hospisas

Prižiūrėti sergantį ar nesveiką šeimos narį visada sunku, o kai ateis diena, kai jis mirs, tai gali būti vienas blogiausių momentų jūsų gyvenime. Kai kurie žmonės net negali būti tame pačiame kambaryje, kai miršta mylimas žmogus, tačiau viena hospiso slaugytoja pasakoja apie tai, ką dauguma mirštančiųjų žmonių sako prieš iškeliaudami anapus. Nors kai kurių frazių ir buvo galima tikėtis, tačiau kitos gali jus sugniuždyti, rašo mirror.co.uk.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo yra pareikšti įmonių „Klaipėdos hospisas“ bei „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ vadovams Rasai Dagienei ir Viljarui Reigui, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.  Pasak prokuratūros, vienam iš vadovų taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos.

Muzika ramina, tiesa? Tad užburiantys violončelės garsai Paryžiaus hospise pacientams skamba kartą per savaitę. „Tai man kelia prisiminimus“, – sako hospiso pacientas Bernard Genin.  Kol pacientų ranką laiko artimasis, violončelininkė Claire penktadieniais groja hospiso gyventojams. Muzika ji bando sumažinti fizinį jų skausmą ir padėti susitaikyti su neišvengiamybe – artėjančia mirtimi.  „Man nuolat skauda. Manau, muzika padeda pabėgti nuo skausmo. Ypač, kai įsijauti.

„Mano merginos Simos liga prasidėjo labai nekaltai ir netikėtai, – pasakoja vilnietis Kęstutis. – Jai tiesiog pradėjo skaudėti nugarą. Iš pradžių Simai nustatė stuburo išvaržą, buvo nustatytas gydymas – masažai, fizioterapija. Tačiau tai nepadėjo. Tada buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri parodė jau visiškai kitokį vaizdą – ketvirtos stadijos osteosarkomą – kaulų vėžį... Tada supratome, kad turime džiaugtis kiekviena mums dar skirta diena, kiekvienu saulės spindulėliu.

Jau 8 metus hospise dirbanti Aneta Gurnevič atvira: prieš pradedant dirbti kilo abejonių, tačiau svarbiausia – požiūris ir nusiteikimas. „Hospise yra visos gyvenimo spalvos“, – dabar sako Aneta. Ji su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo savo patirtimis ir atskleidė, kokių norų turi hospiso pacientai.  Dirbti VšĮ Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospise Aneta pradėjo dar 2013 metais. Tuo metu ji jau buvo baigusi viešojo administravimo magistrantūros studijas ir ieškojosi darbo.

Vilnietė Teresė Medvedska pasakoja niekada negalėjusi įsivaizduoti, kaip stipriai šeimos gyvenimą gali pakeisti sunki sūnaus liga. Moteris guodėsi, kad viena po kitos sekančios sudėtingos sūnaus operacijos ir chemoterapijos seansai labai mus visus nualino tiek fiziškai, tiek psichologiškai: „Gyvenimas tuo metu buvo tapęs mums tikru pragaru...“  Teresės sūnus Darius buvo aukštas (195 cm ūgio) ištvermingas vyras ir sveikata niekada nesiskundė.

„Prisimenu jauną savo pacientą, sirgusį vėžiu, – pasakoja Vilniaus Palaimintojo Kunigo Mykolo Sopočkos namų hospiso suaugusiesiems slaugytoja Ana Kovalevska. – Sužinojusi tai, draugė paliko jį tą pačią dieną. Vaikiną apėmė gili depresija, jis neprisileido nei tėvų, nei draugų, nei artimųjų. Tačiau vėliau, atsiradus žaizdoms ir skausmams, vaikinas  vis dėlto buvo priverstas mane prisileisti, nes jo žaizdą perrišti reikėjo kasdien.

