indrė vareikytė

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą. Reikia išsamesnės informacijos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą. Reikia išsamesnės informacijos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus studentų viešosios nuomonės tyrimą apie valstybės garantuojamas paskolas paaiškėjo, kad tik kas septintas studentas yra skaičiavęs, kokias įmokas už paskolas jam reikės mokėti studijų metu ir po jų.  Be to, remiantis daugumos studentų finansine padėtimi, skolinimosi sąlygos yra neatitinkančios realios situacijos.

Premjeras Andrius Kubilius studijuojantiems tik dėl diplomo prognozuoja niūrią ateitį, esą gautas "popieriukas" ateityje vis labiau blanks prieš gebėjimus. Vyriausybės vadovas taip pat sako nematantis nieko blogo, jei žmonės prastesniais rezultatais pabaigę mokyklą už savo arba skolintas lėšas sieks aukštojo išsilavinimo. Pasak A. Kubiliaus, ne visi vienodai greitai subręsta, investuoti į savo ilgalaikę ateities perspektyvą yra gerai, o svarbiausia yra motyvacija.

 Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) prašo dar kartą peržiūrėti garantijos sutarčių su bankais dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo sąlygas. Esą dabartinėmis sąlygos nėra palankios studentams. LSAS, reaguodama į paskelbtas bankų siūlomų paskolų studentams sąlygas, kreipėsi į finansų ministrę Ingridą Šimonytę, Premjerą Andrių Kubilių, Seimo Pirmininką Arūną Valinską prašydama rasti palankiausią studentams sprendimą siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

Būtina nustatyti balų ribą, kurią peržengęs studentas būtų priimtas į universitetą. Tokią Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) poziciją trečiadienį per susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite išsakė sąjungos vadovė Indrė Vareikytė. LSAS negailėjo kritikos startavusiai aukštojo mokslo reformai, esą laisvosios rinkos principai nesuveikė, kaip norėta.

Būtina nustatyti balų ribą, kurią peržengęs studentas būtų priimtas į universitetą. Tokią Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) poziciją trečiadienį per susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite išsakė sąjungos vadovė Indrė Vareikytė. LSAS negailėjo kritikos startavusiai aukštojo mokslo reformai, esą laisvosios rinkos principai nesuveikė, kaip norėta.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) šiandien kreipėsi į Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovus prašydama nereikalauti studentų įmokėti studijų įmokų, kol nėra pradėtas valstybės garantuojamų paskolų išdavimas. Šiuo metu iš studentų, įstojusių į valstybės nefinansuojamas magistro studijų vietas, jau reikalaujama sumokėti už studijas per artimiausias kelias dienas, o valstybinių paskolų sistema dar nėra užbaigta.

Šiemet mokyklas baigiantys abiturientai jau žvalgosi, kur studijuoti. Dauguma jaunuolių negali sau leisti mokytis užsienyje, tačiau iš kai kurių aukštųjų mokyklų paskelbtų studijų kainų matyti, kad siekti išsilavinimo ir Lietuvoje tampa tikra prabanga. Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus pasirašė nesantaiką tarp studentų ir valdžios pasėjusį Mokslo ir studijų įstatymą. Nuo jo įsigaliojimo įvedama ir vadinamojo studijų krepšelio bei valstybės remiamų paskolų sistema.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) teigia, kad rengiama paskolų sistema gali proteguoti vieną konkretų banką, pirmadienį pranešė Lietuvos televizija. Švietimo ir mokslo ministras tokius įtarimus kategoriškai atmeta. Abejones, kad rengiama paskolų sistema gali būti neskaidri, pirmadienį išsakė LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. „Yra formuluotė, kad paskolas studentams galės teikti tik tie bankai, kurie turi ypatingai gerai išplėtotą aptarnavimo tinklą.

