i. ruginienė

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad įsigaliojęs už pačių darbuotojų pinigus apmokamas testavimas vakcinacijos rodikliams didelės įtakos neturės. Verslininkai pastebi, kad didžioji dalis darbuotojų pasiskiepijo dar prieš pradedant kalbėti apie šią priemonę – tie, kurie norėjo, jau seniai yra pasiskiepiję. Tačiau prieš nepasiskiepijusius darbuotojus verslininkai imasi veiksmų – apmokėti jų testus žada tik su viena sąlyga, pradedama kalbėti apie privalomus skiepus.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo ir sako, kad dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai. Be to, pasigendama aiškumo.  Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Lietuvą užklupę rekordiniai karščiai kelia nepatogumų lauke ar kai kuriose transporto priemonėse dirbantiems žmonėms. Dalis įmonių dėl karščio pakoregavo darbo grafikus, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi iš viso net negaunantys jokių pertraukų atvėsti. Pasak darbuotojų atstovų, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl karščio dirbantys žmonės tiesiog ima alpti. Lietuvoje pastarąsias savaites kepina rekordinis karštis.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai darbdaviai apgaudinėja lietuvius ir jais naudojasi kaip pigia darbo jėga. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad žmonės yra išnaudojami sezoniniams darbams, kai staiga pasako, kad paskirtą kambarį teks užleisti poilsiautojams ir penkiese miegoti ant vienos sofos. Lietuvių įmonės įdarbina ir išveža tautiečius dirbti į užsienį, tačiau nesulaukę atlygio, pasibaisėję gyvenimo sąlygomis jiems nelieka nieko kito – tik sprukti.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi Vyriausybės sprendimu šią savaitę dar nešvelninti karantino, nes nuo to atkalba ekspertai. Seimo nario teigimu, ministrų kabinetas, o ne ekspertai turi priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Vyriausybė, trečiadienį ketinusi priimti sprendimus dėl karantino švelninimo daliai ne maisto prekių parduotuvių ir grožio centrams, netikėtai persigalvojo.

Dar pirmadienį svarsčiusi, kad trečiadienį galėtų priimti pirmuosius karantino atlaisvinimus, Vyriausybė šio plano atsisakė. Ministrų kabinetas trečiadienį nesiėmė svarstyti karantino klausimų. Pirmadienį po Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad artimiausiame Vyriausybės pasitarime, trečiadienį, turėtų būti sprendžiama dėl karantino atlaisvinimo daliai verslų.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio kaukės vėl tampa privalomos parduotuvėse, prekybos centruose ir viešajame transporte. Jų dar nereikės viešojo maitinimo vietose bei kultūros ir sporto renginiuose. Verslininkų atstovai teigia, kad grįžimas prie apribojimų kelia daug įtampos. Pasak jų, verslas dar neišlipęs iš duobės, o nauji suvaržymai stabdys žmonių judėjimą ir vartojimą.

Situacija, susiklosčiusi dėl paskelbto karantino, kelia labai daug nerimo darbuotojams, kurie susiduria su didžiuliu spaudimu išeiti iš darbo, imti nemokamų atostogų ir prisiimti visą atsakomybę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) savo pranešime skelbia, kad konsultuoja visus besikreipiančius darbuotojus ir jau gali teikti apibendrintus bazinius patarimus, kaip elgtis ar nesielgti tam tikrais atvejais.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Profesinių sąjungų atstovai sako gavę prezidento Gitano Nausėdos pažadą, kad jis teiks įstatymo pataisas, kurios viešuosiuose pirkimuose numatys prioritetą kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms. Profesinės sąjungos pasveikino prezidento siūlymus dėl didesnio kapitalo apmokestinimo ir laisvadienio suteikimo vieną vaiką auginantiems tėvams, tačiau išsakė susirūpinimą dėl siūlymų lėčiau mažinti darbo mokesčius.

Profesinių sąjungų atstovai neslepia: darbuotojai su mažu vaiku ant rankų – reto darbdavio svajonė. Negana to, nors ir priversti išleisti vaiko priežiūros atostogų, naujasis Darbo kodeksas trejus metus laikyti darbo vietos jų nebeįpareigoja. Štai 39 vilnietė Gitana, dirbanti dailės-technologijų mokytoja, sako jau kurį laiką nesėkmingai ieškanti papildomo darbo. Anot jos, pagrindinė priežastis, dėl ko galimi darbdaviai užtrenkia duris – maži vaikai.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Esant per silpnam socialiniam dialogui tarp darbuotojų ir darbdavių, Lietuvoje siūloma įvesti kolektyvinio atstovavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti nepriklausantieji profsąjungoms. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovės, Trišalės tarybos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šis mokestis, kurio nepalaiko Vyriausybė ir darbdaviai, nereikštų, kad profsąjunga jo mokėtojus ginčuose su darbdaviu gins visais atvejais. „Tai reikš, kad bus galima naudotis tik pačia kolektyvine sutartimi.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), profesinės sąjungos sutiktų MMA 2019 metais didinti iki 450 eurų dviem etapais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad į posėdį atneš kompromisinį pasiūlymą – minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų.

Trišalė taryba kitą savaitę vėl bandys susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vis dėlto derybininkų pozicijos iš esmės nepakito liepos, kai susitarti nepavyko. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė tikisi, kad Vyriausybė įsiklausys į profsąjungų norą didinti MMA iki 450 eurų (iki mokesčių). „Mes matome visas prielaidas mokėti 450 eurų.

Trišalė taryba antradienį tarsis dėl techninių minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo detalių, o rugpjūčio pabaigoje taryba žada priimti sprendimą, kiek nuo kitų metų didinti minimalią algą. Tarybos pirmininkė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė BNS sakė, jog antradienį taryba jokių sprendimų nepriims. „Bus (pasitarimas – BNS), bet jis toks daugiau darbinis, pasiaiškinti su Lietuvos banku ir Statistikos departamentu dėl pačios formulės.

Vyriausybė, dalį darbdavių ir profsąjungų vienijanti Trišalė taryba dar kartą bandys rasti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Tarybos pirmininkė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė BNS sakė, jog antradienį taryboje bus rengiamas pasitarimas dėl techninių klausimų apie MMA didinimo formulę, o rugpjūčio pabaigoje bus bandoma sutarti dėl MMA padidinimo nuo kitų metų pradžios. „Dabar mes suformavome skirtingas nuomones.

Antradienį Trišalė taryba tęsia diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad birželio 12 dieną neradus sutarimo, Vyriausybė nusprendė minimalios algos didinimo svarstymą grąžinti tarybai. „Mes kalbėjom ir nepavyko susitarti, mes fiksavom atskiras nuomones.