hanner

Žemės ūkio ministerija jai pavaldžią Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) buvo įpareigojusi nutraukti neskaidrią žemės nuomos sutartį Vilniuje, teisėsaugos tyrimai dėl neskaidrių sprendimų nėra netikėti, sako ministrė Virginija Baltraitienė. „Ne vieną kartą sakiau, kad to galima tikėtis, nes čia susiduria verslo ir kažkokie kiti interesai (...). Įžvelgiame problemas, nes ne Vilniaus skyriuje, o apskritai Vilniaus mieste interesai yra labai dideli.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

 Nuo šiol būsto pirkėjai neturės atidėlioti persikėlimo į naujus namus – pasiruošti būsto įsigijimui bus galima jau gyvenant išsirinktuose namuose. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ pristato naują būsto įsigijimo finansavimo modelį „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. Rent2Buy), kuris suteiks naujų galimybių jauniems žmonėms įsigyti būstą. Išsirinkęs naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

 Dvi vilniečių šeimos, gyvenančias panašiuose 50 kv. m. butuose, turinčios tiek pat vaikų, gaunančios panašias pajamas ir patiriančios panašias išlaidas neturi vienodų galimybių atostogauti. Taip yra dėl to, kad viena iš jų už šildymą moka gerokai mažiau nei kita – nekilnojamojo turto projektų vystytoja AB „Hanner“ atlikusi sostinės šildymo kainų analizę pastebėjo, kad skirtinguose rajonuose šildymo kainos gali skirtis net 7 kartus, o kai kur ir dar daugiau.

Žinių radijas Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas savo tekste, be kita ko, teigė, jog premjeras Algirdas Butkevičius, turbūt, įkvėptas grėsmingų prognozių, jog 2040 m. Lietuvoje neliks ir dviejų milijonų gyventojų, prakalbo apie tai, kad reikia liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą.

 Daugiausiai Lietuvos gyventojų geidžia dirbti vadovaujami Iljos Laurso dabar valdančio investicinę bendrovę Nextury Ventures, o labiausiai žmonėms imponuoja verslo savininkų modernumas bei teisingas požiūris į pavaldinius. Tokiomis įžvalgomis dalinasi specialistų paieškos portalas cvmarket.lt šiemet pirmąkart išrinkęs populiariausią Lietuvos verslininką.

Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimas buvo rekordinis, jis rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos slūgsta, o artėjant valiutos keitimui ryškės kitas rinkai svarbus veiksnys – augantys statybų kaštai. Augo paklausa ir pasiūla Didėjusi nekilnojamojo turto paklausa paskatino investuotojus imtis naujų projektų, kurie tapo balanso garantija.

Europoje ir pasaulyje autoritetingas finansų ir rinkų analizės žurnalas „Euromoney“ akcinę bendrovę „Hanner“ įvertino geriausia 2014 m. nekilnojamojo turto vystytoja Lietuvoje bei geriausia biurų plėtros bendrove Latvijoje. „Tarptautinio finansų žurnalo „Euromoney“ įvertinimas patvirtina, kad dirbame atitikdami aukščiausius standartus, kurie yra vertinami tarptautinėse nekilnojamojo turto rinkose“ – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Lietuvos didžiosios bendrovės vis dažniau atlieka programinės įrangos (PĮ) auditą, siekdamos užtikrinti, kad visa įmonių veikloje naudojama PĮ atitinka gamintojų nustatytas licencijavimo taisykles. Pasak „BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje, nelicencijuotos PĮ naudojimas gali užtraukti įmonėms iki 6,5 milijonų litų dydžio baudas arba baigtis net įmonių likvidavimu. Taip gali atsitikti, jei įmonėse aptinkama nelicencijuotos programinės įrangos už daugiau nei 13 tūkstančių litų.

