hubble

Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo naujų įrodymų, kad lediniame Plutono paviršiuje gali būti kompleksinių organinių molekulių. „Hubble“ atlikti stebėjimai atskleidė, kad kai kurios medžiagos Plutono paviršiuje sugeria daugiau ultravioletinės šviesos nei būtų galima tikėtis. Šios medžiagos gali būti organinės, galbūt kompleksiniai angliavandeniliai ar azoto turinčios molekulės, teigia tyrėjai.

Astronomai, naudodami kosminį teleskopą „Hubble“, identifikavo ketvirtąjį nykštukinės planetos Plutono palydovą. Tai – ketvirtasis žinomas objektas, skriejantis apie tolimą pasaulį. Pirmasis atrastas Charono palydovas, o ne taip seniai – Niktė ir Hidra, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad naujojo palydovo, pavadinto P4, skersmuo gali siekti 13–34 kilometrus. Plutonas, 2006 metais prieštaringai netekęs planetos statuso, 2015 metais taps pagrindiniu svarbios kosminės misijos objektu.

Naują orbitinį teleskopą „James Webb Space Teleskope“ (JWST), kuris pakeis „Hubble“, pavyks paleisti ne anksčiau kaip 2015 metų rugsėjį ir tik tuo atveju, jeigu JAV kosmoso žinyba NASA papildomai gaus 1,5 milijardo dolerių. Tad kosminis teleskopas ir jo priežiūra iki tarnavimo pabaigos iš viso kainuos nebe 5, o jau 6,5 milijardo JAV dolerių. Pradinė prioritetinio NASA projekto sąmata 2001 m. siekė 1 mlrd. JAV dolerių.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo planetinį ūką NGC 6210 – dujų debesį, išmestą mirštančios žvaigždės. Ūkas NGC 6210 yra Herkuleso žvaigždyne ir nutolęs nuo Žemės 6,5 tūkst. šviesmečių atstumu. Teleskopo optika leido astronomams gauti vidinės ūko pusės vaizdą su daug detalių, praneša lenta.ru. Planetiniai ūkai susiformuoja, kai žvaigždės, primenančios mūsų Saulę, pasiekia galutinę savo gyvenimo stadiją.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo Laivagalio žvaigždyne esantį NGC 2467 ūką, panašų į kunkuliuojantį viralą, pranešė NASA. Nuotrauka ir jos aprašymas skelbiamas „Hubble“ programos interneto svetainėje. NGC 2467 ūkas yra maždaug už 13 000 šviesmečių nuo Saulės sistemos. Tai milžiniškas dujų debesis, sudarytas daugiausia iš vandenilio, kuriame formuojasi naujos žvaigždės.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo pašvaistes Saturno ašigalių srityse, pranešė NASA. Panaudojus šias nuotraukas, buvo sumontuotas trumpas vaizdo siužetas, kurį galima pamatyti „Space.com“ svetainėje. Astronomų teigimu, galimybė vienu metu stebėti abu Saturno ašigalius – labai reta: šios planetos žiedų šešėliai trukdo ją tyrinėti. Tačiau kartą per 15 metų įvyksta Saturno lygiadienis.

JAV astronomai paskelbė pačias ryškiausias iki šiol Plutono nuotraukas. Juos nustebino mįslinga šviesi dėmė planetos pusiaujo srityje ir tai, kaip sparčiai pasikeitė šios mažosios planetos šviesumas. NASA pranešime teigiama, kad nuo Plutono atradimo 1930 metais jis nuolat buvo stebimas antžeminiais teleskopais, tačiau kosminė observatorija „Hubble“ dabar pateikė pačias ryškiausias jo paviršiaus nuotraukas.

Viduramžiais sumaištį kėlęs kryžiaus ženklas danguje – kronikose minima kryžiaus formos kometa – pasirodo, nėra prasimanymas. Tokią kometą užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. 2010 m. sausio 6 d. JAV astronomų, ieškančių Žemės kaimynystėje skriejančių asteroidų, grupė LINERAR (Lincoln Near-Earth Asteroid Research) 1 metro skersmens židinio teleskopu užfiksavo į kometą panašų objektą, kuriam buvo suteiktas indeksas P/2010 A2. Šis dangaus kūnas turėjo kometai būdingą uodegą, tačiau astronomam...

