Himnas

Lietuva ketvirtadienį švenčia Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną. Ta proga lietuviai, kad ir kur pasaulyje bebūtų, gieda Tautišką giesmę. Šiemet Tautiška giesmė giedota ne tik centrinėse aikštėse, bet ir ant šalies piliakalnių. Vilniečiai himną giedoti buvo kviečiami į Kalnų parką, kauniečiai – prie Kauno pilies, kur tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, klaipėdiečiai – Kruizinių laivų terminale.

Liepos 6 d. tradiciškai susivienija viso pasaulio lietuviai ir gieda „Tautišką giesmę“. Šiemet Lietuvos Himną kartu su mūsų tautiečiais giedos ir didžiulis, daugiau nei 60 narių turintis gruzinų ansamblis, kuris mūsų šalies himną žada išmokti mintinai.

Minint Valstybės dieną, liepos 6-ąją Lietuvos himnas bus giedamas ant šimto šalies piliakalnių. Taip bus pasitinkamas artėjantis Lietuvos šimtmečio minėjimas, antradienį pranešė Vyriausybė. „Valstybės dieną kartu giedodami Tautišką giesmę ant 100 Lietuvos piliakalnių ir visame pasaulyje pasitiksime atkurtos Lietuvos šimtmetį.

TV3 televizija jau devintus metus iš eilės kviečia kartu švęsti Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Visi lietuviai visuose pasaulio kampeliuose liepos 6 d. 21 val. kviečiami susiburti ir kartu sugiedoti Lietuvos „Tautišką giesmę“. Šiemet TV3 ruošia įspūdingą transliaciją iš Raudondvario dvaro. Nuo 19.30 val.

Realybės šou „Aš – superhitas“ pastebimai įsibėgėja, prikaustydamas vis daugiau žiūrovų dėmesio. Šeštadienį vykęs dalyvių pasirodymas taip pat buvo neįprastas – projektą paliko ne ant karštųjų kėdžių sėdėję dalyviai – Koffas ir Dovilė – o šviesiaplaukė Monika. Po pasirodymo grįžę dalyviai jautėsi išties pavargę, todėl sekmadienį leido ilsėdamiesi. Energingiausi buvo Valda ir Silvestras.

Trečiadienį 21 val. lietuviai visame pasaulyje sustojo kelioms minutėms, kad atiduotų pagarbą savo Tėvynei ir padainuotų Tautišką giesmę. Užgimusi minint Lietuvos tūkstantmetį, ši unikali mūsų tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių piliečių ir bendruomenių, jau tapo naujųjų laikų tradicija. Tai mus visus vienijantis įvykis ir gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius ir reikšmingus dalykus.

Tradicijas puoselėjanti TV3 televizija jau aštuntus metus iš eilės kviečia kartu švęsti Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Visi lietuviai, visuose pasaulio kampeliuose rytoj, liepos 6 d., kviečiami vėl susiburti drauge ir kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“. Šalies Himnas tradiciškai skambės iš Vilniaus Vinco Kudirkos aikštės. Sostinės gyventojai ir jos svečiai kviečiami 20.30 val.

Dviem Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veteranams gresia rimti partiniai nemalonumai dėl frakcijos valios ignoravimo. Didžiausios opozicinės partijos – TS-LKD – priežiūros komitetas kitą savaitę ketina svarstyti Seimo narių Vidos Marijos Čigriejienės ir Arimanto Dumčiaus elgesį, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, praėjusią savaitę per neeilinę Seimo sesiją, kitaip nei buvo nutarusi TS-LKD frakcija, likusiems salėje ir drauge su valdančiaisiais giedojusie...

Panašu, kad Seime ketvirtadienį po to, kai valdantieji antrą kartą neleido pradėti opozicijos inicijuotą neeilinę parlamento sesiją, emocijos veržėsi pro kraštus. Konservatoriai, protestuodami prieš valdančiųjų veiksmus, demonstratyviai išėjo iš Seimo salės, kai buvo giedamas Lietuvos himnas. Tuo metu viena iš opozicijos atstovų, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, pašiepdama valdančiuosius, užtraukė Tarybų Lietuvos himną.

Daugiau nei tūkstantis žmonių saulėtą antradienį susirinko ant Helsinkio katedros laiptų giedoti Suomijos himno, vieno populiariausių kompozitoriaus Jeano Sibeliaus kūrinių, šaliai švenčiant 150-ąjį kompozitoriaus gimtadienį. Gruodžio 8-ąją, suomių kūrėjo gimimo dieną, visoje šalyje rengiami koncertai, visą parą transliuojama suomių kompozitorių, daugiausia J.Sibeliaus, muzika, grojamos visos septynios jo sukurtos simfonijos.

