įmonės bankrotas

Nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje veikiančiai bendrovei „Amber promotions“ – bankroto byla. Tokį sprendimą rašytinio proceso tvarka priėmė Vilniau apygardos teismas, gavęs bankrutuojančios kelionių agentūros „Liturimex kelionių tarnyba“ prašymą. Teismo sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui. „Liturimex kelionių tarnyba“ teismui skundėsi negaunanti pinigų už patalpų nuomą, rašo delfi.lt.

JAV uždaryti dar septyni bankai, kuriuose laikomų indėlių bendra suma sudarė apie 2 mlrd. JAV dolerių. Nuo metų pradžios šalyje iš viso bankrutavo mažiausiai 100 kredito įstaigų. Paskutiniai bankrotai JAV Federalinei indėlių draudimo korporacijai (FDIC) atsiėjo 431 mln. JAV dolerių.

Mokesčių inspektoriai rado būdą, kaip iš vadinamųjų feniksų atgauti pinigus, kuriuos valstybei liko skolingos galbūt sąmoningai į bankrotą nuvarytos įmonės. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pradėjo taikyti naują praktiką – pričiupti „feniksai“ privalo sumokėti mokesčius, kuriuos valstybei liko skolingos bankrutavusios įmonės, iš kurių pelenų ir pakilo naujosios, rašo portalas diena.lt.

Nuo šių metų spalio 1 dienos įsigalios Ūkio ministerijos parengta nauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija. Įstatymo pakeitimais, ministerijos teigimu, sudarytos palankesnės sąlygos finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis: daugiau įmonių galės išvengti bankroto ir tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti darbo vietas. „Finansinių sunkumų turinti įmonė turi du kelius: bankroto ir restruktūrizavimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė„Ober-Haus“ tarpininkavo parduodant aštuonis bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekranas“ nekilnojamojo turto objektus Panevėžyje. Tai – 49 ha plote išsidėstę sandėliavimo paskirties pastatai, kurių plotai siekia nuo 355 kv. m iki 3750 kv. m , o bendras plotas sudaro daugiau nei 9000 kv. m . Vilhelmanto Sereikos, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo teigimu, parduodami objektai sulaukė nemenko potencialių pirkėjų susidomėjimo.

Antradienį Europos Komisija parengė naujas taisykles, kad geriau apsaugotų bankų, investicinių įmonių ir draudimo bendrovių klientus bankroto atveju. Šis naujas taisyklių paketas – tai dar vienas Europos Sąjungos (ES) bandymas atkurti pasitikėjimą finansų paslaugomis po neseniai įvykusios finansų krizės ir padidinti šio sektoriaus skaidrumą bei atskaitomybę, teigia Komisija.

Oficiali statistika rodo, kad pirmąją 2010 metų dalį apie bankrotą paskelbusių įmonių skaičius Vokietijoje buvo didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, teigia CNBC. Vokietijos Federalinė statistikos agentūros duomenimis, nuo 2010 metų sausio iki balandžio apie bankrotą pranešė 11 tūkst. 24 bendrovės, t.y. 3 proc. daugiau nei pirmais 2009-ųjų mėnesiais. Duomenys taip pat parodė, kad apie bankrotą paskelbusių fizinių asmenų skaičius pašoko iki 36 tūkst.015 – 11,3 proc.

1993–2009 metais bankrotas buvo paskelbtas 8 tūkst. 672 įmonėms ir 14 bankų, praneša Statistikos departamentas, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis. Bankroto procesai buvo baigti 5 tūkst. 967 įmonėse, arba 68,8 proc., ir 13 bankų. Iš šių įmonių 5827 įmonės likviduotos. 2705 įmonėse bankroto procesai dar vykdomi.

2009 metais buvo pastebimas spartus bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus augimas – bankroto procesas buvo pradėtas 1 tūkst. 843 įmonėse, tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais. Dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė įmonių administracijos vadovai, inicijavę 41,4 proc. visų praėjusių metų bankrotų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – 15,6 proc., įmonių savininkai – 7,7 proc.

Įmonėms mažėja administracinė našta beviltiškas skolas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną, praneša Finansų ministerija. Administracinė našta mažėja dėl beviltiškų skolų įrodymo ir apskaičiavimo tvarką nustatančių taisyklių pakeitimų (patvirtintų finansų ministro įsakymu ir įsigaliosiančių artimiausiu metu). Jų esmė – supaprastinti reikalavimai dėl tam tikrų beviltiškų skolų pagrindimo dokumentų.

Bendrovė „Creditreform Lietuva“ atliko 2010 m. gegužės mėnesio turto areštų Lietuvos įmonėse analizę. Pirminiai duomenys apie turto areštus yra gauti iš Lietuvos turto areštų aktų registro. Įmonėms įregistruotų turto areštų skaičius 2010 m. pradžioje mažėjo. Gegužės mėnesį buvo areštuotas 1134 įmonių turtas. Lyginant su „piku“ 2009 m. kovo mėnesį, turto areštų sumažėjo 2,5 karto, o įmonių, kurioms įregistruoti areštai – beveik dvigubai.

Gegužės mėnesį įregistruota 1 tūkst. 410 įmonių turto areštų, t.y. 139 atvejais mažiau nei balandį arba mažiau nei paskutiniųjų 6 mėnesių vidurkis, siekiantis 1 tūkst. 595 areštus, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Gegužės mėnesio įregistruotų turto areštų ir įmonių, kurių vardu buvo įregistruojami turto areštai, rodikliai prilygsta 2008 metų antrojo pusmečio vidurkiams, kuomet pradėjo sparčiau augti turto areštų apimtys.

