hansabanko

Buvęs bankininkas, vadybininkas ir verslininkas Arūnas Šikšta traukiasi iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. „Sprendimą žinau, esu su juo kalbėjęs. Jis kol kas formaliai neįvykęs, bet, matyt, artimiausiu metu įvyks. Asmeninės aplinkybės jo šiuo metu nelabai leidžia šias pareigas eiti. Bet šiaip mes esame labai dėkingi už tai, kokių per pusmetį jis padėjo padaryti darbų, ir Ekonomikos komitete“, - BNS patvirtino Liberalų frakcijos seniūnas Vilniaus taryboje Vincas Jurgutis.

Po 15 metų karjeros bankininkystės srityje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Antanas Danys nusprendė keisti veiklos pobūdį ir pradėti nuosavą verslą. Gegužės 31 d. jis palieka banko vadovo postą. Laikinai banko vadovo pareigas eis Marius Adomavičius, „Swedbank“ valdybos narys ir finansų tarnybos vadovas. „Pastarieji penkeri metai bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams buvo išbandymų metas.

Žymus estų bankininkas Indrekas Neiveltas mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi smarkiai pasikeisti, kadangi dabartinis jos modelis atgyveno. Pasak jo, reikia kur kas labiau atskirti Europos Sąjungą ir valstybių, įsivedusių eurą, bendriją. Apie tai bankininkas rašo savo internetiniame dienoraštyje. 1999–2005 metais jis vadovavo tuometinio „Hansabanko“ grupei Baltijos valstybėse, o dabar vadovauja Sankt Peterburgo bankui Rusijoje.

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu. Antradienį Londone tokį pranešimą išplatinos „Moody`s“ kredito reitingų agentūra, rašo „Bloomberg“. Žemesnis kredito reitingas pabrangina skolinimąsi. „Moody`s“ vardija, jog švedų, vokiečių, belgų, prancūzų ir austrų bankams tenka 84 proc.

Konkurencijos taryba už klaidinančios reklamos naudojimą bendrovei „Eurovaistinė“ skyrė 27 000 litų baudą. Bendrovė taip pat įpareigota nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami.

Elektros skirstymo bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) naujajai Šventininkų transformatorių pastotei bei skirstomajam punktui Trakų rajone pastatyti skyrė apie 13,2 mln. litų investicijų. Šių įrenginių statybai buvo panaudotos tarptautinės finansų institucijos „Nordic Investment Bank“ (NIB) paskolos lėšos, kurias 2008 metais RST numatė skirti naujų skirstomųjų tinklų statybai bei esamų objektų renovacijai.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Jau šeštus metus iš eilės priimamos paraiškos į rinkodaros pasiekimų konkursą PASSWORD, kuriame bus išrinkta efektyviausia 2008 metų Lietuvos rinkodaros kampanija ir metų rinkodaros vadovas. Paraiškos registruojamos iki sausio 30 dienos, jų teikimas yra nemokamas. Visi norintys nominuoti įsimintiną, originalią, o svarbiausia efektyvią 2008 m. rinkodaros kampaniją gali tai daryti www.best-marketing.com. Konkurso organizatoriai susisieks su jų kūrėjais dėl paraiškos teikimo.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų teigia pajutę blogėjančią ekonominę situaciją, tačiau artėjant šventėms radikaliai savo įpročių keisti nesiruošia, rodo atlikta apklausa. „Hansabanko“ užsakymu lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis (30 proc.) apklaustųjų teigė šiemet šventiniams pirkiniams išleis tiek pat, kiek ir pernai. Daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.) sakė kiek mažins išlaidas, o kas dešimtas gyventojas (10,9 proc.) tvirtino šiemet dovanoms išleis daugiau.

„Lietuvos žinių“ straipsnis „Iš manipuliacijos ūko kylantis „stebuklas“ (2008 10 22, Nr. 240), skirtas aptarti vilnietiškąjį Guggenheimo-Ermitažo-Fluxus muziejaus hibridinį variantą, manau, turėtų apraminti šio ambicingo „moderniojo Vilniaus“ projekto stūmėjų entuziazmą.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Pasakiško grožio šalį siaubia finansinis košmaras. Vyriausybė per savaitę pirmiausia nacionalizavo trečią didžiausią banką, po to – antrą, o vakar – patį didžiausią. Islandijos krona virto popieriais. Dar kovo mėnesį įvairūs ekspertai tarp galimų „Hansabanko“ pirkėjų paminėjo du iš šių bankų: „Landsbanki" ir „Kaupthing". Trečias didžiausias Islandijos bankas „Glitnir“ dar rugsėjį viliojo indėlininkus padidintomis palūkanomis.