Valstybės finansuojamų vietų studentams, studijuosiantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gali tekti primokėti už studijas, jei studijų kaina bus nustatyta didesnė nei „studijų krepšelis“, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tai G. Steponavičius sakė žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptarti studijų finansavimo klausimai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) reikalauja, kad Vyriausybė iš esmės spręstų stipendijų skyrimo ir lėšų trūkumo problemą. Anot jos, privalu rasti būdų išmokėti ir socialines stipendijas, ir skirti pakankamai lėšų studentų skatinimui. Tai sakoma pirmadienį Vyriausybei išsiųstame LSAS rašte. LSAS teigimu, situacija kai kuriose aukštosiose mokyklose yra įtempta, kadangi net ir aukščiausią vidurkį turintys studentai negauna skatinamųjų stipendijų.

Policijos pareigūnai, užtikrinantys viešąją tvarką mitingo prie Seimo metu, sulaikė du asmenis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas BNS sakė, kad vienas vyras sulaikytas, nes nešėsi dujinį pistoletą. Nustatyta, kad tai - V.K., gimęs 1988 metais. Pasak K. Lančinsko, sulaikytasis į mitingą nebuvo įleistas.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė pirmadienį teigė, kad antradienį rengiamame mitinge prieš aukštojo mokslo reformą LSAS nedalyvaus. Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) noras mitinguoti po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi neatslūgo. „Mes nedalyvausime.

Šiandien Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Irena Degutienė raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių bei Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, prašydama nepritarti Švietimo ir mokslo ministerijos  siūlymui keisti socialinių stipendijų skyrimo tvarką. Jei Vyriausybė pritartų ministerijos teikiamiems pasiūlymams, studentams, kurie augina vaikus, arba yra iš daugiavaikių šeimų nebebūtų užtikrinta teisė gauti socialinę stipendiją.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga kritikuoja Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą nubraukti stipendijas aukštųjų mokyklų studentams, auginantiems vaikus ir esantiems iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų. Tokį siūlymą LR Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Vyriausybei po to, kai aukštosiose mokyklose ženkliai sumažėjo studentų, gaunančiųjų skatinamąsias stipendijas, skaičius.

Daugiau nei 9000 studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų išrinko 10 geriausių Lietuvos dėstytojų. Šiemet metų dėstytojais pripažinti: Antanas Andrijauskas (VDA), Gintautas Bareikis (VU), Liutauras Degėsys (VPU), Leonidas Donskis (VDU), Saulius Kavaliauskas (LKKA), Valdemaras Makutėnas (LŽŪU), Edvard Michnevič (VGTU), Laurynas Pakštaitis (MRU), Vytautas Radžvilas (VU), Kęstutis Simonavičius (KTU). Studentai juos rinko dalyvaudami interaktyvioje apklausoje, kurios metu respondentai prašyti siūlyt...

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, ragindama ne mažinti socialinių stipendijų gaunančių asmenų skaičių, o didinti stipendijų fondą. Kitaip studentams, kuriems iš tikrųjų reikalinga socialinė parama, nebus užtikrintos valstybės numatytos garantijos, o gerus akademinius pasiekimus rodantys studentai liks be skatinamųjų stipendijų.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas pareiškė, kad įgyvendinus naująją aukštojo mokslo reformą  „gali nelikti nei kokybės, nei turto“. Studentų ir dėstytojų atstovai taip pat kalbėjo, kad sistemą galima sugriauti greitai, tačiau argi galima taip eksperimentuoti su Lietuvos jaunimu? Anot J. Oleko, pavertus aukštąsias mokyklas viešosiomis įstaigomis ir suteikus joms teises disponuoti savo turtu, bus sudarytos sąlygos da...

Šiandien Kaune vyksta devyniolikos aukštųjų mokyklų mugė. Čia moksleiviai kviečiami susipažinti su galimybėmis studijuoti. Tačiau atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus jaunuoliai negaus, nes jų nežino net patys rektoriai. Rektoriai ateinančio rudens laukia apimti tokios nuotaikos, tarsi būdami akli tamsiame kambaryje gaudytų juodą katiną, kurio ten nėra. Jų nuomone, Vyriausybei reikia skubiai įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kitaip rugsėjį pirmakursių gretos gali būti retos kaip niekada.

