ingrida šimonyte

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei situacija kardinaliai nepasikeis, bus parengtas planas, kaip išeiti iš pandeminio į endeminį režimą. Tai reiškia, kad iki šiol likę koronaviruso apribojimai bus panaikinti. „Lietuvoje tų ypatingų apribojimų jau ir nebėra, yra reikalavimas dėvėti kaukes, yra bendri operacijų vadovo sprendimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama karo Ukrainoje mėnesį, teigia, kad Rusija nesilaiko jokių karo taisyklių, o kiekvienas padarytas jos nusikaltimas guls į Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo sąjungininkų bylą. „Bukas“, – paklausta, kaip įvardintų jau mėnesį vykstantį karą Ukrainoje, atsakė premjerė I. Šimonytė. „Bet turbūt karas kitoks ir negali būti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte (Markas Riutė) aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė akcentavo, kad būtina toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos taiką bei stabilumą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai. Pasak jo, kitos Europos valstybės jau ruošia antruosius pagalbos gyventojams planus, kol Lietuva delsia priimti sprendimus. „Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos Europos Sąjungos valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme.

Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad nebuvo įtraukta smurto lyties pagrindu sąvoka ir teigė, kad kai kurie jos kolegos Seime vadovavosi panašiais argumentais, kuriais savo įsiveržimą į Ukrainą grindė Vladimiras Putinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacija reanimacijose dėl koronavirusu sergančių pacientų nebuvo tokia gera jau pusmetį. Visgi, anot jos, nebus skubama atsisakyti kaukių dėvėjimo. Tačiau I. Šimonytė patikino – jei geros tendencijos laikysis, ministrų kabinetas imsis ir paskutinių ribojimų panaikinimo. „Vakar turimas atvejų skaičius yra 5 tūkst., ar ne? Tai mes kol kas mes net negalime pasakyti, kad dabar ta atvejų kritimo tendencija yra labai ryški.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikimas vyks Rusijai jau savaitę tęsiant karą Ukrainoje. Kaip BNS informavo ministrė pirmininkės atstovė Rasa Jakilaitienė, jame Vyriausybės vadovė ir ministrai pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai.

Rusijai užpuolus Ukrainą prieš Rusijos režimo agresiją susivienijo ne tik patys ukrainiečiai, bet ir užsienio šalių gyventojai. Ne išimtis ir lietuviai. Lietuviai organizuoja paramą ukrainiečiams, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus neabejingus gyventojus atvykti kautis Ukrainos pusėje, atsirado norinčių vykti į fronto liniją. Vis dėlto tie, kurie pamatė karą, iš jo grįžta ne tokiomis entuziastingomis nuotaikomis. Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais.

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusijai nepavyko pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, kuriuos tikėjosi įgyvendinti per pirmąsias atakos dienas. Pasak jo, NATO pajėgumai Lietuvoje nuolat auga ir Lietuvos piliečiai gali jaustis ramūs ir saugūs. Jis taip pat pabrėžė, kad ne viena valstybė pakeitė nuomonę dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir pradės teikti tokią paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko paramos Ukrainai akcija „Laisvė šviečia“, į kurią susirinko tūkstančiai žmonių, norinčių išreikšti palaikymą Rusijos užpultos Ukrainos žmonėms.  Eisenoje dalyvavęs dainininkas Juozas Liesis skatino minią skanduoti įvairius palaikymo šūkius. „Gerai, chebryte, dabar ukrainietiškai pabandysime“, – sakė Juozas Liesis ir skatino minią skanduoti Ukrainos vardą ir šūkį „Slava Ukraini!“ Akimirkas iš eisenos pamatykite vaizdo įraše straipsnio viršuje.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Lietuva į Ukrainą siųs civilinės saugos tarptautinės pagalbos siuntą – valčių, dozimetrų, dujokaukių, pirštinių, pošalmių. Viešai neskelbiamu sprendimu nutarta suteikti pagalbą ir ginkluote. Bendra civilinės saugos paketo ir paramos ginkluote vertė sieks 1,8 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, prieš susitikimą su EP Europos liaudies partijos frakcijos pirmininku Manfredu Weberiu, teigė, kad Vakarų sankcijos Rusijai yra tik pradžia. Vyriausybės vadovė taip pat pasidžiaugė papildomomis JAV pajėgomis Baltijos šalyse, nes tai atliepia pasikeitusį Baltarusijos statusą. Tuo metu M. Weberis išreiškė viltį, kad Europa liks stipri ir vieninga bei pasidžiaugė pagaliau sustabdytu dujotiekio „Nord Stream 2“ projektu.

Policija ruošiasi Vasario 16-osios minėjimui. Gauta informacijos, kad šventės metu gali kilti neramumų, tad policija didina savo pajėgas. Prie įvažiavimo į Vilnių veiks patikros punktai, policijos pareigūnai tikrins kai kurių atvykstančių į šventę krepšius ir stebės, kad nebūtų naudojamos jokios triukšmą keliančios priemonės. Tikėtina, kad Vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų.

