imigracija

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Vasarį iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, lyginant su sausiu, šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, vasarį išvyko 3 018 gyventojų (sausį – 4 458), tuo metu imigravo 2 598 (sausį – 3 307). Lyginant 2017 ir 2018 metų vasarį, fiksuoti ryškūs migracijos statistikos pokyčiai – 2017 metais per mėnesį Lietuvą paliko 6 894 gyventojai, o imigravo 1 700. Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, Lietuvoje per visus 2017 metus g...

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

 Pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, dauguma jų yra ukrainiečiai, rodo statistika. 2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Migracijos departamentas. Užpernai į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių, maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos.

Nuo šiandien įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į „baltąjį“, Patvirtintų įmonių sąrašą – joms bus taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese. „Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš karo kamuojamų šalių. Priėmimui skirtas laikas baigėsi, o į šalį neatvyko nė pusė pabėgėlių pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą. Ar tinkamai pasirinkome pabėgėlių priėmimo strategiją? Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.

Demografinė situacija šalyse nėra iš anksto nulemta, bent jau, ne iki galo. Per amžius politikos dėka buvo galima daryti įtaką gimstamumui, o migracija galėjo padėti suformuoti valstybę, kaip parodė JAV pavyzdys. Tačiau trumpesnio laikotarpio plotmėse demografines tendencijas reiktų priimti kaip duotybę, tuo labiau, kad šios tendencijos suteikia stiprų poveikį ekonominiam augimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongresui sekmadienį pateikė savo pasiūlymus dėl imigracijos įstatymo, įskaitant prieštaringai vertinamos sienos pasienyje su Meksika statybas, deportacijos spartinimą ir teisėsaugos pareigūnų pajėgų išplėtimą.

Šią vasarą išaugo į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius, o emigracija nežymiai sumažėjo, tačiau išvykstančių vis dar yra daugiau nei atvykstančių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais į Lietuvą atvyko 8932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5957 žmonės. Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, nors dauguma imigrantų išlieka grįžtantys lietuviai.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Lietuviams emigruojant svetur, laisvas darbo vietas vis dažniau užpildo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir kt. Norinčių įsidarbinti Lietuvoje užsieniečių daugėja, o ir valdžia šiemet dar labiau palengvino atvykimo sąlygas. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas čia įžvelgia pavojų. Anot ekonomisto, pigi darbo jėga iš užsienio gali dar labiau sumažinti vidaus vartojimą ir nustumti į skurdą tūkstančius lietuvių, kurie neranda darbo.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį turėtų pasirašyti pataisytą imigracijos draudimo įsaką, nes pirmąjį blokavo federaliniai teismai, pranešė Baltųjų rūmų aukšto rango patarėja Kellyanne Conway. K.Conway televizijai „Fox News“ sakė, kad įsakas įsigalios nuo kovo 16 dienos. Pirmasis prezidentinis įsakas buvo laikinai uždaręs JAV sienas visiems pabėgėliams ir septynių musulmoniškų šalių piliečiams.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį išsakė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos ir pabrėžė, kad jiems reikia išlikti vieningiems, kai pasaulio ateitis atrodo vis sunkiau nuspėjama. Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas dėl pabėgėlių programos stabdymo 120 dienų ir nurodymo 90 dienų neįleisti į JAV 7 musulmoniškų valstybių piliečių verčia aukštyn kojom žmonių gyvenimus. Taisyklės taikomos ir mažam, ir senam. Naujo įsako griežtumą ir sulaikymą teko patirti ir iš Irano atvykusiam penkiamečiui. Su šeimos nariu atvykęs berniukas negalėjo susitikti su savo mama ir kelias valandas išbuvo sulaikytas. Situacijos neišsprendė ir tai, jog berniukas yra JAV pilietis.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Prasta Jungtinės Karalystės ekonomikos perspektyva nusvers bet kokį potencialų darbo užmokesčio padidėjimą dirbantiems Britanijoje, jeigu šaliai išstojus iš Europos Sąjungos bus apribota imigracija, perspėjama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 21,6 proc. daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, o tai 8,9 proc. mažiau negu 2014 m. imigrantų skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad iš 44,5 tūkst. emigravusių žmonių 83 proc. sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, o 17 proc. užsieniečiai, daugiausia iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

 Lietuvos gyventojų susirūpinimas dėl imigracijos į Europos Sąjungą (ES) išaugo kelis kartus, rodo tyrimas. Šiemet rugsėjį atliktoje apklausoje imigraciją kaip vieną iš trijų didžiausių iššūkių ES įvardijo 44 proc. apklaustų lietuvių. Per analogišką apklausą prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc. Apklausos duomenimis, labiausiai dėl imigracijos nerimauja Maltos gyventojai (83 proc.), mažiausiai – portugalai (18 proc.). Lietuvos gyventojų nuomonė maždaug atitinka ES vidurkį.

