higienos institutas

Rugpjūčio mėnesio pirmojoje pusėje vandens kokybė higienos normų reikalavimų neatitiko dvejose maudyklose, penktadienį pranešė Higienos institutas. Vandens kokybė normų neatitiko Vilniaus miesto Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio ir Kauno marių pirmojo paplūdimio maudyklose.

Karštomis vasaromis dienomis tik ir traukia atsigaivinti prie įvairiausių vandens telkinių, tačiau tą reikėtų daryti atsargiai. Svarbu ne tik saugiai elgtis prie vandens ir jame, bet ir pasitikrinti maudyklos kokybę. Specialistai įspėja – keliose vietose maudytis šiuo metu ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.  Kiekvieno maudynių sezono metu visose oficialiose Lietuvos maudyklose yra atliekami vandens kokybės tyrimai.

Atšilus orams, gyventojai neretai renkasi poilsiauti prie upių ir ežerų. Vis dėlto, ne visų vandens telkinių vandens kokybė yra vienoda, o maudymasis vandens telkinyje, kuriame buvo nustatyta trumpalaikė tarša, gali pakenkti ir sveikatai. Kiekvienais metais Lietuvoje atliekami vandens kokybės tyrimai – bene kiekvienais metais pasitaiko vandens telkinių, kuriuose maudytis nerekomenduojama. Anot higienos instituto ekspertės Gražvydės Norkienės, daugelis maudyklų yra puikios kokybės.

Higienos institutas penktadienį skelbia, kad birželio mėnesio antroje pusėje keturių maudyklų vandens kokybė neatitiko higienos normų reikalavimų. Vandens kokybė normų neatitiko Kauno marių antrojo paplūdimio, Elektrėnų marių, Vilniaus miesto Neries upės Žirmūnų ir Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimių maudyklose.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Nors per pastaruosius dešimt metų savižudybių skaičius Lietuvoje mažėjo, pernai jų skaičius padidėjo, lyginant su metais prieš tai, antradienį paskelbė Higienos institutas. Remiantis Higienos instituto turimais išankstiniais duomenims, 2023 metais 100 tūkst. gyventojų teko 19,6 savižudybių, 2022 metais šis skaičius siekė – 18,6. 2014 metais 100 tūkst.

Higienos institutui nuo antradienio pradeda vadovauti visuomenės sveikatos specialistas Šarūnas Alasauskas. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis laimėjo konkursą ir keičia iki tol įstaigos vadovo pareigas ėjusį Remigijų Jankauską. Š. Alasauskas paskirtas penkerių metų kadencijai. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujam vadovui teigia keliantis tikslą modernizuoti organizaciją.

Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, 2015 metais 100 tūkst. gyventojų teko 30,84 savižudybių, o 2022 metais – 18,6. „Savižudybės yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl šios priežasties per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių“, – nurodoma pranešime.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad rugpjūčio mėnesio antroje pusėje gauta informacija apie 114 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktos maudyklos vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Kauno marių I-ojo ir Panemunės Nemuno upės bei Šiaulių m. Prūdelio tvenkinio paplūdimių maudyklose.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Vasaros karščiams įsibėgėjus, o gyventojams masiškai renkantis poilsį prie ežerų, mokslininkai teigia, kad karštas ir protarpiais stipriai lietingas klimatas padidina ežerų užterštumo riziką, tuo metu Higienos institutas tikina, kad šiais metais vanduo Lietuvoje švaresnis nei pernai.

Rugpjūčio pirmoje pusėje vandens kokybė normų neatitiko dviejose Lietuvos maudyklose, penktadienį pranešė Higienos institutas. Padidinta tarša nustatyta Paežerių ežere Vilkaviškio rajone ir Anykščių rajone esančioje Šventosios upės paplūdimio maudykloje. Higienos instituto duomenimis, rugpjūčio 3 dieną Paežerių ežero paplūdimio maudykloje nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 115 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktos maudyklos vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Paežerių ežero (Vilkaviškio r.) ir Šventosios upės (Anykščių r.) paplūdimių maudyklose, rašoma Higienos instituto pranešime žiniasklaidai.

Pernai Lietuvoje mirė 42,8 tūkst. žmonių, daugiau kai pusė – dėl kraujotakos sistemos ligų, pirmadienį skelbia Higienos institutas. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52,2 proc. visų žmonių, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 procento.  Iš viso pernai mirė 20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų, t. y. 4,8 tūkst. žmonių mažiau negu 2021 metais, kuomet mirtingumas nuo COVID-19 buvo didesnis. 2022 metais 21,6 proc.