Žmogus turi įgimtą savybę didžiausias savo baimes ignoruoti. Tą patį galima pasakyti ir apie nekilnojamojo turto (NT) kainų prognozes. Nors vyrauja nuomonė, kad NT kainos kils šaliai įsivedus eurą, priežastys bus visai kitos.   Gyvenamojojo būsto įperkamumo rodikliui pasiekus istorines aukštumas kalbėti apie NT kainų pokytį tapo ypač aktualu. Dažnai galima išgirsti nuomonių, kad NT būsto kainų kilimą Lietuvoje gali lemti įvesta bendroji Europos valiuta.

Šildymo sezonas eina į pabaigą (pernai Vilniuje jis baigėsi balandžio 12-ąją), todėl rūpi vis mažiau. Tačiau mažos šildymo kainos yra vienas svarbiausių kriterijų perkantiems naują būstą. Paanalizavus įvairių Lietuvos miestų daugiabučių šilumos suvartojimą, galima nesunkiai pastebėti, kad vieno kvadratinio metro šildymo kaina sausio mėnesį skirtinguose daugiabučiuose skiriasi net iki 7 kartų. Skirtumas didžiulis – ar mokėti 60 litų, ar 860 litų – nesmagus palyginimas.

Pirmojo daugiabučio Lietuvoje su ant namo stogo įrengta saulės jėgaine bendrija skaičiuoja rezultatus – per devynis mėnesius pagaminta 17 100 kWh elektros ir uždirbta 21 400 litų pajamų. Vertinant įprastas likusių mėnesių oro sąlygas, per metus namo gyventojų pajamos iš saulės jėgainės turėtų siekti 25 000 litų.

AB „Hanner“ šiemet Lietuvoje investuos 66 mln. litų – 40 proc. daugiau nei pernai, kai investicijos siekė 47 mln. litų. Užsienio šalyse – Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje – „Hanner“ grupė 2014 m. yra numačiusi investuoti dar 34 mln. litų. Rusijoje planuojama įgyvendinti logistikos parko projektą, Rumunijoje – plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą, o Latvijoje – gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų kompleksą.

Nekilnojamojo turto projektų vystymo kompanija AB „Hanner“ 2013 m. iš viso pardavė 378 butus, o tai yra 80 proc. daugiau nei 2012 m., kai buvo parduoti 209 butai. Butų pardavimų pajamos 2013 m. sudarė 122 mln. litų – 66 proc. daugiau nei 2012 m. Lietuvoje buvo parduoti 203 butai keturiose gyvenvietėse – „Bajorų kalvos“, „Verkių slėnis“, „Žvėryno namai“ ir M. K. Čiurlionio gatvėje. Latvijoje parduoti 82 butai, Rumunijoje 12 butų, Ukrainoje – 81 butas.

Rusijoje, Sankt Peterburge, AB „Hanner“ užbaigė pramonės logistikos parko „Nord Way“ antrąjį etapą ir šiuo metu pradeda ruoštis tolimesniam komplekso plėtojimui. Trečiojo etapo statybos darbai prasidės 2014 m. pavasarį. Pirmojo ir antrojo etapo metu į projektą investuota 177 mln. litų. Logistikos parke iki šiol pastatyta 84 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų. Iki 2015 m. iš viso numatyta pastatyti 105 tūkst. kvadratinių metrų.

Dėl lietuvių gyvenimo kokybės špagas surėmė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Vienam atrodo, kad lietuviai gyvena per gerai ir nori per daug poilsio. Kito pašnekovo nuomone, tokios kalbos nepagrįstos jokiais argumentais ir demonstruoja visišką neišprusimą.

Vieni garsiausių pasaulio verslininkų – Bilas Geitsas ir Vorenas Bafetas savo pinigus investuoja labdaringais tikslais. Tuo tarpu Lietuvos verslininkai neskuba užsiimti geraširdiškais darbais. Nekilnojamo turto plėtros kompanijos „Hanner“ vadovas A. Avulis tikina, kad tokių veiksmų imamasi, norint išpirkti savo nuodėmes. „Mes turime tokį projektą „Bajorų kalvos“ prie Bajorų kelio. Mes įsigijome ten 10 ha žemės, 1 ha skyrėm parkui ir viešos erdvės sukūrimui.