Po sėkmingo atnaujinimo orbitinis „Hubble“ teleskopas toliau džiugina mokslininkus ir astronomijos mėgėjus. Šį sykį į jo objektyvą pateko Tarantulo ūko peizažas. Tarantulo ūkas yra milžiniškas žvaigždėdaros regionas kaimyninėje Didžiojo Magelano debesies galaktikoje. Jis dėl savo keistos išvaizdos, primenančios voragyvį, buvo pavadintas Tarantulo ūku. Tarantulo ūkas. NASA nuotr. Šis žvaigždėdaros regionas yra nuo mūsų nutolęs per 180 tūkstančių šviesmečių.

NASA kosminio zondo LCROSS susidūrimą su Mėnuliu stebėjęs kosminis teleskopas „Hubble“ neužregistravo jokio medžiagos išmetimo iš „Cabeus“ kraterio, pranešė „Hubble“ programos atstovai. Dar prieš susidūrimą NASA skelbė, kad „Hubble“ teleskopas specialiai bus nukreiptas į Mėnulį LCROSS eksperimentui stebėti. Tikėtasi, kad teleskopo atlikta iš kraterio išmestos medžiagos spektrinė analizė atskleis grunto šiame Mėnulio regione cheminę sudėtį ir galbūt patvirtins, kad jame esama vandens ledo.

Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų. Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje.

Milijardą eurų kainavusi Europos „Herschel“ kosminė observatorija pamažu baigia derinti savo prietaisus ir jau bando naujas observatorijos galimybes apjungiant skirtingų kamerų padarytus vaizdus į vieną bendrą „kosminį paveikslą“. Apie „Herschel“ teleskopą mes jau ne kartą rašėme. Šiuo metu „Herschel“ pamažu pradeda tikrąjį darbą – nors atskiri jo prietaisai išbandyti dar šią vasarą, tačiau prireikė laiko suderinti jų bendrą darbą.

NASA būstinėje Vašingtone buvo pristatytos pirmosios atnaujinto ir sukalibruoto kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukos, kurias specialistai vadina „fantastiškomis“, skelbia „Space.com“. Naujųjų nuotraukų rinkinį galima pamatyti šioje „Hubble“ teleskopo svetainėje. Tarp jų yra įspūdingi galaktikos NGC 6217, Kilio ūko, Stefano kvinteto – penkių galaktikų grupės Pegaso žvaigždyne – bei kitų tolimojo kosmoso objektų vaizdai.

Geriausios vietos observatorijai pasaulyje paieškos rezultatas – vieta, kuri, manoma, yra šalčiausia, sausiausia ir ramiausia pasaulyje. Ieškodami idealios vietos dangaus stebėjimams, amerikiečių ir australų komandos nariai analizavo duomenis, gautus iš satelitų, antžeminių stočių, bei dėliojo klimato modelius studijoje, kurioje įvertinti daugybė astronomijai svarbių faktorių – debesuotumas, temperatūra, vandens garavimas, vėjo greičiai, atmosferos sūkuriai.

NASA orbitinis teleskopas „Hubble“ nufotografavo Jupiterio atmosferoje matomą planetos susidūrimo su nežinomu dangaus kūnu žymę, pranešė „Space.com“. NASA nuotr. „Hubble“ teleskopo programos vadovai nusprendė nutraukti neseniai atnaujintos jo techninės įrangos kalibravimo ir testavimo darbus, kad galėtų užfiksuoti tokį „retą ir svarbų“ įvykį. Teigiama, kad ši „Hubble“ nuotrauka yra pati ryškiausia iš visų naujosios Jupiterio žymės nuotraukų, darytų matomos šviesos spektre.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė apie pirmą kartą išbandytus visus neseniai paleisto kosminio teleskopo „Herschel“ prietaisus. ESA inžinierių teigimu, bandymai pavyko sėkmingai, o gautų duomenų kokybė pranoksta planuotąją, teigiama ESA pranešime. „Herschel“ observatorijos tyrimų programos inžinieriai išbandė visus tris pagrindinius teleskopo prietaisus.

Gegužės viduryje į orbitą iškeltas didžiausias šiuo metu kosminis teleskopas „Herschel“ į Žemę perdavė pirmąsias savo nuotraukas, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA) Jos buvo padarytos birželio 14 dieną – iš karto po to, kai buvo nuimtas apsauginis teleskopo dangtelis, teigiama ESA pranešime. Teleskopą valdantys mokslininkai pirmuoju „taikiniu“ pasirinko už maždaug 35 mln. šviesmečių nuo žemės esančią galaktiką M51. ESA/PACS nuotr.