Liepos pirmoje pusėje iš 120 tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų dviejose – Paežerių ežero Vilkaviškio rajone ir Šventosios upės Anykščiuose paplūdimyje. Kaip antradienį informavo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, liepos 4-ąją Paežerių ežero maudykloje nustatytas 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Birželio pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad vandens kokybė normų neatitinka vienoje maudykloje, keliuose rekreacijai skirtos zonose fiksuota tarša, penktadienį BNS pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, mikrobiologinių parametrų neatitiko vanduo Kauno marių I paplūdimio maudykloje bei Varėnos rajono Glūko ežero maudykloje.

Kardiologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vyrai – vieni iš trumpiausiai gyvenančių Europos Sąjungoje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didėja, o paslaugų prieinamumas prastėja. Negana to, naujai sudarytas tautiečius labiausiai žudančių ligų žemėlapis atskleidžia, kad situacija dalyje šalies savivaldybių yra išskirtinai prasta.

Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų, o 14,7 proc.

Keliose šalies maudyklose rugpjūčio pradžioje nustatyta trumpalaikė tarša, ketvirtadienį pranešė Higienos institutas. Gavus rezultatus iš 104 maudyklų, vandens kokybė higienos normų rugpjūčio 2-ąją neatitiko Kauno Panemunės paplūdimio maudykloje, Grigiškių Vokės upėje šalia Afindevičių gatvės esančioje maudykloje, rugpjūčio 3 dieną – Elektrėnų marių, Marijampolės rajono Yglos ežero maudyklose.

2021 metais mirusių skaičiaus padidėjimas sietinas su mirtimis dėl COVID-19, teigiama šią savaitę Higienos instituto paskelbtoje ataskaitoje „Mirties priežastys 2021“. „Lietuvoje 2021 metais mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais (padidėjimas siejamas su mirtimis dėl COVID-19 ligos)“, – rašoma joje.

Lietuvoje pernai mirė 47 tūkst. 746 žmonės, 4 tūkst. 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais, pranešė Higienos institutas. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Iš viso nuo COVID-19 pernai mirė 7 tūkst. žmonių. Beveik pusė mirusiųjų – 65-84 metų amžiaus Išankstiniais Higienos instituto skelbiamai duomenimis, pernai mirė 22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų, 22,3 proc.

COVID-19 liga pernai buvo pagrindinė darbingo amžiaus moterų mirties priežastis ir antra priežastis tarp šios amžiaus grupės vyrų. Tą rodo Higienos instituto skelbiami išankstiniai 2021 m. mirčių statistikos duomenys Lietuvoje. Išankstiniai duomenys atskleidžia, kad 2021 m. tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) moterų COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis ir aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso tai sudarė 16,5 proc.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nuo koronaviruso mirė 3320 žmonių, rodo Higienos instituto duomenys. Daugiausiai mirčių šiemet registruota sausį – nuo šios infekcinės ligos mirė 1270 žmonių, mažiausiai – birželį, kai mirė 149 žmonės. Tuo metu Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį nuo COVID-19 fiksuotos 2547 mirtys, tačiau įstaiga taip pat nurodo, kad jų duomenys yra preliminarūs.  Tą BNS patvirtino ir Higienos instituto Mirčių registro vadovė Rūta Ustinavičienė.

COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo visas gyvenimo sritis, o ypač tai palietė sveikatos sektorių. Čia įtampas kėlė ne tik augantis koronavirusu sergančių pacientų srautas, bet ir ribojamos planinės gydymo paslaugos. Kreiptis į medikus gyventojus pristabdė ir baimė užsikrėsti virusu.

Skelbiamais galutiniais Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus mirė beveik 1300 žmonėmis mažiau, pusė mirusių asmenų 65–84 metų grupei. Tačiau kartu pabrėžiama, kad pagrindinių mirčių priežasčių trejetukas jau ne vienus metus išlieka toks pats. 2019 m. šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Iš visų praėjusiais metais mirusių asmenų 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė (46,6 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,5 proc.

Pernai lietuviai labiausiai sirgo aštuoniomis lėtinėmis ligomis, antradienį pranešė Higienos institutas. Tai – piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, psichikos ir elgesio sutrikimai, kraujotakos sistemos ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astma, artropatijos ir nugaros skausmas. Skelbiama, kad bent viena iš šių ligų sirgo 1,1 mln. arba 39,3 proc. šalies gyventojų, o 400 tūkst. – bent dviem iš šių ligų. Nuo šių ligų miršta 74 proc. šalies gyventojų.

Už paplūdimių priežiūrą atsakingi specialistai teigia, jog techninę bazę sutvarkyti spėjo prieš prasidedant sezonui, tačiau gelbėtojai budės ne visur. Tuo metu Higienos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė pažymi, jog šiemet vandens telkiniuose tarša nustatyta mažesnė nei praeitais metais.