Nuo koronaviruso pirmadienį mirė uostamiesčio gyventojas, kuris buvo slaugomas Klaipėdos hospise ir patekęs į rizikos grupes tiek pagal amžių, tiek pagal gretutinius susirgimus. Apie tai BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. „Gauta informacija iš Klaipėdos paliatyvios pagalbos ir šeimos pagalbos centro, to mūsų vadinamo hospiso. Mirė Klaipėdos miesto gyventojas, gimęs 1950 metais“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Klaipėdos hospise liko septyni sergantys pacientai, jų būklė patenkinama, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje penktadienį medikas tvirtino, kad sprendimas sergančiuosius COVID-19 palikti hospise, o neužsikrėtusius perkelti, suvaldant protrūkį pasiteisino. „Liko tik septyni teigiami, 22 yra neigiami, šiandien po pietų kartojame tyrimus, vyksta mūsų gydytojai.

Klaipėdos hospisui išgyvenant itin sunkų laikotarpį, į pagalbą darbuotojams ir pacientams suskubo Agnė Zuokienė. Moteris nuo ketvirtadienio savanoriauja Klaipėdos hospise. Tai A. Zuokienė pati patvirtino naujienų portalui tv3.lt Susisiekus su Agne Zuokiene, moteris patvirtino, kad ji nuo ketvirtadienio savanoriauja Klaipėdos hospise. „Taip, galiu patvirtinti. Kadangi turiu ilgametės, ne vienerių metų patirties, man iš tiesų labai rūpi ši tema ir ateityje pati ketinu steigti hospisą.

Klaipėdos savivaldybė pranešė besikreipusi į Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) prašydama išsiaiškinti, ar Klaipėdos hospiso valdytoja tinkamai panaudojo gautas lėšas.

Klaipėdos savivaldybei ir toliau didžiausią galvos skausmą kelia privatus hospisas, kuriame sunkiai sergantys ligoniai yra užsikrėtę dar ir koronavirusu. Savaitgalį ligonių būklę vertino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikų konsiliumas. Pasak jų, daugelis hospise gulinčių žmonių sunkiai serga, bet jų būklė sunki ne dėl koronaviruso, o dėl kitų ligų, amžiaus, dėl to, dėl ko jie ir atsidūrė hospise. Medikai nerekomenduoja jų perkelti į kitą ligoninę, to nenori ir pacientų artimieji.

Koronaviruso židiniu tapusiame Klaipėdos hospise ir sveiki, ir užkrėsti senukai lieka gulėti, kur buvę ir toliau. Bent jau savaitgaliui. Taip nusprendė uostamiesčio valdininkai. O iki pirmadienio medikai tirs 35 čia gulinčius senukus ir tik tada spręs, perkelti juos į kitą slaugos įstaigą ar ne. Tačiau visuomenės sveikatos centro specialistus toks planas gąsdina – jie iš užkrėsto hospiso reikalauja pacientus išgabenti kuo greičiau.

Užsikrėtusius koronavirusu Klaipėdos hospiso pacientus siūloma iškelti į kitą gydymo įstaigą. „Įvertinus visą šitą esančią situaciją, mes prašome, kad būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems yra nustatyta COVID-19 liga, būtų gydomi įstaigoje, kuri gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Covid-19 židiniu tapusiam Klaipėdos hospisui Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras iškėlė ultimatumą: ištaisyti eilę grubių veiklos pažeidimų duota para. Tokią užduotį specialistai hospisui nurodė dar vakar. Tačiau ką reikės daryti su užsikrėtusiais senoliais, jei veiksmų hospiso administracija nesiims, kol kas nežino niekas.

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise.

Susikompromitavęs privatus Klaipėdos hospisas ir toliau kelia galvos skausmą uostamiesčio savivaldybei. Hospiso vadovė Rasa Dagienė ultimatyviai reikalauja nuolaidų, skundžiasi dėl blogų savivaldybės suteiktų kaukių ir aiškina, kad naujai dirbti atvykęs personalas – nepasiruošęs. Visgi jai liepta visus trūkumus pašalinti iki ketvirtadienio, kitaip savivaldybei gali tekti imtis kraštutinių priemonių.