Buvusioje „Vilniaus pergalės“ saldainių fabriko teritorijoje pradėjus įgyvendinti „Žvėryno namų“ gyvenvietės projektą, dar 1951 metais pastatytos katilinės rūsyje aptiktas 59,8 kvadratinių metrų stiklainių sandėlis. Bylose tokia patalpa numatyta buvo, tačiau niekas nesitikėjo joje rasti turto – apie 400 stiklainių nuo maisto pramonėje naudotų produktų.

Kol dauguma ieško optimalaus dydžio būsto su ekonomišku išlaikymu, dalis pirmenybę teikia erdvumui, išskirtinei vietai bei autentiškam interjerui. Kad ir koks sunkmetis ateitų, Lietuvoje prabangus būstas turi savo pirkėją. „Brangaus ir prabangaus būsto rinkoje neįmanoma įžvelgti praktiškai jokių tendencijų – viskas remiasi unikaliais pirkėjo pageidavimais. Vienintelis dalykas, kuris vienija tokių namų ar butų savininkus – tai saugumo ir privatumo poreikis.

 Vilniaus centrinėje dalyje „Hanner“ pradeda „Žvėryno namų“ gyvenvietės statybas. Stirnių gatvėje 3,3 ha sklype, buvusioje „Vilniaus pergalės“ teritorijoje, bus statomi šešiaaukščiai gyvenamosios paskirties pastatai. Iš viso įgyvendinant projektą planuojama investuoti 85 mln. litų. Pirmojo etapo metu teritorijoje bus statomi du aukštos energinės klasės namai – iš viso 120 butų, kurių bendras plotas sieks 5824 kvadratinius metrus. Naujakuriai būstuose turėtų apsigyventi jau kitų metų rudenį.

Jaunas žmogus turi klausti, kokią naudą turės kompanija įdarbindama jį. Dažnai būsimi darbuotojai galvoja tik apie naudą sau. Tokius ir panašius patarimus dalijo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ketvirtadienį vykusioje ekonomikos mokytojų konferencijoje. „Kompanijos interesai turi būti aukščiau nei asmeniniai“, – renginyje tvirtino bendrovės „Hanner“ vadovas. Verslininkas tikino, kad bet kuris darbdavys nori pasamdyti darbuotoją, kuris siekia maksimalios naudos kompanijai.

AB „Hanner“ centrinėje Vilniaus miesto dalyje, M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje, už daugiau nei 2 mln. litų įsigijo 14,09 arų sklypą. Jame bendrovė gyvenamosios ir komercinės paskirties pastato statybą planuoja pradėti šių metų rudenį, o užbaigti – per vienerius metus. Iš viso planuojama investuoti 6 mln. litų sumą. „Projektui įgyvendinti specialiai buvo ieškomas sklypas centrinėje miesto dalyje, nes būtent čia pastebime labiausiai augančią paklausą nekilnojamajam turtui.

AB „Hanner“ pradeda dviejų naujų daugiabučių statybą „Bajorų kalvose“. Šie namai bus pirmieji Lietuvoje A energinės klasės daugiabučiai, kuriuose įdiegti ir išmanaus namo sprendimai. Projektą, į kurį kompanija investuos apie 20 mln. litų, planuojama baigti kitų metų vasarą. Dabar pradedamas šeštasis „Bajorų kalvų“ plėtros etapas, kurio metu bus pastatyti keturių ir šešių aukštų daugiabučiai – iš viso apie 100 butų.

Kompanija AB „Hanner“ Rumunijos sostinėje Bukarešte pradeda gyvenamųjų namų komplekso statybas – tai pirmas tokio pobūdžio kompanijos projektas šiame regione po ekonominio sunkmečio. Šiais metais bus įgyvendinamas pirmasis statybų etapas, kurio metu bus investuota daugiau kaip 10 mln. litų. Per artimiausius kelerius metus „Hanner“ Bukarešte planuoja pastatyti daugiau kaip 400 butų ir iš viso investuoti daugiau kaip 100 mln. litų.