Betelgeizės, vienos ryškiausių plika akimi dangaus skliaute matomų žvaigždžių, skersmuo nuo 1993 m. sumažėjo daugiau nei 15 procentų, nustatė astronomai. Šios raudonosios supermilžinės spindulys viršija atstumą nuo Saulės iki Jupiterio. Betelgeizės skersmens sumažėjimas atitinka atstumą tarp Saulės ir Veneros, Amerikos astronomų draugijos susitikime pranešė Kalifornijos universiteto Berklyje astrofizikai.

Po NASA astronautų atliktų orbitinio teleskopo „Hubble“ remonto ir techninio aptarnavimo darbų jis yra geresnis, nei buvo naujas, teigia jį prižiūrintys specialistai. „Hubble“ į orbitą buvo iškeltas prieš 19 metų, primena „Space.com“. NASA/Scanpix nuotr. NASA mokslo misijų vadovas Edas Weileris žurnalistams sakė, kad specialistai įpusėjo kruopščios teleskopo sistemų patikros ir kalibravimo darbus. „Viskas kol kas einasi kaip iš pypkės, – sakė jis.

Daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ nusileidimas į Žemę po sėkmingai atliktos „Hubble“ kosminio teleskopo remonto misijos gali būti atidėtas dėl blogo oro, pranešė NASA. Pagal planą „Atlantis“ šiandien turėtų nusileisti JAV Kennedy kosminiame centre. Skelbiama, kad JAV astronautai gali grįžti į Žemę 14.00 arba 15.39 val. Grinvičo laiku, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų, kurios šiuo metu nėra labai palankios.

JAV erdvėlaivio „Atlantis“ ekipažo nariai sėkmingai atliko baigiamuosius orbitinio teleskopo „Hubble“ techninio aptarnavimo ir remonto darbus, pranešė NASA. Penktąjį kartą išėję į atvirąjį kosmosą, jie pakeitė antrąjį teleskopo akumuliatorių ir įrengė naują orientavimosi erdvėje daviklį. Šį kartą „Hubble“ teleskopą tvarkę astronautai Johnas Grunsfeldas ir Andrew Feustelas atvirajame kosmose užtruko kiek daugiau nei 7 valandas.

7 NASA astronautų įgula, atvykusi į orbitą daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Atlantis“, sėkmingai užbaigė kosminio teleskopo „Hubble“ remonto ir atnaujinimo darbų programą. Šiandien planuojama „Hubble“ atkabinti nuo „Atlantis“. Astronautams beliks penktadienį laimingai nusileisti J. F. Kennedy kosmoso centro kosmodrome ir atšvęsti įspūdingą JAV kosminės programos pasiekimą.

JAV erdvėlaivio „Atlantis“ įgula pradėjo kosminio teleskopo „Hubble“ techninio aptarnavimo ir remonto darbus, praneša NASA. Mechaninis „Atlantis“ manipuliatorius pačiupo „Hubble“ trečiadienį JAV rytų pakrantės laiku, kai abu kosminiai laivai skriejo virš Australijos. Po to „Hubble“ teleskopas buvo nuleistas į „Atlantis“ krovinių skyrių, kad jį būtų galima kruopščiai apžiūrėti vaizdo kameromis. NASA/"Scanpix" nuotr.

Vakar vakare iš Kanaveralo kyšulio pakilęs JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Atlantis“ pradėjo vykdyti orbitinio teleskopo „Hubble“ remonto darbų programą – vieną pavojingiausių NASA misijų nuo išsilaipinimo Mėnulyje laikų. Ši NASA kosminė misija laikoma viena pavojingiausių dėl to, kad „Hubble“ teleskopo orbitoje, maždaug 563 kilometrų aukštyje virš Žemės, egzistuoja sąlyginai didelis susidūrimo su vadinamosiomis kosminėmis šiukšlėmis pavojus.

Prieš 11 metų padarytose kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukose aptikta iki šiol nepastebėta egzoplaneta, praneša „Space.com“. Šis atradimas, padarytas pritaikius naują „Hubble“ nuotraukų analizavimo technologiją, teikia vilčių, kad peržiūrėjus šio kosminio teleskopo archyvą bus aptikta ir daugiau ne Saulės sistemos planetų. Per daugiau nei dešimtmetį sukauptame „Hubble“ nuotraukų archyve gali būti „pasislėpę“ ir daugiau atradimų. NASA/„Scanpix“ nuotr.