Teismų nuosprendžiai, kurie skelbiami Lietuvos Respublikos vardu, kartais pribloškia savo šaltu cinizmu. Visą teismų - nuo apylinkės iki Aukščiausiojo - maratoną perėję kauniečiai patyrė, ką reiškia vadinamieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kauno apygardos teismo teisėjai šių metų pradžioje švelniai nubaudė bendrovės „Kausta“ statybų vadovą 37-erių Gediminą Šarkų, kuris girtas vairuodamas automobilį vieną žmogų mirtinai sužalojo, o kitą pavertė invalidu.

Sukčius iš nepilnametės Kaune ketvirtadienį išviliojo 4 tūkst. litų. Policija pranešė, jog nepažįstamas vyriškis, paskambinęs telefonu, iš nepilnametės išviliojo „Hansabanko“ internetinės bankininkystės „pin“ kodą ir paėmė 4 tūkst. litų.

Infliacija, kuri ypač palietė būtiniausių prekių ir paslaugų grupes, smukdo Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir padidino infliacinius lūkesčius, rodo „Hansabanko“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad taupydami atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, o 15 proc. sako apsiriboją tik būtinais pirkiniais.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Hansabankas“ per paskutiniuosius mėnesius atšaukė antrą investicinį indėlį. Pastaruoju, su žaliavomis susietu, indėliu susidomėję klientai pastebi, kad apie tai nepaskubėta pranešti nei banko tinklalapyje, nei per internetinės bankininkystės sistemą. Bankas indėlio atsisakymą aiškina susvyravusia rinka. Kiti rinkos dalyviai sako, kad panaši praktika nėra įprasta.

Valdininkų algos vėl pralenkė atlyginimus privačiame sektoriuje. Jau antrą ketvirtį iš eilės algos valstybiniame sektoriuje auga sparčiau nei privačiame. Tačiau kažin ar iš valstybės tarnybos išsilakstę kvalifikuoti specialistai pradės migruoti atgal, rašo „Respublika“. Statistikos departamento duomenimis, vidutinė mėnesio alga atskaičiavus mokesčius valstybiniame sektoriuje šiuo metu sudaro 1749,8 lito - 2,14 proc.  daugiau nei šalies vidurkis (1713,1 Lt/mėn.) ir 3,42 proc.

JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą.

Vakar naktį Akmenėje pavogtas bankomatas, į kurį šiemet jau du kartus nesėkmingai kėsintasi. Dar nesurasti ir vagys, liepos pabaigoje pavogę bankomatą šio rajono Ventos miestelyje. Įtariama, kad šie nusikaltimai - tų pačių asmenų darbas. Akmenėje esančioje poliklinikoje įrengto „Hansabanko“ bankomato signalizacija suveikė vakar naktį prieš 3 val. Policijos ekipažas 13 km atstumą iki saugomo objekto įveikė per 11 min.

Kainų augimas Lietuvoje netruks pralenkti atlyginimų augimą. Ar bent jau tokia išvada peršasi iš naujausios darbo užmokesčio statistikos, rašo trečiadienio „Respublika“. Nors vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo beveik ketvirtadaliu, gyventojų perkamoji galia pastaraisiais mėnesiais beveik nustojo augti.

Prasidėjus Rusijos karui su Gruzija, akcijų rinka Rusijoje ryškiai krito, o Lietuvos investuotojai susizgribo: jie sparčiai traukiasi iš investicinių fondų. Nuo gegužės 10 d. Rusijos akcijų rinka krito 30 proc. Kai kurie Lietuvos investuotojai įžvelgia ilgalaikę perspektyvą ir godžiai investuoja į su šia rinka susietus fondus, o kiti atsitraukia artimiausiu metu nesitikėdami nieko gero nei Rusijos politikoje, nei ekonomikoje.

