inga ivaškevičienė

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Nors peršalimo ligų sezonas tik įsibėgėja, gydytojai neslepia, kad dėl didelio vaikų sergamumo jau tenka prisiminti pandeminius laikus. Į ligonines patenka ūmiai karščiuojantys vaikai, „iškrenta“ ištisos klasės, sergama šeimomis. Medikai įspėja, kad pikas dar tik laukia, taip pat auga ir rizika vienu metu susirgti keliomis infekcijomis. Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą.

Žmogaus imunodeficino virusas (ŽIV) ir jo sukeliama galutinė ligos stadija – AIDS vis dar išlieka mitais visuomenėje apipintas sveikatos sutrikimas. Nors nuo užsikrėtimo šiuo virusu nėra apsaugotas nė vienas – serga net vaikai, gera žinia, kad visiems yra prieinamas efektyvus gydymas. Gydytojai gi apgailestauja, kad kelius prieiti iki to vis dar stabo stigmatizuotas požiūris į šią ligą.  Kaip aiškino VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja prof.

Nors šiltuoju metų laiku peršalimo ligomis sergame mažiau, medikai primena, kad vasarą atsiranda palankios sąlygos ne vienai infekcinei ligai plisti. Vienos jų dažniau užklumpa suaugusiuosius, kitos labiau atakuoja vaikus. Kaip išvengti šių ligų ir kokie simptomai jau rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytojus? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Paaiškėjus, kad COVID-19 dar rudenį nusinešė vienerių metų ir devynių mėnesių amžiaus vaiko gyvybę, medikai siunčia įspėjimą tėvams. Teiginys, kad koronavirusas vaikams nepavojingas yra tik brangiai kainuojantis mitas. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse yra gydomi įvairaus amžiaus vaikai – medicininė pagalba teikiama ir kūdikiams, ir paaugliams, Kaune reanimacijoje yra gydomas trimetis.

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas ir kolektyvus ne tik epidemiologai su nerimu seka ten fiksuojamus koronaviruso židinius. Vaikų gydytojai stebi jau kurį laiką nematytą tendenciją – grįžta kitos infekcinės ligos, kurias įsisukusi COVID-19 pandemija buvo nustūmusi į šalį. Jau prieš kurį laiką vaikų gydytojai dalinosi įspėjamosiomis žinutėmis apie kitose šalyse stebimą ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcinių ligų augimą. Šios tendencijos jau ryškėja ir Lietuvoje.

Vaikui vakare pakilo temperatūra ir jis pradėjo neįprastai elgtis? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligoninės gydytoja Inga Ivaškevičienė perspėja, kad tokiu atveju nuo vaiko nereikėtų nuleisti akių. Tai gali būti klastingos ligos – meningokokinės infekcijos pradžia.

Kiek besimptomių koronaviruso nešiotojų tarp medikų, nuolat susiduriančių su potencialia viruso grėsme ir galbūt persirgusių šia liga net nieko apie tai neįtariant? Tam išsiaiškinti inicijuotas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo ir lietuvių medikai.

Užkrečiamųjų ligų specialistai ir medikai pateikia šokiruojančius skaičius – nuo gripo Lietuvoje viso labo skiepijasi iki 10 proc. populiacijos, o gripo ir peršalimo ligų bei jų komplikacijų gydymui tenka pakloti 25 kartus daugiau lėšų nei kainuoja įsigyti vakcinas. Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo.

Lietuvoje sparčiai plintant tymams ir ieškant būdų stabdyti infekciją, Santaros klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė skeptiškai vertina privalomo skiepijimo idėją, ji siūlo šviesti tėvus. „Aš manau, kad labai atsakingai reikėtų pasverti privaloma-neprivaloma. Aš ne kartą sakiau: parodykit nors vieną sritį Lietuvoje, kurioje privaloma tvarka ko nors pasiekėme gero.