Šiandien 12 val. 54 min. Lietuvos laiku prasidėjo retas kosminis įvykis – keturių Saturno palydovų tranzitas, praneša „Space.com“. Keturi Saturno palydovai – Titanas, Mimas, Dionė ir Enceladas – vienu metu praslinks per Saturno diską mesdami šešėlius ant jo atmosferos debesų. „Tokį tranzitą galima pamatyti kas 14  ar 15 metų, kai Saturno palydovų orbitos yra beveik vienoje linijoje su Žeme“, - sakė „Hubble“ kosminio teleskopo tyrimų instituto astronomas Keithas Nollas.

Neseniai įvykęs dirbtinių Žemės palydovų susidūrimas turės toli siekiančias pasekmes, nes 800 km aukščio orbitoje likęs nuolaužų debesis trukdys visoms ateities kosminėms misijoms, teigia kosmonautikos ekspertai. „Ateities misijas teks planuoti daug tiksliau, kai nuolaužų orbita nusistovės po 5-6 metų“, teigia Aleksandras Stepanovas, Sankt Peterburgo Pulkovo observatorijos direktorius.

Neseniai įvykęs JAV „Iridium“ sistemos palydovo ir nebeveikiančio Rusijos palydovo „Kosmos 2251“ susidūrimas gali pasiglemžti ir niekuo dėtą kaimyną – orbitinį teleskopą „Hubble“. Jei nebus atlikta gegužės mėnesį suplanuota remonto misija, teleskopas geriausiu atveju galės veikti 1 ar 2 metus. Naują grėsmę kelia po susidūrimo likęs nuolaužų debesis – šiuo metu sekama 600 stambiausių nuolaužų, ir jų skaičius kasdien auga.

Beveik 3,5 metro diametro įspūdingas teleskopas greitai bus didžiausias teleskopas kosmose, dydžiu pranokstantis „Hubble“. XVIII amžiaus astronomas Williamas Herschelas, kurio vardu pavadintas milžiniškas teleskopas, būtų priblokštas šia „sidabrine sensacija“, rašo BBC. Bent jau Europos kosmoso agentūra (EKA) labai didžiuojasi šia naująja observatorija, kurią kūrė bemaž 20 metų.

Gauti stebėjimų duomenys iš Europos pietinės observatorijos (ESO) teleskopo VLT ir orbitinio teleskopo „Hubble“ leido astronomams iš Kanarų astrofizikos instituto (Instituto de Astrofísica de Canarias) ne tik pažvelgti į NGC 253 galaktiką, bet ir gana detaliai ištyrinėti jos centrinę dalį. Adaptyvi VLT optika leido nufotografuoti NGC 253 galaktiką su tokia skyra, jog stebėtos atskiros galaktikos detalės, tarp kurių atstumas buvo ne mažesnis kaip 11 šviesmečių.

Naujos kartos erdvėlaiviu „Orion“, kuriamu pagal NASA programą „Constellation“, JAV astronautai 2020 metais turėtų vėl išsilaipinti Mėnulyje. „2020 metais gal ir bus galima. Priklauso nuo to, kiek naujoji Amerikos valdžia duos pinigų tiems projektams, - LŽ sakė JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komiteto, parengusio svarbiausias NASA kosminių tyrimų programos kryptis, vadovas dr. George‘as Algis Paulikas.

Amerikos lietuvio G. Pauliko vadovaujamas JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas parengė svarbiausias būsimos NASA kosmoso tyrimų programos, siejamos su naujos kartos raketomis ir erdvėlaiviais, tyrimų kryptis.

Astronomai atrado naują – raudonos spiralinės – galaktikos tipą, galintį padėti užpildyti trūkstamas grandis Visatos pažinimo srityje. Buvo manoma, jog spiralinės galaktikos būna tik „mėlynos“, o elipsinės – „raudonos“, rašo BBC. Tačiau du tyrimai, kuriuos skelbia žurnalas „Royal Astronomical Society“, rodo, jog viena iš penkių galaktikų yra raudonoji spiralinė.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo pirmąją tiesiogiai iš Žemės orbitos matomą kitos žvaigždės sistemos planetą, skelbia žurnalas „Science“. Aplink Fomalhauto žvaigždę, esančią už 25 šviesmečių nuo Žemės, besisukanti „Fomalhauto b“ pavadinta planeta yra maždaug Jupiterio dydžio. „Hubble“ perduotose nuotraukose ji matoma kaip mažytis raudonas taškas žvaigždę supančiame milžiniškame raudonos spalvos dulkių žiede.

NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno šiaurės ašigalio užfiksavo dar nematytą poliarinę pašvaistę, kuri skiriasi nuo Žemės arba Jupiterio pašvaisčių, praneša „Science Daily“. Leičesterio universiteto astronomo Tomo Stallardo teigimu tokių pašvaisčių mokslininkai dar niekur nėra matę. Pasak jo, tai ne šiaip pašvaisčių žiedai, stebimi Jupiterio ar Žemės ašigalių regionuose – Saturno pašvaistės apima „nepaprasto dydžio“ planetos ašigalio plotą. NASA nuotr.

Po keleto techninių sutrikimų, dėl kurių NASA orbitinis teleskopas „Hubble“ neveikė visą mėnesį, inžinieriams pagaliau pavyko „atgaivinti“ svarbiausią jo įrangą, praneša „New Scientist“. NASA praneša, kad pavyko sėkmingai atkurti pagrindinės teleskopo vaizdo kameros „Wide-Field Planetary Camera“ funkcionavimą, ir ji jau pradėjo fiksuoti suplanuotus stebėjimų objektus. Ši kamera turėtų būti pakeista per kitąmet įvyksiančią „Hubble“ teleskopo techninės apžiūros misiją.

Kaimyninės Epsilon Eridani žvaigždės sistemoje mokslininkai aptiko dar du asteroidų žiedus, dideliais lankais juosiančius žvaigždę. Tai trečioji arčiausiai Žemės esanti žvaigždė (neskaitant Saulės) – giedrame danguje ji matoma ir be teleskopo. Pirmasis asteroidų žiedas nuo žvaigždės nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip ir Saulės sistemoje esantis asteroidų žiedas. Antrasis mūsų sistemoje analogų neturi ir yra nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip Uranas nuo Saulės.

NASA pastangos nuotoliniu būdu priversti veikti sugedusį orbitinį teleskopą „Hubble“ liko bevaisės. Šiuo metu inžinieriai planuoja naujus problemos sprendimo žingsnius. 18 metų senumo kosminė observatorija liovėsi siuntusi nuotraukas prieš tris savaites, tačiau ją buvo tikimasi sutaisyti iki praėjusio penktadienio. Pats optimistiškiausias variantas – sugedusią komunikacijų posistemę pavyks pataisyti iki kitos savaitės pabaigos, teigia „Hubble“ programos koordinatorius Artas Whipple‘as.

NASA inžinieriams pavyko sėkmingai išspręsti orbitiniame teleskope „Huuble“ iškilusią techninę problemą, praneša „New Scientist“. Iš visko sprendžiant, įjungus rezervinį duomenų perdavimą valdantį kompiuterį, kuris pradėjo veikti po 18 metų trukusio „miego“, svarbiausios teleskopo funkcijos sėkmingai atkurtos. Inžinieriai įjungė rezervinį kompiuterį trečiadienį ir pradėjo sutrikusių teleskopo sistemų atkūrimo procesą.

Trečiadienį NASA inžinieriai pabandys „atgaivinti“ nustojusį veikti orbitinį teleskopą „Hubble“ įjungdami atsarginį duomenų perdavimą valdantį kompiuterį, pranešė „New Scientist“. Į „Hubble“ radijo ryšiu perduotomis komandomis bus bandoma įjungti rezervinį teleskopo kompiuterį, kuris nebuvo įjungtas nuo pat „Hubble“ iškėlimo į orbitą dienos – tai yra, prieš 18 metų. Pasak „Hubble“ programos atstovo Arto Whipple‘o, tikimybė, kad šis bandymas bus nesėkmingas, nėra didelė.

Mokslininkas F. Kamphuesas teigia, jog yra nemaža tikimybė, kad gyvybei tinkamas planetas pavyks aptikti per artimiausius 100 metų. Nauja technologija – nulinė interferometrija – gali suteikti kai kuriems teleskopams galią aptikti į Žemę panašias planetas kitose žvaigždžių sistemose. To nėra pavykę padaryti net ir orbitiniam „Hubble“ teleskopui. Nulinės interferometrijos sistema apjungia kelių didelių teleskopų užfiksuotą kosminių objektų šviesą.