Tiesti dviračių takus, rekonstruoti sankryžas, šviesti visuomenę užismojusiais uostamiesčio valdžiai siūloma nepamiršti ir „žaliosios bangos“. Iki rugsėjo pradžios uostamiesčio Savivaldybė turėtų parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto eismo saugumo gerinimo 2008-2010 m. programą.

Šeštadienį Nidoje pasibaigė paskutinis penktasis XXXXI Kuršių marių regatos „Hansabanko“ taurei laimėti „Bang & Olufsen“ etapas. Šiemetinėje Regatoje dalyvavę 53 jachtos ir 307 buriuotojai Regatos metu nuplaukė apie 260 jūrmylių distanciją. Suskaičiavimus visų etapų rezultatus paaiškėjo, kad absoliučiai greičiausios jachtos įskaitoje pirmą vietą iškovojo kapitono Šarūno Sodeikos vadovaujama jachta JIGY JIGY.

Pigios daržovės ir drabužėliai pasiekė laikiną pergalę prieš elektrą ir alkoholį. Po rekordinių pastarųjų mėnesių metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje liepą sumažėjo nuo 12,5 proc. iki 12,2 proc. Tuo pačiu džiaugiasi ir Latvija bei Estija. „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė lrt.lt komentavo, jog infliacijos mažėjimo tendencija laukta, tačiau nebus ilgalaikė. „Sumažėjimą lėmė sezoniniai veiksniai – vasarą sulėtėja maisto kainų augimas, vyksta drabužių ir avalynės išpardavimai.

Liepą metinė infliacija neaugo ar net sumažėjo - taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai. Violeta Klyvienė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Lėtesnį kainų augimą vasaros mėnesiais lemia sezoniniai veiksniai PROGNOZĖ: 12,5 proc. Mūsų prognozėmis, liepos mėn. metinis vartojimo kainų pokytis išliks toks pat kaip ir birželį - 12,5 proc., mėnesinė infliacija bus apie 0,6 proc., vidutinė metinė paskutinių 12 mėn. infliacija - 9,7 proc.

Nepaisant neapibrėžtos situacijos pasaulio finansų rinkose, Lietuvos investuotojai dažniausiai renkasi rizikingus sprendimus, pastebi „Hansabanko gyvybės draudimo“ specialistai. „Hansabanko“ grupei priklausančios bendrovės specialistai atkreipia dėmesį, kad vien birželio mėnesį apie 61 proc. „Hansa gyvybės draudimo“ investuotojų buvo linkę rinktis rizikingas investicijas į akcijų fondus.

Skirtingi ekonomikos ciklo etapai, per kuriuos Baltijos valstybes užklupo pasaulinė krizė bei energijos išteklių ir maisto produktų brangimas, lėmė tai, kad šiandien trys valstybės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto „kietąjį nusileidimą", Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio.

Suprasdami, kad neišgalės pelningai įgyvendinti naujų investicinių projektų, šalies verslininkai vis rečiau kreipiasi į bankus dėl kreditavimo. Tuo metu optimistiškai nusiteikusiuosius į realybę grąžina kritiškas bankininkų žvilgsnis. Dar visai nesenai šalies ekspertai teigė, kad verslininkus yra įtraukęs skolinimosi verpetas, keliantis didelę grėsmę jiems ekonomikos lėtėjimo periodu. Akivaizdu, kad šis laikas atėjo anksčiau nei tikėtasi.

Lietuvoje birželį užfiksuota 0,6 proc. mėnesio ir 12,5 proc. metinė infliacija. Rodiklio augimas dar kartą aplenkė prognozę. Statistikos departamentas anksčiau prognozavo, jog birželio infliacijos rodiklis turėtų siekti 0,4 proc. Gegužę metinė infliacija buvo 12 proc.

Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs. Indėlių palūkanų normoms po truputį didėjant, bankai siūlo klientams įvairesnes indėlių paskolų formas, kur palūkanų norma yra susieta su kokiu nors įvykiu, pavyzdžiui, krepšinio rinktinės varžybomis.