Aukštojo mokslo sistema ruošiama dar vienai pertvarkai. Nors valdžios vyrai jau regi gražias „revoliucinės“ reformos vizijas ir studijų kokybės pagerėjimą, akademinės bendruomenės atstovai siūlomus pakeitimus komentuoja atsargiai ir linkę palaukti baigto projekto. Finansuojamųjų mažės Vakar Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamoms Mokslo ir studijų įstatymo projekto pataisoms, numatančioms studijų finansavimo tvarkos pakeitimus ir studijų krepšelio įvedimą.

Šią savaitę kadenciją baigiantiems Seimo nariams už darbą aštuoni iš dešimties studentų parašytų 5 balus ir mažiau, rodo lapkričio pirmąją savaitę  Lietuvos studentų atstovybių sąjungos  atlikta internetinė apklausa,  kurioje dalyvavo 3046 studentai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Respondentai prašyti įvertinti 2004 – 2008 m. kadencijos Seimo darbą dešimties balų vertinimo sistemoje. Didžioji dalis studentų (21,5 proc.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija nusprendė, kad studijų įmokas iki spalio 24 dienos pagal praėjusio semestro rezultatus turės sumokėti bent vieną akademinę skolą turintys studentai. Dėl pažangių studentų studijų įmokų galutinį sprendimą Senato komisija žada priimti tik paaiškėjus Seimo sprendimui dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, numatančių nemokamą mokslą akademinių skolų neturintiems studentams. Šias įstatymo pataisas Seimas žada svarstyti spalio 20 dieną.

Šalies aukštųjų mokyklų studentai skundžiasi auditorijose dažnai arba visai nesulaukiantys dėstytojų, arba šie vėluojantys į paskaitas, arba nekompetentingai joms pasiruošiantys. Universitetų atstovai neneigia esant tokių „nepavyzdingų“ dėstytojų, tačiau su jais dažniausiai užtenka draugiškai pasikalbėti ir taikiai išspręsti problemą.

Šalies aukštųjų mokyklų studentai skundžiasi auditorijose dažnai arba visai nesulaukią dėstytojų, arba šie vėluoją į paskaitas, arba nekompetentingai joms pasiruošią. Universitetų atstovai neneigia esant tokių „nepavyzdingų“ dėstytojų, tačiau su jais dažniausiai užtenka draugiškai pasikalbėti ir taikiai išspręsti problemą. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidento komunikacijai Dainiaus Dikšaičio, LLS dažniau sulaukia žodinių studentų skundų negu rimtų raštiškų pareiškimų.

Šią savaitę veiklą baigia darbo grupė, turinti rasti, kuo padengti dėl už rudens semestrą nerenkamų studijų įmokų universitetams susidariusį lėšų trūkumą. Premjeras Gediminas Kirkilas sako, kad tikriausiai problema bus sprendžiama skolinantis avansu arba perskirstant neįgyvendintų programų lėšas.

Pirmadienį Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteiks peticiją, kuria siūloma keisti šiuo metu įstatymuose numatytą „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Elektroninę peticiją dėl Aukštojo mokslo pataisų, inicijuotą LSAS, pasirašė daugiau nei 34 tūkst. piliečių, daugiausia - studentai. Peticiją ketinama įteikti Seimo Pirmininkui bei Vyriausybės peticijų komisijai.

Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, šią savaitę išklausęs sodininkų bėdas, į Gariūnų turgavietę nuvažiavęs įsitikinti, kad autobusas kursuoja pagal grafiką, nepamiršo ir studentų – jiems žadėjo parengti koncepciją, pagal kurią Vilnius bus ne tik Lietuvos ir Europos kultūros, bet ir studentų sostinė, rašo „Respublika“. „Vilniuje studijuoja beveik pusė Lietuvos studentų, čia susikoncentravusios didžiausios ir geriausios aukštosios mokyklos, o dėmesio Vilniui, kaip akademiniam miestui, buvo sk...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų minia, pirmadienį prie prezidento kanceliarijos šaukdama „nemokėsiu“, pasisakė prieš vasarą įsigaliojusias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias, studentų teigimu, už mokslą tektų mokėti 80 proc. universitetuose ruošiamų techninės pakraipos specialistų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ir aukštųjų mokyklų vadovai ragina valdžios atstovus „neimituoti studijų įmokų problemos sprendimo“. Trečiadienį LSAS, atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios aukštosios mokyklos jau renka studijų įmokas iš studentų, su aukštųjų mokyklų rektorių ir direktorių konferencijų vadovais pasirašė bendrą kreipimąsi į Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) dėl studijų įmokų kompensavimo už rudens semestrą Lietuvos aukštosioms mokykloms.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į akademinių regionų sveikatos apsaugos centrus, prašydami įvertinti, ar universitetų studentų bendrabučiai atitinka keliamus sveikatos saugos ir higienos reikalavimus. Pasak LSAS, studentai yra šokiruoti netvarkingai veikiančia elektros instaliacija, vėdinimo, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemomis.

Patys gabiausi šalies abiturientai, vis rečiau papildantys Lietuvos studentų gretas ir pasirinkę studijoms užsienio aukštąsias mokyklas, verčia nerimauti dėl šalies ateities. Kas skatina juos šitaip pasielgti: kokybė, nemokamas mokslas ar „mada“? „Smukdo Lietuvos universitetų lygį“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad Lietuvoje yra aiškiai matoma tendencija, kad kuo jaunuolis yra gabesnis, tuo labiau jis yra linkęs rinktis studijas užsienyje.

Mokslo metus kai kurie studentai gali pradėti su universitetais pasirašę jų teises bei įstatymus pažeidžiančias sutartis - stojant į aukštąsias mokyklas pasirašomų sutarčių trūkumai kol kas tebenagrinėjami Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). ŠMM atstovė Elona Bagdonavičienė šią savaitę BNS sakė, kad dar liepą Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atsiųstos pastabos, kuriose kritikuojamos universitetų studentams pateikiamos pasirašyti sutartys, nagrinėjamos ministerijos specialistų i...

Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus, atėjusio pasirašyti susitarimo su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) bei Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovais, laukė staigmena - susitarimo tekstą teko keisti, kad šio sąlygos tenkintų studentus, rašo antradienio „Respublika“. Visiems vienodai LSS buvo priimtinas ir pirminis susitarimo variantas, kuriame nurodoma, kad tik pirmo kurso studentams nereikės mokėti už studijas rugsėjo mėnesį - kaip buvo įprasta lig šiol.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius sutiko su studentų reikalavimais, kad šį rudenį už studijas nemokėtų visi studentai, studijuojantys visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamose vietose. Tačiau šis planas realiai galėtų būti įgyvendintas, tik jeigu Vyriausybė ir Seimas sutiks iš biudžeto skirti papildomus 32 milijonus litų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) įspėja pirmakursius pasirašant sutartis su aukštosiomis mokyklomis atidžiai perskaityti ir saugotis galimų pažeidimų.

Seimas antradienį nutarė nesvarstyti Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pateiktas įstatymo pataisas, numatančias nemokamą mokslą visiems sesiją be akademinių skolų baigiantiems studentams. Parlamentarai nusprendė prašyti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto. Tokios išvados greičiausiai bus pateiktos ne anksčiau nei rudenį, be to, Seimo pavasario sesija baigiasi jau šią savaitę, todėl minėtų A.Monkevičiaus siūlytų pataisų svarstymas nusikelia į rudens sesiją.

Daugiau nei 15 tūkst. studentų pasirašė elektroninę peticiją, raginančią Seimą priimti Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, numatančias, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų. „Didžioji dalis pasirašiusiųjų peticiją - įvairių aukštųjų mokyklų studentai. Šitoks studentų aktyvumas vasaros laikotarpiu tik įrodo, kaip jautriai studentai reaguoja į susiformavusią situaciją po Prezidentūros siūlytų pataisų priėmimo.