Nepaisant prognozių, kad po gegužės pradžioje įvykusių rinkimų Anglijos politika imigrantų atžvilgiu gali keistis, politologas sako manantis, kad šioje šalyje įsikūrę lietuvaičiai gali būti ramūs.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pernai į Europos Sąjungą atvyko beveik 300 tūkst. nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių. Besirūpindamos jais, Bendrijos valstybės išleidžia milijonus, o pasipiktinimas ypač stiprėja po teroro išpuolių, organizuotų musulmonų, nes atvykėliai dažniausiai būna šios religijos išpažinėjai.

 Dėl masinės imigracijos Didžiojoje Britanijoje susiformavo musulmonų getai, kuriuose veikia šariato įstatymai, o vietos valdžia esą į tai žiūri pro pirštus, amerikiečių naujienų televizijai „Fox News“ duoto interviu metu sakė prieš imigrantus dažnai pasisakančios partijos UIKP lyderis Nigelas Farage'as.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį vyksta į Londoną, kur su premjeru Deividu Cameronu aptars Europos Sąjungos bei pasaulio politikos klausimus. Politikai pernai nesutarė imigracijos klausimu. Remdamasi laisvo judėjimo teise A. Merkel kritikavo D. Camerono ketinimus apriboti imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau prieš kelionę į Londoną kanclerė ne kartą leido suprasti, kad neketina laikyti britų Bendrijoje bet kokia kaina.

 Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas pareiškė, kad jo vadovaujama partija „be abejonės“ labai rimtai žiūri į imigraciją ir žada „kontroliuoti imigraciją sąžiningai“, nepaisant to, kad neseniai nutekėjęs dokumentas atskleidė, jog leiboristų parlamentarams nurodoma vengti imigracijos temos. Tokio dokumento kopiją gavo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tačiau E. Milibandas pareiškė, kad dokumento turinys buvo paimtas iš konteksto.

 Londono meras Borisas Johnsonas pareiškė, kad baimintis dėl imigracijos žmonėms yra natūralu ir kad dėl tokių jausmų „netampi blogu žmogumi“. Jo nuomone, Didžiosios Britanijos politikai turi labiau akcentuoti imigracijos naudą, o taip pat reikia „malonios politikos“ į šalį atvykstantiems žmonėms.

  Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako iš Londono sulaukęs patikinimo, kad britų Vyriausybės siūlomos priemonės riboti imigraciją nepakirs Europos Sąjungos (ES) laisvo asmenų judėjimo principo.   „Vakar sulaukiau skambučio iš savo kolegos Europos reikalų ministro, kuris informavo iš anksto apie šį pranešimą ir apie pagrindinius jo tikslus, ir patikino, kad jie tikrai nesikėsina į laisvą asmenų judėjimą“, - žurnalistams penktadienį sakė L.Linkevičius.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį savo savaitiniame kreipimesi ragino priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų atlikta nuodugni imigracijos sistemos reforma, dar kartą mėgindamas apginti savo vienašališką sprendimą apsaugoti nuo deportacijos milijonus dokumentų neturinčių imigrantų.

Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta šalies gyventojų apklausa „The British Social Attitudes“ (Britų socialinės nuostatos) apie tai, kas, jų nuomone, gali vadintis tikrais britais. Ir jos rezultatai atskleidė labai įdomių faktų. Kaip rašo Britanijos spauda, JK gyventojų požiūris į imigraciją ir socialinę rūpybą sugriežtėjo. Be to, žmonės dabar mano, kad reikia atitikti daugiau reikalavimų, kad galėtum vadintis britu. Žinoma, nieko stebėtino, kad 95 proc.