Užsiminus, kad pasiekėme pandemijos piką, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad artimiausiomis dienomis pandemijos statistika dar nedžiugins. Tikėtina, kad pamatysime išaugusius mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nepaisant to, pasak I. Šimonytės, apribojimų turėtų mažėti. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: „Apribojimų turėtų mažėti, jei nenutiks ko nors nenumatyto“ Ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad dabartinė pandemijos banga jau perkopė piką.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankosi Ukrainoje. Vyriausybės vadovės teigimu, kad visi sveiko proto žmonės tikisi, kad susiklosčiusią įtemptą saugumo situaciją pavyks išspręsti diplomatiniu keliu. Visgi ji greito sprendimo nesitiki, nes, anot premjerės, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui patinka, kad į Maskvą su juo derėtis vyksta pasaulio lyderiai.

Lietuvos turimos priešlėktuvinės raketos „Stinger“ Ukrainai bus perduotos artimiausiomis dienomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Didiname karinių instruktorių skaičių šalyje ir aprūpiname Ukrainą papildoma ginkluote bei įranga. (...) Ukrainą artimiausiomis dienomis pasieks priešlėktuvinės raketos „Stinger“. Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukraina niekada jomis nepasinaudotų“, – spaudos konferencijoje Kijeve ketvirtadienį teigė ministrė pirmininkė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kaip Jungtinėje Karalystėje papuolė į nejaukią situaciją, pražiopsojusi ministro pirmininko Boriso Johnsono duris. „Įvyko toks įdomus momentas. Kadangi Dauningo gatvė atrodo šiek tiek kitaip nuotraukose negu vietoje. Ir man einant link įėjimo mergina stovėjo prie tvoros. Ir aš, kaip empatiškas žmogus, žinoma, nusprendžiau, kad turiu prieiti kažkur ten, kur ji stovi. O kadangi premjeras dar nebuvo išėjęs pro duris, aš tas duris praėjau.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos, bus pastatytas laiku ir laikantis sudėlioto finansinio plano. „Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių, kad šitas projektas bus, kaip sako anglakalbiai – on time and on budget, tai yra – ir laiku taip, kaip numatyta, ir laikantis to finansinio plano, kuris buvo sudėliotas.

Vaizdo kameros pasienyje su Baltarusija per visą jo ilgį bus įrengtos šiemet, tai kainuos 40 mln. eurų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Pagal tai, kaip aš esu informuota, tai šiais metais turėtų būti per visą ilgį kameros įrengtos ir mes turėtume jas turėti. Bendras biudžetas yra apie 40 mln. eurų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė. Jos teigimu, tai – vienas svarbiausių projektų, kurį reikia įgyvendinti šiais metais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ skundas teismui dėl Vyriausybės sprendimo yra civilizuotas būdas spręsti ginčą.  „Lietuva yra teisinė valstybė ir skirtingai nuo kitų jurisdikcijų, kiekvienas subjektas, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir teismas šiuos klausimus svarsto.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Nors sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys prakalbo apie naują kriterijų, kuriuo remiantis, šalyje gali būti įvestas karantinas. Premjerė. I. Šimonytė tikina, kad jokio kito kriterijaus, nei reanimacijos lovų užpildymas, nėra. Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį Seimas galutinai nuspręs dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gavus pageidavimą iš opozicijos ir medikų atstovų, kartu su privalomais skiepais atkeliauja ir vakcinų sukeliamos žalos atlyginimo mechanizmas. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad net ir plintant omikron atmainai, kuria serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti, vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties.

Susitikdamas su grupe tautiečių, pasivadinusių Lietuvos piliečių delegacija, Minsko režimas demonstruoja desperaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad čia labiausiai pademonstruojama desperacija Baltarusijos režimo. (...) Režimas neturi su kuo bendrauti ir yra kampe“, – žurnalistams antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Tiek jis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė ragino minėto vizito nesureikšminti.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad į Baltarusiją keliaujančių migrantų srautas yra nutrūkęs. „Mūsų žiniomis, (migrantų srautas į Baltarusiją – BNS) yra nutrūkęs. (...) Režimui nepavyksta jo organizuoti“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, vidurnaktį baigiantis Lietuvos pasienyje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, sienos kontrolė bus užtikrinama kaip ir iki šiol. „Kol kas valdysime taip, kaip valdėme iki nepaprastosios padėties paskelbimo.

Opozicijos atstovai reikalavo premjerės atsakyti, ar ketinama įvesti karantiną ir tęsti nepaprastąją padėtį. Į opozicijos klausimus Ingrida Šimonytė atsakė, tačiau pabrėžė, kad nėra „mergaitė pagal iškvietimą“. „Premjerė pasakė, kad greičiausiai ruošiamasi karantinui. Žmonės nuolat klausia, ar tikrai bus karantinas. <...> Reikia informuoti visuomenę. Jūs pasiprašykite šiandien dieną pasisakymams laiko ir pristatykite, ką planuojate.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Lietuva, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir tarptautiniais partneriais, galėtų svarstyti galimybę pervadinti Taivano atstovybę ir taip mažinti įtampą santykiuose su Kinija. Veiksmingai spręsti susiklosčiusią krizę, pasak V. Blinkevičiūtės, turėtų jau nauja Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė – šalies diplomatijos vadovą Gabrielių Landsbergį politikė darsyk ragina trauktis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.