Savo kaltės nepripažinęs V.Baltrūnas buvo įsijautęs į „raitelio be galvos“ vaidmenį net skelbiant nuosprendį.  „Šešiolika metų nelaisvės“, - tokį nuosprendį vakar išgirdo 35 metų kaunietis Vygintas Baltrūnas. Jis dėl pinigų nužudė dvigubai vyresnį mikrorajono kaimyną, tuo metu sveikusį po širdies operacijos. Vakar paaiškėjo, kad labiau nei grotų keturiskart teistas V.Baltrūnas bijo viešumo.

Specialistų, galinčių iki galo perprasti visas technines pernai prie vieno Kauno bankomato kortelių paėmimo angos pritaisyto vadinamojo skimerio galimybes, Lietuvoje neatsirado. Po viešnagės Italijoje Lietuvos žemės ūkio universiteto Dvasinio ugdymo centro vadovas savo banko sąskaitoje pasigedo 4579 litų. Paaiškėjo, kad jie paimti iš kunigo banko kortelės sąskaitos Rumunijoje, kurioje apvogtasis išvis nėra buvęs. „Lietuvoje šia kortele nesinaudoju, - pasakojo LŽ apvogtasis dvasininkas.

Užsienyje pametę ar parduotuvėje palikę banko kortelę skubame ją užblokuoti, nors ir žinome, kad kuriam laikui galime likti be pinigų - manome, jog neturime pasirinkimo. Tačiau prie vienos einamosios sąskaitos gali būti „pririštos“ kelios mokėjimo korteles, pavyzdžiui, bankų išduotos papildomai kaip prekybos centrų nuolaidų kortelės. Esame pripratę, kad kai atsiskaitome Lietuvos parduotuvėse mokėjimo kortelėmis, atgal jas mums į rankas pardavėjai įbruka kartu su čekiu.

Gegužės infliacijos rodikliai optimistiškesni net už Statistikos departamento išsakytas prognozes. Vis dėlto iki kainų mažėjimo Lietuvoje dar toli, rašo „Respublika“. Statistikos departamentas vakar pranešė, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. (Statistikos departamento buvo numatytas 0,9 proc. kainų augimas). Tam didžiausią įtaką turėjo 3,0 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc.

Gegužę metinė infliacija pasiekė 12 proc. lygį - ji dabar didžiausia per 11 metų. Analitikai teigia, kad kainos kils ir toliau, tad šiemet apie vienženklę infliaciją nereikia net svajoti. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 18,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 18,6 proc. išaugusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, 15,6 proc. pabrangusios transporto grupių prekės ir paslaugos.

„Hansabank“ vardo keitimas į „Swedbank“ kainuos milijonus, teigia „Hansabanko“ valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius. „Šiam laikui skirtas 10 mln. eurų biudžetas Baltijos šalims ir Švedijai. Didžioji biudžeto dalis bus naudojama prekės ženklui banko padaliniuose pakeisti“, - sakė G. Dusevičius. „Hansabankas“ visus prekės ženklo keitimo darbus tikisi nuveikti per 2 metus. 2008-ieji Lietuvos komercinių bankų istoriją turėtų įeiti kaip įvaizdžio keitimo metai.

Vilniuje naktį į ketvirtadienį iš pasažo „Pas Juozapą“ dingo banko „Snoras“ bankomatas. Vakar banko darbuotojai teigė nežinantys, kokia pinigų suma jame buvo. Tai, kad iš pasažo dingo ten stovėjęs bankomatas, pastebėjo viena pardavėja iš greta esančios parduotuvėlės. Apie vagystę ji pareigūnams pranešė vakar 8.40 val.

Statistiniai duomenys apie didėjančius atlyginimus skatina vartojimą tikintis, kad pajamos nesiliaus didėjusios. Analitikai pabrėžia, kad kylanti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“. Skelbiama, kad sunkėja gyventojų skolų našta.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,65 tūkst. Lt – 26,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau įvertinus infliaciją augimas sumažėja iki 14,2 proc., skelbia statistikai. Vyrai tebeuždirba gerokai daugiau už moteris. Anot analitikų, bendras atlygio didėjimas, nors lauktas, savo sparta kiek stebina ir metų eigoje lėtės – gali būti, jog gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį.