„Kas ten mumis suabejojo? Pasakė „gražūs, bet durni“? Nors Maldeikienei nepatinka, šitie „sixpack‘ai“ tobuli. O, Aušra, neapsimeski šlanga – kilnoti štangą yra juokai menki“, - skamba pirmosios Deivydo Zvonkaus ir Stano sukurtos dainos, skirtos kultūristams, eilutės.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė sulaukusi oficialaus atsiprašymo dėl to, kad Lietuvos vyrų rinktinei Taivane laimėjus pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionato aukso medalius buvo sugrotas sovietinis himnas.

Lietuva prašys Taivano atstovų pasiaiškinti dėl sovietino himno, kuris nuskambėjo Lietuvos vyrų rinktinei laimėjus aukso medalį Taivane vykusiame pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate. „Mes privalome reaguoti ir reaguosime, politikos direktorius išsiųs artimiausiu metu laišką Taivano misijai Rygoje. Neturime diplomatinių santykių, bet, be abejo, protestuosime prieš šitą veiksmą ir reikalausime, kad būtų paaiškinta“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuva prašys Taivano atstovų pasiaiškinti dėl sovietino himno, kuris nuskambėjo Lietuvos vyrų rinktinei laimėmus aukso medalį Taivane vykusiame pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate. „Mes privalome reaguoti ir reaguosime, politikos direktorius išsiųs artimiausiu metu laišką Taivano misijai Rygoje. Neturime diplomatinių santykių, bet, be abejo, protestuosime prieš šitą veiksmą ir reikalausime, kad būtų paaiškinta“, - BNS pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Taivane sekmadienį pasibaigęs Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionatas buvo sėkmingas Lietuvai. Vyrai iškovojo auksą, moterys – sidabrą. Algimanto Šato auklėtiniai čempionato finale po dramatiškos kovos 78:75 (20:27, 16:7, 15:16, 27:25) parklupdė JAV krepšininkus. Tiesa, džiugiai nusiteikusiems lietuviams turnyro organizatoriai pateikė nemalonią staigmeną - keliant prizininkų vėliavas užgrojo LTSR himną.

Liepos 6-ąją, Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną lietuviai šventė kartu giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Bendruomeniška tradicija, kurią pradėjo TV3 televizija, jau septintus metus iš eilės suvienijo viso pasaulio lietuvius.

Vaizdo reportaže pamatykite, kaip visi jūs – mielieji TV3 žiūrovai – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje giedojote Lietuvos himną. Jūsų himno giedojimo vaizdeliai mus pasiekė ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš už Atlanto ir net iš tolimosios Pietų Korėjos. Taigi, jei vakar negiedojote Lietuvos himno, galite tai padaryti dabar ir pasigrožėti, kaip tai darė mūsų broliai ir seserys lietuviai visame pasaulyje.

 Šį vakarą Vilniaus meras Remigijus Šimašius drauge su lietuviais visame pasaulyje Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje giedojo „Tautišką giesmę“. „Sveikinu vilniečius – miesto šeimininkus, kurių tikrai nemažai susirinko čia – Vinco Kudirkos aikštėje, dar dalis – kaimynystėje – kitose miesto aikštėse ir skveruose.

Pietų Korėjoje vykstančioje Universiadoje Lietuvos studentų delegacija liepos 6-ą dieną mūsų šalies himną giedojo žaidynių miestelyje. Tv3.lt primena, kad valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną jau septintus metus iš eilės visi lietuviai švenčia kartu giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Bendruomeniška tradicija, kurią pradėjo TV3 televizija, tapo unikali – lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną.

Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną jau septintus metus iš eilės visi lietuviai švenčia kartu giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Bendruomeniška tradicija, kurią pradėjo TV3 televizija, tapo unikali – lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius vienu metu su lietuviais visame pasaulyje liepos 6 d., 21 val. „Tautišką giesmę“ giedojo sostinės Vinco Kudirkos aikštėje.

Jau pirmadienį milijonai pasaulio lietuvių Valstybės įkūrimo dienos proga visi vienu metu, devintą vakare sugiedos Lietuvos himną. Šiai jau septynerius metus gyvuojančiai tradicijai ruošiasi ne tik šalyje gyvenantys lietuviai, bet ir už tūkstančių kilometrų gyvenimus sukūrę tautiečiai.