Spalio 14 dienai numatyta sudėtinga orbitinio teleskopo „Hubble“ remonto misija netikėtai tapo dar sudėtingesnė. Praėjusį šeštadienį sugedo teleskopo valdymo ir duomenų perdavimo sistema. Aparatu nebegalima daryti nuotraukų ir jas perduoti į Žemę. NASA nežino, dėl kokios priežasties tai įvyko.

Regis, metas prisiminti tai, jog Visatoje dar yra daugybė neatskleistų paslapčių ir nesurastų astronominių objektų. „Supernova Cosmology Project“ projektą vykdantys astronomai praėjusią savaitę žurnale „Astrophysical Journal“ paskelbė straipsnį apie tai, jog jiems pavyko aptikti naują objektą, apie kurio savybes jie iš viso neturi jokio supratimo. Tai dar ne viskas - pasirodo, jog objektas po kurio laiko tiesiog paslaptingai išnyko.

„Kosmoso vaiduoklis“ – taip vadinamas keistas dujų debesis, kurį vieną naktį pastebėjo pradinių klasių mokytojas iš Olandijos. „Vaiduoklis“ gali tapti pirmuoju naujos astronominių objektų klasės atstovu. Astronomas mėgėjas Hanny`is van Arkelis objektą aptiko dalyvaudamas projekte „Galaxy Zoo“, kurio metu savanoriai mokslininkams padeda klasifikuoti galaktikas internetu. „Iš pradžių neturėjome jokio supratimo, kas tai.

Jupiterio atmosferoje pradingo trečioji raudonoji dėmė, kurią „Hubble“ kosminis teleskopas pirmą kartą užfiksavo gegužės 9 dieną, praneša „New Scientist“. Astronomų manymu šią dėmę galėjo „praryti“ kitų dviejų didesnių Jupiterio dėmių susidūrimas. Iš visko sprendžiant trečioji raudonoji dėmė išnyko praėjusią savaitę, pernelyg priartėjusi prie vadinamosios Didžiosios ir Jaunesniosios raudonųjų dėmių.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų agentūra (NASA) paskelbė galutinį savo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžių tvarkaraštį, pranešė „Houston Chronickle“. Paskutinis iš jų pakils į orbitą 2010 m. gegužės 31 dieną – 4 mėnesiais anksčiau, nei buvo planuojama. Po 2003 m. įvykusios NASA erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos prezidentas G. W. Bushas nurodė NASA atsisakyti nesaugiais laikomų daugkartinio naudojimo erdvėlaivių.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo raudono kaspino formos objektą – greičiausiai dujų apvalkalo likučius, nusviestus sprogus supernovai SN 1006, skelbia „Daily Mail“. NASA nuotr. Ši supernova susidarė 1006 –aisiais mūsų eros metais Vilko žvaigždyne, maždaug už 7000 šviesmečių nuo Saulės sistemos. Neįprastą astronominį reiškinį užfiksavo dabartinėje Egipto, Irako, Kinijos ir Japonijos teritorijoje egzistavusių valstybių metraštininkai ir astronomai.

Jupiterio atmosferoje susiformavo jau trečiasis mįslingos kilmės darinys – vadinamoji Raudonoji dėmė. Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Imke de Paterio, teigia, kad nežinomos kilmės procesų Jupiterio atmosferoje aktyvumas didėja, o pačios dėmės ar jų sąlygojami procesai yra į kosmosą spinduliuojamos energijos šaltiniai. Didžioji Jupiterio Raudonoji dėmė įžiūrima net nedideliais teleskopais, ji stebima jau daugiau nei 350 metų.

Gegužės pabaigoje „Microsoft“ planuoja pasiūlyti interneto vartotojams naują paslaugą „Worldwide Telescope“, praneša „PC World“. Besidomintys žvaigždėtuoju dangumi galės tyrinėti jį naudodami „Microsoft“ sukurtą žvaigždėlapį, kuris bus parengtas naudojantis įvairių teleskopų sukauptais duomenimis. „Worldwide Telescope“ paslaugos kūrėjai sutelkė duomenis apie Visatą, remdamiesi daugybės pasaulio šalių astronomų stebėjimais.