimas, „Žinių radijui“ sakė „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. „Tai reikia žiūrėti, kokie žmonės bėga. Jeigu bėga tie žmonės, kurie jau po metų kels tau dideles problemas dėl aibės dalykų – dėl integracijos, kultūros, bendrų siekių – tai yra labai didelis iššūkis bet kuriai šaliai.

Integravimasis Lietuvoje tikrai nepasakyčiau, kad neįmanomas, „Žinių radijui“ sakė jau 22 m. Lietuvoje gyvenantis siras Fawzi Alhariri. „Manau, kad kiekvienas žmogus, jeigu atvažiuoja iš kitos pasaulio šalies, iš kitų tradicijų, įpročių, tikėjimų, visada čia yra labai normalus dalykas, kad pradžioje būna sunku. Bet tas sunkumas man užtruko ne daugiau nei pusę metų. Nepasakyčiau, kad sunku integruotis Lietuvoje, man nebuvo sunku, tiktai kliūtis buvo kalba, oras.

Išmokos Lietuvoje integruojamiems pabėgėliams jau nuo gruodžio mažės pusiau, trumpės jų integracijos laikas. Pirmadienį pasirašytu socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymu, pirminė integracija Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre trumpėja nuo dabar buvusių 6 iki 3 mėnesių. Pabėgėliams persikėlus į savivaldybes, taip pat nebeliks galimybės pratęsti integracijos laiko - jis nustatytas tik 12 mėnesių.

Moldovai svarbu išsaugoti tai, kas pasiekta ‎eurointegraciniame kelyje, todėl šalies politinės jėgos turi parodyti politinę brandą ir atsakomybę, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tai jis pabrėžė šeštadienį lankydamasis Kišiniove, informavo Užsienio reikalų ministerija.

 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį planuoja svarstyti, kiek Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančių asmenų jų mieste galės sulaukti socialinės integracijos.

Pabėgėlių klausimas Lietuvoje juda nuo vienos radikalios pozicijos prie kitos: pradinį pasipriešinimą dėl atvykėlių skaičiaus keičia susirūpinimas, jog gali nebūti norinčiųjų atvykti. Pradėta kalbėti ir apie motyvacinę sistemą. Tačiau šioje diskusijoje dažniausiai trūksta labai svarbios informacijos. Naujoji Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė tvirtina, kad neverta kelti pabėgėlių motyvacijos atvykti klausimo.

Vyriausybė žada dalyti lankstinukus apie Lietuvą pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Esą taip bus motyvuojami pabėgėliai atvykti į Lietuvą, apie kurią jie nieko nežino. „Tokia informacija yra pateikta, kad apie Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas šalis, mažai turi informacijos, nežino, kur tokios šalys yra. reikėtų daugiau informacijos, kas yra Lietuva, kur yra, koks čia gyvenimas“, - įsitikinęs premjeras Algirdas Butkevičius.

 Vyriausybė ketina skirti beveik 85 tūkst. eurų iš Ukrainos į Lietuvą parsivežtų Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimų integracijai, kelionės išlaidoms į Lietuvą apmokėti, dokumentų tvarkymui. Nutarimo projektu perkeltinų asmenų integracijai siūloma skirti 65,7 tūkst. eurų - jie būtų pervesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Užsienio reikalų ministerijai ketinama skirti 15 tūkst.

 Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Susitikime buvo aptartas galimas bendradarbiavimas pabėgėlių atrankos bei integracijos srityse. Ministras svečiui pristatė Vidaus reikalų ministerijos planus organizuojant prieglobsčio prašytojų patikrą bei atranką, taip pat numatytas integracijos Lietuvoje priemones, kurias vykdys kitos institucijos.

Vilniaus savivaldybė steigia komisiją spręsti čigonų taboro Vilniuje socialines problemas ir rūpintis jų integracija. Vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad tokią komisiją planuojama suformuoti kitą savaitę. Pirmajame posėdyje bus svarstoma penkių žingsnių programa, kurioje numatomos priemonės, apimančias romų švietimą, apgyvendinimą, įsidarbinimą, kovą su prekybą narkotikais. „Tai yra narkotikų pasiūlos mažinimas, narkotikų tiekimo tinklų sutvarkymas - čia daugiau policijos vaidmuo.

Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė sako, kad Lietuva laukia grįžtančių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių, tačiau susirasti darbą ir integruotis, nemokant kalbos, jiems yra sudėtinga.