Prekybos centro „Gedimino 9“ pastatą Sostinės Gedimino prospekte jau šią vasarą ketinama parduoti iš varžytinių, tačiau abejojama, ar atsiras pirkėjų, rašo „Vilniaus diena“. „Gedimino 9“ valdančiai bendrovei „Ajolas“ bankroto byla iškelta gegužės viduryje. Pagrindinis įmonės kreditorius „Swedbank“ pastatą, pasak „Vilniaus dienos“, perimtų tik tuo atveju, jeigu varžytinėse neatsirastų pirkėjo. 2004 metais pastatas pirktas už 45,5 mln. litų.

Dėl nepakeliamos mokesčių naštos ir smukusių pirkimų apie 40 proc. sumažėjo su verslo liudijimais dirbančių verslininkų, bankrutavo ar merdi šimtai įmonių. Skirtingi požiūriai Tokios krizės pasekmės šalies regionuose. „Kiekvieną dieną toliau grimztame į bedugnę. Jei nebus sumažinta mokestinė našta ar nesumažės energetinių išteklių kainos, situacija tik prastės“, – mano Rokiškio rajono verslininkų asociacijos prezidentas Jonas Jankauskas.

Šią savaitę Ūkio ministerijos kvietimu Lietuvoje lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. Vizito tikslas – suteikti Lietuvai techninę pagalbą, sprendžiant nemokumo teisinio reguliavimo klausimus, t. y. klausimus, susijusius su įmonių bankrotu, įmonių restruktūrizavimu bei fizinių asmenų bankrotu, praneša Ūkio ministerija.

Garantinio fondo tarybos posėdyje buvo apsvarstytos 69 bankrutuojančių, bankrutavusių ir likviduotų dėl bankroto įmonių paraiškos. 977 šių įmonių darbuotojams iš Garantinio fondo skirta 3,4 mln. litų iš dalies atlyginti įsiskolinimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinių išmokų ir neapmokėtų prastovų.

Bankrutuojantį vengriškų restoranų „Csarda“ savininką Darių Katiną užgulė nauji nemalonumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš mažiau nei mėnesį bendrovė „Creditum Vilnius“ pranešė, kad bendrovės „Vengrijos restoranai“, valdančios „Csarda“ restoranų tinklą, vadovas ir savininkas D. Katinas piktybiškai vengia mokėti skolas. Verslininko skolos esą beveik pasiekė 100 tūkst. litų.

Baltos naujo daugiabučio sienos pajuodusios, pro lubas į miegamąjį teka lietaus vanduo, garso izoliacija tokia prasta, kad girdi kaip kaimynas čiaudi, o pro rozetes pučia vėjas. Naujakuriai, įsigiję naujus būstus per pastaruosius penkerius metus, gali papasakoti daugybę nemalonių istorijų apie statybos brokus. Nors tai neišvengiama statybų proceso dalis, tačiau ne visi statytojai linkę taisyti savo klaidas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė, kad bendrovių, kurioms iškelta bankroto byla, vadovai gali būti atsakingi už bendrovių skolas ir turi atlyginti kitoms bendrovėms padarytą žalą. Teismas tokį sprendimą priėmė civilinėje byloje, nagrinėdamas UAB „Transvera“ ieškinį bankrutuojančios UAB „Dovlitas“ akcininkams komercijos direktoriui Ž. K. ir šios bendrovės direktoriui R. K. bei priteisė iš jų solidariai 10 772 litus nuostoliams atlyginti.

Teisėsaugininkai skambina pavojaus varpais, kad sunkmečio kamuojamame Lietuvos versle vis labiau populiarėja pasaulyje plačiai žinomas ir gana dažnai naudojamas sukčiavimo būdas – fenikso sindromas“. Pasinaudojant juo per metus valstybei nesumokėti apie 135 milijonai litų mokesčių. Verslininkai ginasi esantys priversti jo griebtis, nes kitaip neišgyventų.

„Lehman Brothers“ pirmadienį pateikė reorganizacijos planą siekiant likviduoti likusį turtą ir operacijas, ir užbaigti didžiausią bankroto bylą JAV istorijoje. Pagal pateiktą pasiūlymą, naujai sukurtas verslas vadintųsi LAMCO ir valdytų tai, kas liko iš „Lehman Brothers“ komercinio nekilnojamojo turto, pagrindinių investicijų, privataus kapitalo ir įmonių skolų.

Paskutiniu metu nemažai girdėti apie įmones – „feniksus“. Fenikso sindromu vadinamas procesas, kuomet įmonių savininkai norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų, perleidžia jos turtą kitoms, dažnai naujai įsteigtoms įmonėms, o pirmajai palieka tik jos skolas. Subankrutavusios įmonės veikla „prikeliama“ naujoje įmonėje, turinčioje senosios turtą, tačiau jau be skolų.

Bendrovės „Minijos baldų prekyba“ bankrotą tyčiniu pripažino Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismas. Sprendimas įsiteisėjo vasario 11 dieną. Apeliacinis teismas  paliko galioti  analogišką Klaipėdos Apygardos tesimo 2009 metų lapkritį priimtą sprendimą, kurį „Minijos baldų prekyba“ buvo apskundusi. Bankroto byla bendrovei buvo iškelta praėjusių metų vasario 6 dieną jos direktoriaus Rolando Jurkevičiaus  iniciatyva.

Jungtinės Karalystės bendrovių, susiduriančių su bankrotu, skaičius gali išaugti apie dvidešimt kartų dėl to, kad bankai ir didėjančios palūkanų normos gali prispausti turimą kapitalą, tegia kompanijos „Better Capital“ įkūrėjas Jonas Moutlonas. „Skaičiai bus labai dideli, aš manau, kad jie išaugs gerokai daugiau nei dvigubai ir nei kiek nenustebčiau, jei bendrovės būtų priverstos gelbėti finansus" , - teigė J. Moultonas.