Praėjusiais metais UAB „Hronas“ valdybos priimtas sprendimas Fasadų padalinio verslą perkelti į naują įmonę pasiteisino – gruodžio mėnesį įkurtos fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas teikiančios UAB „Hrono fasadai“ 2008 m. pirmojo ketvirčio apyvarta siekė 22,1 mln. litų. Anot UAB „Hronas“ valdybos pirmininko Gintauto Kalinausko, verslas buvo perkeltas siekiant ne tik efektyvinti Hrono įmonių grupės veiklą, bet ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos poreikių.

Jei vyras per mėnesį uždirba 1300 lt, o žmona nedirba, augina mažą mergaitę, šeima nuosavo turto neturi - ar šeima galėtų pasiimti paskolą?  Situaciją komentuoja įvairių bankų finansų ekspertai. Reikia gerai apsvarstyti AB „Hansabanko“ būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova teigė, kad paskolos dydis priklauso nuo kliento šeimos grynųjų pajamų bei įkeičiamo turto vertės.

„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe. „Prekės ženklo keitimas yra ilgalaikis „Swedbank“ grupės pažadas klientams ir visuomenei Baltijos šalyse.

Apie keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių galvų medžioklės agentūrų pernai perviliojo kelis šimtus vadovų ir kitų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, o jų atlyginimai kilo iki 30 proc. Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, galvų medžiotojai, pervilioję patyrusį vadybininką Valdą Tekorių iš pieno perdirbimo milžinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, antrą pagal dydį šalies alaus gamintoją, galėtų iš pasitenkinimo trinti rankomis.

Kainų didėjimo baimę visos visuomenės grupės iškelia virš visų kitų savo asmeninių ar valstybės problemų, rodo visuomenės apklausa. Tyrimo autoriai įspėja, kad nusivylę ir apatiški piliečiai rinkimuose gali tapti „protesto balsais“, rašo „Verslo žinios“. „Balsas.lt“ paklausė vilniečių apie kylančias kainas ir dėl to atsisakomų pirkinių. Videoreportažas pridedamas straipsnio pabaigoje.

Brangstantys degalai ir maisto produktai – tai ne tik stresas piniginei. Investuotojo požiūriu, tai galimybė gauti pelno iš energetikos ir žaliavų kainų kilimo. Klubas „Pinigų srautas“ organizavo seminarą apie investicinį instrumentą leidžiantį uždirbti Lietuvos investuotojams sunkiau pasiekiamose žaliavų rinkose. Vienas iš paprastesnių būdų įsisukti į kainų bumo apimtas žaliavų rinkas – investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (angl.

Nors politikai viešai suokia, kad šalį išgelbės sugrįžę emigrantai, tačiau šiems nejuokais pradėjus krautis lagaminus namo, Lietuvos verslininkai sunerimo. Anot darbdavių, šalį „gelbėti“ sugrįžta prasčiausi ir labiausiai išpuikę specialistai arba verslo konkurentai.

Pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi esančiame per 6 tūkstančius gyventojų turinčiame Kybartų mieste nuo kitos savaitės banko paslaugos tampa prabanga, rašo „Lietuvos žinios“. Liepė išsikraustyti „Hansabanko“ poskyris buvo vienintelis Lietuvoje veikiančių bankų padalinys aptarnavęs kybartiečius. Jo paslaugomis naudojosi ir aplinkinių vietovių gyventojai.

Pastaruoju metu bankai pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų ir bando juos prisivilioti iš konkurentų, siūlo mažesnes banko maržas ir kitas kuo palankesnes sąlygas. Esant tokiai situacijai, bankai turės susitaikyti su mažesniais pelnais. Teigiama konkurencijos pusė Didieji Lietuvos komerciniai bankai teigia, kad konkurencija didėja labiau dėl mažųjų bankų siekio prisitraukti klientus nei dėl didžiųjų bankų veiksmų.

Bankų klientai Lietuvoje nerodo iniciatyvos daugiau sužinoti apie eurą, teigia šalies bankininkai. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienė nuomone, lietuviai nėra linkę sudarinėti ilgalaikių planų, daugiausia žvelgia metus į priekį, taigi nutolę euro įvedimo reikalai jiems nerūpi, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Kai ateis laikas, informacijos reikės daugiau. Bet gal per tą laiką lietuviai savaime pripras prie euro?“ - svarstė J.Varanauskienė.