 Lietuva yra 34-toje vietoje iš 38 valstybių pagal sąlygų palankumą migrantams – tai parodė tarptautinis tyrimas „Migrantų integracijos politikos indeksas“. Ekspertai įvertino ir palygino migrantų integracijos politiką aštuoniose srityse. Etninių tyrimų instituto mokslininkė Giedrė Blažytė „Žinių radijui“ sakė, kad prasčiausiai Lietuva įvertinta migrantų politinio dalyvavimo, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų srityse.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susitikusi su 26-ių skėtinių neįgaliųjų organizacijų atstovais, pristatė 2015 metų biudžetą, kuriame neįgaliųjų integracijos programai numatoma skirti 2,6 milijono litų daugiau nei 2014 metais. Pasak ministrės, visų neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemonių tikslas yra pasiekti kiekvieną žmogų, kuriam reikalinga pagalba, paslaugos, rūpestis.

Gruzija trečiadienį perspėjo Rusiją, kad ši atsisakytų planų integruoti separatistinį Abchazijos regioną, ir pareiškė, kad tai sukeltų naujų saugumo problemų Europoje. Gruzijos prezidentas Giorgis Margvelašvilis paskelbė nepaprastą pranešimą, kai Kremliaus remiamos maištininkų valstybėlės vadovas pirmadienį vietiniam parlamentui pateikė sutarties projektą smarkiai stiprinti Abchazijos ryšį su Maskva. „Tokio susitarimo įforminimas pablogins saugumą Juodosios jūros ir Kaukazo regionuose.

Lietuva remia Gruzijos siekius integruotis į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tikina Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Paramą ministras išreiškė pirmadienį Tbilisyje susitikęs su Gruzijos gynybos ministru Irakliu Alasania, pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Dėsime visas pastangas, kad NATO viršūnių susitikime Velse patvirtinti dokumentai būtų tinkamai įgyvendinti ir užtikrintas Gruzijos pasirengimas narystei“, – pranešime teigė J.Olekas.

„Žmonės neskiria pabėgėlių nuo imigrantų, kol neišsiaiškina, kodėl jie yra Lietuvoje. Todėl sunku pasakyti, koks yra jų požiūris į mus. Apie žmones manau taip – jei jie netolerantiški, tai taip jau yra, todėl į tai žiūriu paprastai“, - radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ant bangos“ sakė dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos atstovė Gintarė Guzevičiūtė patvirtino etiopės mintis.

Estijos centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas (Ardas Hansonas) teigia, kad euro įvedimas Lietuvoje padidins Baltijos šalių integraciją. Latvijos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa tikina, kad tai padės regiono plėtrai. Estijos ir Latvijos atstovai teigė, kad nors oficialiai dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams bus pranešta trečiadienį, jie neabejoja, kad Lietuva įsives eurą.

Vida Tavorienė Po dešimtmečio narystės ES išsisklaidė nemažai iliuzijų, tačiau daugelis Lietuvos politikų iki šiol yra apakinti ES šviesos. Praktikai vardija narystės privalumus ir bando įvertinti grėsmes. O euroskeptikai mano, kad dar po 10 metų tokio politinio ir ekonominio darinio, koks yra dabar, gali ir nebelikti.

Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL) sveikina visus Lietuvos žmones su mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiu. 2004 m. gegužės 1 d. prisijungdami prie pažangiausios politinės ir ekonominės sąjungos pasaulyje žengėme istorinį žingsnį ir sugrįžome į vieningą Europos tautų šeimą.

Kiekvienas vadovas sutiks, kad efektyvūs informacijos mainai tarp įmonės darbuotojų yra būtina sąlyga, lemianti sėkmingą verslo vystymą. Čia, kaip ir mūšyje, vienas lauke – ne karys, o idėjų, žinių ir patirties sklaida tarp kolektyvo narių leidžia pasiekti aukštesnių rezultatų. Komunikacijai, informacijos dalyboms ir kaupimui reikalinga ne tik iniciatyva, bet ir veiksmingas įrankis, kuriuo gali tapti socialinis intranetas.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

 Lietuvos darbo birža vyresnio amžiaus bedarbių sugrąžinimui į darbo rinką per beveik pusantrų metų skirs 81,2 mln. litų. Birža pranešė, kad projektą įgyvendins nuo 2014 metų pradžios iki 2015 metų gegužės pabaigos. Jis bus finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad bankų sąjungą, dėl kurios reikšmingai pasistūmėta šią savaitę Briuselyje, galima laikyti didžiausiu Europos integracijos žingsniu nuo pat bendrų pinigų sukūrimo 1999 metais. „Pasiektas kompromisas itin svarbus, siekiant ateityje užtikrinti, kad bankų problemų finansines pasekmes pirmiausia patirtų patys bankai, o ne valstybės narės ir jų mokesčių mokėtojai.

Jurgita Kuprytė Lietuvoje gyvena 264 tūkst. asmenų su negalia. Jie yra ne tik pašalpų ir kompensacijų gavėjai, bet ir prekių ir paslaugų vartotojai, klientai, užsakovai, o taip pat ir potencialūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau neįgaliųjų įsidarbinimo statistika Lietuvoje nėra džiuginanti – nedirba net trys iš keturių galinčiųjų dirbti.