Lietuvos aukštosiose mokyklose neįmanoma mokytis gerais pažymiais. Pasirodo, dėstytojams yra "nuleisti" planai, kiek galima parašyti dešimtukų, devynetukų. Plano viršyti nevalia, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios". Vos priėmę naujos redakcijos Aukštojo mokslo įstatymą, seimūnai puolė jį taisyti. Prieš savaitę nutarę, kad už mokslą neturėtų mokėti tik "aštuntukininkai" ir už juos geresni studentai dabar jau seimūnai nori, kad pinigai būtų imami tik iš akademinių skolininkų.

Studentų atstovai transporto lengvatų taikymo tvarką laiko europinio lygio absurdu, rašo "Respublika". Akademinį jaunimą vienijančios organizacijos tvirtina, kad transporto lengvatų taikymo studentams iš užsienio tvarka neatitinka jokios logikos. Mat sudaromos išskirtinės sąlygos komerciniam produktui.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis numatomas nemokamas mokslas visiems pažangiems studentams, pareikalautų papildomų 60 mln. litų per metus. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė pats ministras. Šią savaitę įregistruotose Aukštojo mokslo įstatymo pataisose siūloma gerai besimokančiais studentais laikyti visus pažangius jaunuolius, t.y. tuos, kurie sesijai pasibaigus neturi akademinių skolų, ir jiems garantuoti nemokamą mokslą.

Studentų organizacijos tvirtina, kad dėl valstybės institucijų aplaidumo daliai akademinio jaunimo gali būti netaikomos teisėtai priklausančios transporto lengvatos, rašo „Respublika“. Lietuvoje studijuojantis jaunimas neturi pagrindo nerimauti - jiems lengvatos bus taikomos. Tačiau studentai iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gali nusivilti sužinoję, kad Lietuvoje studentais jų niekas nelaiko.

Šiandien Seimas pritarė Prezidento pozicijai dėl aukštojo mokslo įstatymo. Nutarta, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti studentai. Tokie studentai kitąmet bus atleisti nuo mokesčio už mokslą. Studentai tokiu Seimo sprendimu piktinasi. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

Seimo bandymas apibrėžti gerai besimokančių studentų sąvoką sukėlė pačių studentų pasipiktinimą. Akademinis jaunimas parlamentarus išvadino Konstitucijos neišmanančiais politikieriais ir žada prie Seimo surengti dar nematytą mitingą, jei valdžios vyrai jų nesiklausys, rašo „Respublika“. Studentų už abejingumą ir nesupratimą pliekiami parlamentarai priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias gerai besimokančiais studentais bus laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurk...

Ketvirtadienį Seimo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis aukštosioms mokykloms leidžiama nuspręsti, kas yra geras studentas, prieštarauja Konstitucijai, teigia Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Studentai ragina šalies vadovą nepasirašyti Aukštojo mokslo įstatymo projekto ir grąžinti jį pakartotiniam svarstymui. „Mus neramina tai, kad įstatymo pataisos, kurios studentams yra vienos iš svarbiausių, ketvirtadienį priimtos ne tik ignoruojant studentus, bet ir visiškai neatsakingai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) bei buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris teigia, kad nustatyti „gerai“ besimokančio studento kriterijus gali tik įstatymas. Tai yra įtvirtinta 2002 metų KT išaiškinime. Pasak LSAS, dėl to ketvirtadienį Seime priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, kad „gerai“ nesimokančio studento kriterijus nustatys universitetai, prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) teigia: socialinės paramos studentams sistema turi būti pertvarkyta. LSAS, atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos studentų socialinės paramos sistema netenkina net minimalių studentų poreikių, siūlo persvarstyti esamą sistemą ir ieškoti efektyvesnių socialinės paramos ir pagalbos studentams priemonių.

Antradienį studentai prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį, jog aukštojo mokslo sistemos reforma rizikuoja tapti tik kelioms interesų grupėms palankia imitacine pertvarka. Studentai pasipiktino pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritartam įstatymo projektui, pagal kurį universitetų rektorius ir toliau skirs Senatas, o ne išorinė, iš socialinių partnerių sudaryta, taryba.