Tuo metu, kai Jungtinė Karalystė visomis galimomis priemonėmis mėgina mažinti imigracijos mastą, Škotijos valdžia žada, priešingai, skatinti imigraciją, jei per rugsėjį rengiamą referendumą škotai nubalsuos už nepriklausomybę nuo JK. Nepriklausomai Škotijai reikės 24 tūkst. imigrantų kasmet, kad būtų patenkinti šalies poreikiai, sako Škotijos ministras pirmininkas Alex'as Salmond'as.

Praeitą savaitę Jungtinėje Karalystėje vykę rinkimai į Europos Parlamentą aiškiai parodė, kad gyventojai nepatenkinti esama valdžia - dauguma balsavo už partiją, pasisakančią prieš imigraciją ir apskritai prieš Europos Sąjungą.

Naujausi statistiniai duomenys atskleidžia, kad nepaisant Didžiosios Britanijos valdžios pastangų sumažinti grynosios migracijos mastą iki „dešimčių tūkstančių žmonių“, ji vis tiek išaugo iki didžiausio lygio nuo 2011 metų, skelbia britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Prie tokio padidėjimo iš dalies prisidėjo gerokai išaugęs atvykstančių rumunų ir bulgarų skaičius, kuris šoktelėjo net 166 proc. nuo 9 tūkst. iki 24 tūkst. per metus.

Britų televizijos kanalo „Channel 5“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog 7 iš 10 pareiškusių savo nuomonę pritaria imigracijos į Jungtinę Karalystę mažinimui arba visiškam sustabdymui, rašo dailymail.co.uk. Tyrimų bendrovės „YouGov“ atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 apklaustųjų pritaria, kad imigrantams turėtų būti privaloma mokėti kalbėti angliškai, o net 67 % mano, kad britams turėtų būti teikiama pirmenybė darbinantis.

Didžiosios Britanijos meno ir amatų reikmenų parduotuvių tinklas „Hobbycraft“ savo darbuotojams imigrantams nurodė darbo metu tarpusavyje kalbėti tik angliškai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šveicarijos rinkėjai referendume menka, vos 0,3 proc. persvara pritarė imigracijos iš Europos Sąjungos apribojimui. Laimėjus euroskeptikams, Šveicarijos vyriausybė turės per trejus metus sudaryti naują sutartį su Europos Sąjunga, kurios piliečiams dabar Šveicarijos darbo rinka atvira. Europos Sąjunga pareiškė vertinsianti, kaip tai gali paveikti jos santykius su Šveicarija.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

 Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“, argumentuodama, kodėl Lietuvai reikia darbo imigrantų, teigia, kad tai esą lemia masinė emigracija. Emigruoja darbingo amžiaus žmonės. Vienas dirbantis turi išlaikyti vis daugiau nedirbančių. Tai reiškia, kad mūsų socialinė sistema su tokiu krūviu nesusidoros. Antra vertus, mūsų švietimo sistema nėra orientuota į darbo rinką.

 Vyriausybė patvirtino Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Ar tai nepaskatins dar didesnės emigracijos? Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad imigracija bus galima tik tuose sektoriuose, kuriuose tikrai trūksta darbo jėgos. „Matome, kad negalime perkvalifikuoti bedarbių, nes jie tikrai neketina tam tikruose sektoriuose dirbti.

Dainius Paukštė Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Tikrai ne visiems emigracija garantuoja didesnį atlyginimą ir sotesnį duonos kąsnį. Nedideliame Ispanijoje esančiame Albunjolo miestelyje prasigėrę lietuviai neturi nei darbo, nei nuolatinių namų. Po tiltu apsistoję sveikatą baigiantys prarasti tautiečiai kone kasdien vartoja alkoholį ir neišgyvena dėl to, kad vietiniai juos pašaipiai vadina katinų valgytojais iš Lietuvos. Benamiai vaišinasi valymo priemonėmis Gyvenimas oloje ar po tiltu.

Neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad tik kas šeštas britas mano, jog imigracija davė naudos šaliai. Daugumos britų nuomone, imigrantai naudingi tik dėl to, kad dirba darbus, kurių britai dirbti nenori, skelbia laikraštis „The Huffington Post“. Konservatoriaus lordo Ashcroft'o nurodymu atliktos apklausos rezultatai taip pat parodė, kad pritariančių prieštaringai vertinamiems imigrantams skirtiems reklaminiams furgonams su užrašais „Važiuokite namo arba būsite areštuoti“ sk...