Klaipėdos hospisas tapo dar vienu koronavirusinės infekcijos židiniu. Šis atvejis neeilinis, nes visi hospise esantys ligoniai yra silpnos sveikatos, serga neišgydomomis ligomis, tad šis virusas gali pagreitinti neišvengiamą lemtį. Žmonės baiminasi, kad toks pats likimas gali ištikti ir kituose miestuose esančius hospisus, tačiau Vilniaus Mykolo Sopočkos hospiso atstovės tvirtina, kad įstaigoje pavyzdingai laikomasi reikalavimų ir visomis išgalėmis stengiamasi, kad taip neatsitiktų ir Vilniuje.

Koronaviruso židiniu tapusiame Klaipėdos hospise antradienį mirė antras virusu užsikrėtęs ligonis. Klaipėdos Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl įstaigoje nustatytų pažeidimų kreipsis į teisėsaugą. Meras Vytautas Grubliauskas paskelbė, kad kreipėsi į prokuratūrą, tikino, kad situacija ten – skandalinga.  Meras aiškino, kad bus ieškoma kaltų žmonių dėl situacijos, bei ginamas viešasis interesas.

Klaipėdoje koronaviruso židinio tapusiame hospise padėtis dramatiška – virusas nustatytas dar 3 senukams, ir viso sergančių čia jau mažiausiai 33. Kur dėti likusius dar sveikus nei uostamiesčio valdžia, nei medikai, nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai pasakyti negali. Nepavyksta rasti ir norinčių čia dirbti specialistų – žmonės bijo arba reikalauja šimtaprocentinių priedų. Tad jau antrą parą beveik keturias dešimtis senukų čia prižiūri tie patys 6 darbuotojai.

Klaipėdos miesto savivaldybei galvos skausmu tapo klausimas, kaip po koronaviruso protrūkio „Klaipėdos hospise“ pasirūpinti ligonių slauga bei kur izoliuoti neužsikrėtusius ligonius. Uostamiesčio ir aplinkinių rajonų ligoninių vadovai teigia, kad jų personalas bijo kontakto su ligoniais, be to, nepavyksta rasti vietos neinfekuotiems hospiso ligoniams. Taip pat „Klaipėdos hospisas“ akcentuoja personalo ir medikų pamainos trūkumą bei kelia klausimus dėl darbuotojų saugumo.

Klaipėdos hospise koronavirusas nustatytas dar trims globotiniams. „Labai gaila, bet atsirado trys teigiami. Iš tų neigiamų, kurie buvo aštuoni, dabar liko tiktai penki“, – BNS pirmadienio rytą sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas. Hospise yra 38 pacientai iš jų 30-iai koronavirusas jau buvo nustatytas anksčiau. Taip pat jis nustatytas 10-iai įstaigos darbuotojų.

Turbūt nėra didesnio skausmo nei mylimojo žmogaus netektis, o ypač skaudu, kai tėvams tenka laidoti savo vaikus. Kunigo Mykolo Sopočkos hospisas yra ta vieta, kurioje vyrauja meilė, artumas ir pagalba. Čia suteikiama pagalba šeimai, kuri netekties akivaizdoje jaučiasi bejėgė. Sesers Michaelos Rak pastangomis visai netoli Vilniaus širdies buvo įkurtas pirmasis hospisas Lietuvoje.

Kai pernai metais Lietuvoje viešėdamas popiežius Pranciškus, važiuodamas papamobiliu, nukrypo nuo savo oficialaus grafiko ir sustojo palaiminti čia atvežtų mirštančių žmonių, ašara nuriedėjo visiems tai mačiusiems žmonėms. Sąvoka „hospisas“ ne visiems yra gerai žinoma ir suprantama, tačiau paprastai šiuos namus apibūdinti būtų galima skaudžiai ir liūdnai. Tai vieta, kur numirti atvažiuoja nepagydomi ligoniai.

Pasaulinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena švenčiama antrąjį spalio šeštadienį. Paliatyviosios pagalbos tikslas – padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus. Visomis priemonėmis stengiamasi ne pratęsti gyvenimą, o palengvinti likusias gyventi dienas, kai žinoma, kad ligos nebeįmanoma išgydyti.

