indrė vareikytė

Dalyje šalies aukštųjų mokyklų veikiančios studentų mokslo draugijos brandina būsimus mokslininkus. Tačiau jos skundžiasi, kad veiklą tenka apriboti, nes valstybė jaunųjų šalies mokslininkų nefinansuoja.Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad lėšų yra, tik jos studentų nepasiekia dėl pačių universitetų aplaidumo, praneša LTV „Panorama“.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės draugijos studentai atlieka laboratorinius darbus, įvairius tyrimus, gilina per paskaitas gautas žinias.

Akademinės bendruomenės atstovai apgailestauja, kad Lietuvos universitetai tampant diplomų „kalvėmis“, o vietos tikrai mokslinei veiklai ten lieka vis mažiau. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad studentai nelinkę dalyvauti mokslinių draugijų veikloje. „Dauguma draugijų sukurtos tik formaliai, o realiai veikia tik keliuose šalies universitetuose. Be to, joms priklauso tik 0,5 proc.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga vasario 6 d. apdovanos studentų išrinktus sąžiningiausius dėstytojus. „Visai suprantamas ir nestebinantis įvykis – šauniausio, gabiausio, geriausio studento rinkimai, tačiau kažkodėl pamirštami žmonės, įtakojantys studentų pasiekimus ir asmeninį augimą - dėstytojai. Šiais apdovanojimais siekiama skatinti akademinį sąžiningumą Lietuvos aukštosiose mokyklose.“ - sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė.

Kam mokytis, jei galima nusirašyti. Tokia logika vadovaujasi beveik pusė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, rodo naujausias „nusirašinėjimo“ tyrimas. Kaip rašo „Vilniaus diena“, sausio 11–22 d. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), bendradarbiaudama su tyrimų bendrove „Synopticom“, atliko studentų apklausą apie nusirašinėjimą per egzaminus ir sesijos rezultatus. Per tyrimą studentų teirautasi, ar jie per šią egzaminų sesiją bent kartą susigundė pasinaudoti ruošinukais. 27 proc.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, susipažinusi su Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu Mokslo ir studijų įstatymo projektu, pateiktu socialinių partnerių peržiūrai lapkričio 6 dieną, kviečia Švietimo ir mokslo ministeriją atsisakyti minties Vyriausybės svarstymui projektą pateikti iki lapkričio 15 d., sakoma sąjungos išplatintame pranešime.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Švietimo ekspertai pastebi, kad mūsų aukštosiose mokyklose pilna nemotyvuotų studentų. Jiems diplomas svarbiau už įgyjamus gebėjimus ir žinias. Klesti nusirašinėjimas, darbų plagijavimas, atsainus požiūris į savo studijas ir išsilavinimą.

Studentai piktinasi, kad jau pirmosiomis rugsėjo dienomis viešame Vilniaus transporte jų tyko kontrolieriai. Vienas toks didelis reidas planuojamas ketvirtadienį, sostinės Saulėtekio stotelėje. Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai sako tik taip galintys priversti „zuikius“ nusipirkti bilietą ar laiku pasirūpinti studento pažymėjimu. "Delfi.lt" žiniomis, Vilniuje kontrolieriai jau nuo pirmadienio tikrina iš studentų miestelio į centrą vykstančius troleibusus.

Niekingai maža stipendija, neveikianti paskolų sistema, griūvantys bendrabučiai, brangstanti butų nuoma privertė studentus ieškoti užtarimo prezidentūroje. Vakar prezidentas Valdas Adamkus susitiko su aukštųjų mokyklų studentų sąjungų atstovais aptarti mokslo ir studijų reformos, rašo "Lietuvos žinios".Prezidentas šalies studentiją ir moksleivius įvardijo kaip sąjungininkus vykdant aukštojo mokslo reformą, tačiau, nors ir kritikuotą, ją laiko būtina ir neišvengiama.

Politinės partijos vis dėlto apsisprendė pasirašyti susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos. Seimo Baltojoje salėje šiuo metu prasideda dokumento pasirašymo procedūra, nors vos prieš kelias valandas atrodė, kad politikams susitarti nepavyks. Susitarimą  dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų pasirašė šešios politinės partijos. Susitarimo nepalaikė trys partijos - Naujoji sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga švęsdama septintąjį veiklos metų gimtadienį įsteigė „Alumni“ klubą, kuris suburs LSAS dirbusius žmones bei bendraminčius. Klubo garbės prezidentu taps Audrius Bendinskas – pirmasis LSAS prezidentas. Iki šiol neformaliai veikusiame „Alumni“ klube buriasi ekspertai, galintys konsultuoti įvairias klausimais. Siekiama, kad visi norintys per klubo veiklą galėtų prisidėti prie LSAS veiklos bei padės atstovauti studentams įvairiose institucijose.

Studentai skundžiasi Seimui, kad norėdami balsuoti jie turės grįžti į gimtuosius miestus ir prašo sumokėti už keliones namo. Seimo frakcijoms pirmadienį išplatintame kreipimesi studentai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos jie patirs rinkimų dieną negalėdami balsuoti paštu. "Studentui kelionė namo, jei, pavyzdžiui, jis registruotas Klaipėdoje, kainuoja apie 70 litų.