Liepos 6-ąją, Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną jau septintus metus iš eilės visi lietuviai švęs kartu giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Bendruomeniška tradicija, kurią pradėjo TV3 televizija, tapo unikali – lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną. Šiemet Lietuvos himnas skambės tiesiogiai iš Vilniaus Vinco Kudirkos aikštės. TV3 specialios tiesioginės transliacijos pradžia – pirmadienį, 20.40 val.

Ukrainos radijo ir televizijos eteriuose jau keletą savaičių besisukanti daina „Як ти й сказав“ saulukė didžiulio populiarumo, todėl electro soul duetas pristato lietuvišką dainos versiją „Kaip tu ir sakei“. „Tai nėra visiškai nauja mūsų daina – tai naujam gyvenimui prikeltas kūrinys, kuris buvo išverstas specialiai Ukrainai, ir nufilmuotas vaizdo klipas“, - sako dueto narys Artūras Žabas – Beissoul.

Žinomiausias kompozitorius Lietuvoje Deivydas Zvonkus ir viena populiariausių dainininkių grupių „Pop Ladies“ specialiai konkursui „Mis Lietuva 2014“ ruošia ypatingą dainą. Grupės lyderė Natalija Bunkė tikina, kad dainoje panašumų į save ras ne tik karūnos siekiančios merginos, bet ir daugelis klausytojų bei žiūrovų. Kovą dėl gražiausios lietuvaitės titulo skambant grožio himnui „Lietuvos ryto“ TV žiūrovai galės stebėti tiesiogiai – rugsėjo 21 dieną, 19.00 val.

Tūkstantinė Lietuvos sirgalių minia atvykusi į Ispaniją palaikyti savo šalies nacionalinės rinktinės liko nustebę, kuomet prieš rungtynes grojant „Tautiškai giesmei“ ši buvo nukirpta. Prieš kiekvienas pasaulio pirmenybių varžybas, Lietuvos himnas yra trumpinamas iki ketvirtojo posmo. Tiesa, prieš pirmąsias čempionato rungtynes buvo sugrotas visas šalies himnas, tačiau FIBA savo sprendimą pakeitė jau kitą dieną – Vinco Kudirkos kurtą giesmę reikia trumpinti.

Lietuva kreipėsi į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), protestuodama dėl valstybės himno sutrumpinimo prieš krepšinio rungtynes pasaulio krepšinio čempionate. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė tikįs, kad sporto biurokratai „atsipeikės“, nes trumpinant himną, kai vietoje keturių posmelių sugrojami tik trys, rodoma nepagarba valstybei. „FIBA yra visiškai nelanksti. Daryti problemą dėl 15 sekundžių yra nenormalu. Himnas nėra tik kažkokia melodija, o valstybės atributas.

Žinių radijas Žemaičiai kurs savo regiono himną. Sprendimą dėl to jau yra priėmęs Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas, o kaip jis bus įgyvendinamas, rugpjūčio viduryje diskutuos draugijos prezidiumas. Draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius „Žinių radijui“ sakė, kad regionui turint vėliavą ir herbą, atėjo metas rimčiau pagalvoti ir apie himną: „Ta mintis jau yra ne pirmas dešimtmetis. Mes rūpinamės Žemaitija, kad ji išliktų, kad ji būtų.

Įsisiūbavus pasaulio futbolo čempionato aistroms, merginų duetas „PapRika“ pristato naują dainą “I love football”. „Džiaugiamės, kad nuo šiol Lietuvos futbolo sirgaliai galės skanduoti meilę futbolui kartu su mumis. Žinoma prieš ir po rungtynių būtinai pasidalinę šia daina Facebook’e “. – Juokauja merginos. Netrukus grupė „PapRika“ pristatys pikantišką fotosesija futbolo tema, o dabar kviečia įvertinti dainą ir akies krašteliu pasižūrėti fotosesijos užkulisius.

Stebėdami nacionalinės rinktinės žaidimą savitvardą dažnai praranda net patys santūriausi tautiečiai, todėl neapsieinama be dainų. Balsas.lt, peržvelgęs kūrybingos ir dainingos lietuvių tautos archyvą, pateikia savo skaitytojams dainų apie krepšinį dešimtuką. 10. Jūratė ir Arvydas Vilčinskai – Krepšinis (1993) Ši 1993 m. Jūratės ir Arvydo Vilčinskų įrašyta daina paprastu pavadinimu „Krepšinis“ apie lietuvius pasako du dalykus.