Vienintelio Kauno hospiso vadovai kas mėnesį priversti galvoti apie išlikimą. Nors paslaugos reikalingos, kol kas jos teikiamos tik pacientų namuose, patalpų stacionarui gauti nepavyksta. Tačiau vilties suteikia Seime pradėtas svarstyti įstatymas. O Sveikatos apsaugos ministerija susizgribo, kad valdžia iki šiol kalbėjo ir darė per mažai, kad žmogus oriai praleistų paskutines savo gyvenimo dienas. Kasdien Kauno hospiso nariai atskuba į pagalbos laukiančių kauniečių namus.

Nacionaliniuose apdovanojimuose „Lietuvos garbė 2018“ hospisą įkūrusi vienuolė Michaela Rak praėjusiais metais buvo nominuota Metų globėja. Pasiaukojimas, begalinis atsidavimas ir neišsemiamas troškimas padėti ligoniams, skaičiuojantiems paskutiniąsias savo gyvenimo dienas – tai tik dalis žodžių, galinčių apibūdinti Michaelos kilniaširdiškumą. Prieš metus atsiimdama apdovanojimą vienuolė tikino, kad kitas jos tikslas bei svajonė – Lietuvoje įkurti vaikų hospisą.

Seseriai Michaelai Rak gruodžio mėnesį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įteikė Nepriklausomybės atgavimo šimtmečio medalį už tarnystę sergantiems ir kenčiantiems Vilniaus krašto gyventojams. Būtent jos pastangomis Lietuvoje įkurtas pirmasis hospisas, jau statomas ir nepagydomomis ligomis sergantiems vaikams skirtas korpusas. Sesuo Michaela įsitikinusi, kad žmogus gali būti laimingas tik dalindamas save kitiems.

Britų hospise buvo organizuotos vestuvės moteriai, kuriai diagnozuotas vėžys, praneša vietos žiniasklaida. 33-ejų mokytoja Samantha Webster kreipėsi į ligoninę dėl skausmų pilve ir sužinojo, kad ji serga agresyvia apendikso vėžio forma, kuri nepasiduoda gydymui. Vos po 10 savaičių moteris numirė slaugos namuose. Prieš pat savo mirtį S. Webster ištekėjo už savo draugo, su kuriuo susipažino prieš ketverius metus.

„Jei čia mirsim, tai mirsim kaip žmonės – gražiai“, – kartą rašė Antanas Miškinis. Oriai ir garbingai numirti į Vilniuje įsikūrusį Vilniaus Mykolo Sopočkos hospisą atvažiuoja ne viena dešimtis onkologinių ligonių. Čia jaukioje aplinkoje jie skaičiuoja paskutines savo dienas ir stengiasi išnaudoti gyvenimą iki pat paskutinės akimirkos. „Visų pirma, čia yra ne ligoninė, o namai“, – jautriai kalba jo darbuotoja A. Taločkaitė.

Nuo praėjusio popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje prabėgus 25-eriems metams, šeštadienį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su popiežiumi Pranciškumi. Daugiatūkstantines minias tikinčiųjų subūręs popiežius laimino jaunus ir senus, sveikus ir ligonius. Daugelio dėmesį patraukė ir tai, jog popiežius Pranciškus neplanuotai sustojo ir palaimino hospise sunkiai sergančiuosius.

Palatos. Į mirtį žvelgiantys senoliai ir ligų iškankinti jauni žmonės. Skausmo perkreipti veidai. Išspaustos šypsenos. Jaudulys. Nerimas. Maldos. Būtent į tai kiekvieną dieną žvelgia sesuo Michaela Rak, kuri yra Vilniuje esančio M.Sapočkos hospiso įkūrėja. Sekmadienio vakarą vykstančiuose Lietuvos garbės apdovanojimuose Michaela Rak gavo  Viena pirmųjų, gavusių Metų globėjos nominaciją, ponia Michaela Rak. Tai lenkaitė vienuolė, ilgus metus vadovavusi hospisui Lenkijoje.