Ignas Gaižiūnas

Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau, nors Švietimo ministerija jau antrus metus taiko griežtesnę jų pateisinimo tvarką. Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais. Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Nuo rugsėjo startavus visuotiniam įtraukiajam ugdymui, nesulaukta nei vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. „Nuo rugsėjo nesulaukėme skundų, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų nepriimti mokytis. Anksčiau tokių skundų būdavo bent keli per mėnesį“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Gaižiūnas. „Įtrauktis nėra baigtinis procesas.

Ketvirtadienį Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija dėl švietimo rodiklių bei duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Po diskusijos nuspręsta, kad pristatytas Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas. Ketvirtadienį įvykusio susitikimo metu buvo ieškoma sutarimo, kokie rodikliai yra svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla, kokie duomenys apie mokyklas ir kokia forma turi būti skelbiami viešai.

Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei žurnalo „Reitingai“ vadovybės kilusį ginčą, Lietuvos vadovus ragina užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais.

Dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo kilus ginčui su žurnalo „Reitingai“ vadovybe, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

Nuo šių metų rugsėjo visos šalies bendrojo lavinimo mokyklos atvers duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Ar šias duris per kūno kultūros pamokas atvers ir tų mokyklų sporto salės? Turėti negalią nėra pasirinkimas. Pasirinkimas – kaip su ta negalia gyventi. Specialiųjų poreikių turintys Lietuvos vaikai, taip pat kaip jų bendraamžiai, liūdi ir džiaugiasi, geidžia žinių ar mokytis šiek tiek pritingi, linksminasi ar vakarus leidžia ramiai su knyga.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės sprendimas specialiųjų poreikių vaikų ugdymą organizuoti atskirose erdvėse gilina atskirtį. „Širvintų rajono merės sprendimas dėl ugdymo organizavimo skirstant vaikus į atskiras erdves pabrėžia ir gilina atskirtį, skatina vaikų ir tėvų susipriešinimą, provokuoja pažeminimą ir tikrai nestiprina šios bendruomenės“, – ketvirtadienį išplatintame komentare tikino I. Gaižiūnas.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas. „Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas.

Trečiadienį pasirodžius daliai valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas mano, kad geresnius matematikos žinių patikrinimo rezultatus galėjo lemti jau kelis metus įgyvendinamas šio dalyko mokymo stiprinimo planas.  „Matematikos egzaminą išlaikė 89,5 proc. mokinių, tai yra tikrai geresnis rezultatas nei pastaruosius keletą metų.

Ketvirtadienį pristatyta patobulinta tarpinių patikrinimų tvarka – išskaidytų valstybinių brandos egzaminų sistema. Siekiama, kad ji būtų palanki mokiniams ir veiktų kokybiškai. Skaidant krūvį, brandos egzaminai liks sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Šių metų ir 2024–2025 m. m. vienuoliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei rezultatas netenkins.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymo kursus devintokams organizuojanti Lietuvos šaulių sąjunga papildomo finansavimo tam nėra gavusi, juos rengia iš savo perskirstytų resursų, susiduria su įvairiais iššūkiais, sako sąjungos pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patarėjas Ignas Gaižiūnas teigia, kad finansavimas buvo suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jis turėtų būti užtikrintas, kai tik jo prireiks.

Lietuvoje disleksiją turinčių vaikų – daug.  Ir tokį sutrikimą turinčių vaikų tėvai skundžiasi gaunantys per mažai pagalbos mokykloje. Esą dažnai pedagogai net nesigilina, koks konkrečiai sutrikimas kamuoja vaiką, tad neturi ir specialių planų, kaip su tokiais vaikais dirbti. Ir nors prieš beveik metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo ir daugiau specialistų ir daugiau dėmesio tokiems vaikams, šiandien situacija nesikeičia.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Daugiau kaip pusę paros ieškota kėdainiškė moksleivė rasta pasislėpusi šalia namų malkinėje. Viešumoje paplito kalbos, kad mergaitė vengė mokyklos dėl patyčių. Bet pati gimnazija šią versiją neigia. O istorija jau domisi ir teisėsauga. Vis dėlto Kėdainių valdžia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad patyčių mokyklose dar daug. Praeitos savaitės žinia atskriejo iš Kėdainių rajono, kai ankstyvą rytą į gimnaziją išėjusi penktokė įstaigoje taip ir nepasirodė.