2013 m. pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo Lietuvos himno išniekinimo nutrauktas – tokių naujienų antradienį sulaukė performanso „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ iniciatorės. Nustatyta, kad menininkių veikloje nerasta nusikalstamos veikos požymių. „Laiminga diena! Ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2013 gegužės 5 d., pagaliau nutrauktas. Trykštu džiaugsmu [...]“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė pasirodymo organizatorė dailininkė, poetė Vilma Fiokla Kiurė.

Daugiau kaip 2 tūkstančiai švedų olimpiniame Stokholmo stadione sudainavo Rusijos himną rankose laikydami homoseksualų vėliava. Žmonės protestavo prieš Rusijoje įsigaliojusi įstatymą draudžiantį netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms viešai propaguoti ir reklamuoti savo pozicijas. Akcijoje dainavo daug homoseksualų. Šis himnas buvo dainuojamas ir skirtas artėjančioms Sočio žiemos žaidynėms.

Kada sukauksime „topless“ Birutės, bėgančios Gedimino prospektu ir šaukiančios: „šalin rankas nuo feminisčių“ ir tokiu būdu išreiškiančios solidarumą su skriaudžiamomis Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių feministėmis. Bet kuriuo atveju, tai atneštų mažiau žalos, negu pritarimas valstybės simbolio niekinimui iš Seimo nario tribūnos. Mes visi esame laisvi žmonės. Gyvename laisvoje šakyje. Todėl kiekvienas turime teisę į saviraišką.

Šeštadienio vakarą „Tautiška giesmė“ savo kelionę aplink pasaulį baigė Ramiajame vandenyne, Havajų Kauai saloje. Iškėlusios Lietuvos vėliavas, lygiai 21 val. vietos laiku himną giedojo dvi baltomis suknelėmis ir gėlių vainikais pasipuošusios lietuvės – Vilija ir Jorūnė. Tuo metu Lietuvoje jau buvo išaušęs sekmadienio rytas.   Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val. himnas skambėjo visų Lietuvos savivaldybių aikštėse.

Šeštadienį Juodkrantėje vykstančioje „Bitėlando“ šventėje pasirodė ir broliai Lavrinovičiai, ir pasakų herojais virtę Lietuvos muzikos žvaigždės. Kasmetinės šventės akcentu tapo M. Mikutavičiaus dainą „Aš tikrai myliu Lietuvą“ lietuviškai sudainavę vokiečių grupė „Fools Garden“. „Simboliška, kad dešimtoji, jubiliejinė „Bitėlando“ šventė susilaukė rekordinio svečių skaičiaus. Šiemet į Juodkrantės pajūrį susirinko 15 tūkst.

Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, lygiai 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penktą kartą susivienys bendrai „Tautiškai giesmei“. Pirmiausiai nuskambėjęs Naujoje Zelandijoje, šeštadienio vakarą Lietuvos himnas su šviesa keliaus per Australiją, Rusiją, Gruziją, Turkiją, kol pasieks Lietuvą. Iš čia jis per Norvegiją, Švediją nuvilnys į Didžiąją Britaniją ir pasieks Havajus, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas.

Liepos 6-ąją jau penktus metus viso pasaulio lietuviai Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną švęs giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Tradiciją, kurią pradėjo aplink pasaulį plaukę akcijos „Tūkstantmečio odisėja“ dalyviai tapo unikali – lietuviai yra vienintelė tauta, kuri vienu metu visame pasaulyje gieda savo valstybės Himną. Šiemet tradiciškai Lietuvos Himną žada giedoti ir TV3 žiūrovai, ir žinomi eterio veidai. TV3 tiesioginės transliacijos pradžia – šeštadienį 20.50 val.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

2013 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizatoriai slovėnai pristatė oficialų turnyro himną. Jį atlieka Slovėnijos dainininkas Zoranas Predinas su grupe „Cover Lover“. Dainą vadinasi „Aš jaučiu krepšinį“, o jos vaizdo klipo filmavime dalyvavo ir slovėnų sirgaliai.

„...tie, kas greičiausi, jums tūkstančiai naujų vilčių šiltai priglausim, laikysim už pečių!..“ Tai tik vienas ketureilis iš liepos 10-13 dienomis Palangoje vyksiančių keturioliktųjų 1000 km lenktynių naujojo himno, kuriam žodžius ir muziką sukūrė populiarus atlikėjas ir kompozitorius Stanislavas Stavickis, geriau žinomas sceniniu Stano slapyvardžiu.

Mokslo metams einant į pabaigą Linas Adomaitis ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentai susibėgo į studiją ir drauge įrašė bendrą kūrinį. Hiphopo ritmais sudėliota daina jau dabar vadinama neoficialiu studentų himnu, o autoriai džiaugiasi atskleidę pagrindines universiteto vertybes – vienybę ir nuolatinį žinių alkį. „Kalbėjome su Linu, kad tai turi būti energingas, „kabinantis“ ir šiuolaikiškas kūrinys.

NTV kanalo komentatorius, komentuodamas Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Malagos „Unicaja“ prisipažino, kad atliekamas aistruolių nacionalinis šalies himnas priverčia po kūną bėgioti šiurpuliukus: „Specialiai tyliu. Visi į vieną balsą Lietuvos krepšinio sirgaliai pradėjo giedoti nacionalinį himną. Tai gali būti tik Lietuvoje. Taip, bėga šiurpuliukai.

Manau nėra tokių, kurie nežinotų vieno populiariausių lietuviškų serialų, kurio pavadinimas skelbia, kad vyrai visgi ne kokie melagiai. O jei jau žinai šį serialą ir jei žiūri jį automano akim, tikrai pažįsti Kostę. O Kostė pasirodo kūrybingos sielos, ir štai, sukūrė dainelę. Apie garažą. Tai ką, automanai, mokomės.

Turim du sluoksnius – per dvidešimt metų skubiai susformavusią turčių ir tokiu pat skubumu nuskurdintų vargšų. Turim dvigubus standartus – vieni turtus ir galią turintiems, kiti – ujamiems ir niekinamiems. Turim dvigubą dozę kvailo pasipūtimo ir susireikšminimo, ypač tarp tų, kurie iš mėšlo į aukštumas per trumpą laiką iškopė.

Remiantis Rusijos valstybiniu viešosios nuomonės tyrimų institutu „VTsIOM“, nors tik 59 proc. šalies gyventojų moka valstybės himno žodžius, tačiau tai yra 10 proc. daugiau nei 2009 metais, skelbia „RIA Novosti“. „Žmonių, kurie gali pakartoti pirmąsias Rusijos himno eilutes, skaičius nuo 39 proc. 2009 metais pakilo iki 49 proc. 2012 metais. Iš viso 23 proc. rusų neatsimena himno žodžių. Dauguma jų yra vyresnio amžiaus“, – teigiama „VTsIOM“ pranešime. 88 proc.

„Vincas Kudirka tuo metu, kai sukūrė Lietuvos himną, neturėjo mobilaus telefono, todėl neįrašė konkrečios kūrinio trukmės ir neįtraukė jos į Konstituciją. Jei būtų taip pasielgęs, – sutikčiau, jog Tautiškos giesmės negalima trumpinti nei greitinti. Bėda ta, jog niekas nežino, kokiu tempu V. Kudirka grojo Lietuvos himną“, – jau šįvakar 21.00 val.

Viešumoje pasirodė siūlymai sukurti sutrumpintą Lietuvos valstybinio himno versiją, kuri galėtų skambėtų sportinių renginių metu. Palaikantieji šią idėją sako, kad tai padėtų išvengti „Tautiškos giesmės“ iškarpymų ar iškraipymų. Tačiau nėra aišku, ar mes galime savarankiškai trumpinti savo himną ir ar tikrai tokia jo versija bus naudojama renginių metu. Be to, nesutariama, iki kokios trukmės valstybinis himnas galėtų būti sutrumpintas.

Seimo narys Žilvinas Šilgalis sako, kad daugybė nesusipratimų ir ginčų dėl sutrumpinto Lietuvos Respublikos valstybinio himno atlikimo tarptautinėse sporto varžybose būtų išspręsta patvirtinus sutrumpinto valstybinio himno etaloną. Jį turėtų patvirtinti Vyriausybė. Daugumos tarptautinių sporto varžybų reglamentuose nustatyta maksimali atliekamo valstybės himno trukmė – trumpesnė nei Lietuvos Respublikos himno atlikimo trukmė.

Olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariams, susirinkę menininkai ir visuomenininkai, negailėjo pagyrų, tačiau rado priežastį papriekaištauti. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną.

Šios patriotinės giesmės skamba kiekviename tarptautiniame sporto renginyje ir medalių įteikimo ceremonijų metu. Vis tik, tarp nacionalinių himnų eilučių slypi keistos ir neįtikėtinos istorijos. Susipažinkite su jomis iš arčiau: Nuo revoliucijos iki rizikos Prancūzijos himnas „La Marseillaise“, dėka kylančios gaidos, tapo vienas geriausiai pasaulyje atpažįstamų himnų. Parašytas 1792 metais, jis paplito po visą Europą, įkvėpdamas net Graikijos ir Rusijos revoliucionierius.