Pirmąją ant daugiabučio stogo sumontuotą saulės jėgainę AB „Hanner“ artimiausiu metu planuoja neatlygintinai perduoti namo bendrijai. Per metus saulės jėgainė turėtų vidutiniškai pagaminti 20 700 kWh, tokiu atveju daugiabučio gyventojai gautų beveik 26 tūkst. litų pajamų. Praėjusių metų antroje pusėje Lietuvoje pastatytas pirmasis A energinės klasės daugiabutis „Bajorų kalvose“ nuo šiol bus ir pirmasis, ant savo stogo turintis saulės jėgainę.

 AB „Hanner“ pradėjo logistikos sandėlių komplekso statybų Sankt Peterburge antrąjį etapą. Investicijos į šį statybų etapą sudarys 68 mln. litų. Praėjusiais metais bendrovė į logistikos sandėlių komplekso statybas jau investavo 128 mln. litų. Planuojama antrojo etapo statybas užbaigti iki šių metų pabaigos, o sandėlių eksploataciją pradėti 2014 m. Antrojo statybų etapo metu bus pastatytos 40 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpos.

“Investicijų bendrovė „BPT Asset Management“ pradėjo savo valdomo NT fondo „BPT Secura“ turto išpardavimo procesą, kurį užbaigti tikisi vėliausiai kitais metais. Būtent tarp šio fondo turto yra daugiau nei 22.611 kv. m. ploto užimantis „Europos“ prekybos centras.

Šiemet bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų patalpų projektus planuoja investuoti apie 60 mln. litų, iš jų 20 mln. – Lietuvoje. Pernai bendrovė pardavė 212 butų ir gavo 76,1 mln. litų pajamų (21 proc. mažiau). Beveik trečdalį šių pajamų (21,2 mln.) sudarė gyvenamojo ploto pardavimas Lietuvoje. Bendrovės pranešime teigiama, kad pajamos mažėjo dėl mažesnės nei 2011 metais parduodamo ploto pasiūlos.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos žmonių galvose kirba, politikų lūpose skamba,  o biurokratų stalčiuose – dulka koncepcijos, kaip padaryti Lietuvą turtingą, lietuvius (pastaba: ir lietuvių, ir kitų tautybių lietuvius) – laimingus ir sočius. Pabandykime pamąstyti atvirkščiai – ko reiktų, kad Lietuvai nepasisektų. Gal žvelgiant tokiu kampu būtų paprasčiau suprasti, ko daryti nereikėtų.

AB „Hanner“ nuo šiol bus estiško kapitalo bendrovė, praneša „Verslo žinios“. Nekilnojamo turto bendrovės vadovo Arvydo Avulio (66 vieta „Ekonomika. lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 70 mln. litų) teigimu šį sprendimą „Hanner“ priėmė dėl nuolatos kintančios ir nepalankios mokestinės sistemos. Anot A. Avulio, Estijoje yra kur kas aiškesnė ir patikimesnė įstatyminė bazė, o tai leidžia užsitikrinti palankesnes sąlygas kapitalo kaupimui ir perskirstymui.

Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų Tarptautinių projektų svarba Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuv...

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų.

Kad įkurtumėte savo įmonę, jums nebūtina turėti nuosavo biuro. Vos už kelis šimtus litų per mėnesį galite išsinuomoti darbo stalą Vilniaus centre, o jei reikalingas tik įmonės registracijos adresas, virtualiame biure jo nuoma sieks apie 50 litų per mėnesį. Darbo vieta bendradarbystės (angl. coworking) paslaugas teikiančiuose centruose „HUB Vilnius“ kainuoja 220 litų per mėnesį. Į kainą įeina darbo stalas, kėdė, belaidis internetas ir gėrimai – kava ir arbata.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Šv. Florijono dienos išvakarėse balsas.lt. kalbina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių Remigijų Baniulį. Jums malonu girdėti,  kad ugniagesiai pelnė visuomenės pasitikėjimą? Didelis džiaugsmas, kad visuomenė pasitiki ugniagesiais. Juk sovietinėje sistemoje  manyta, jog ugniagesiai miega 25 valandas per parą, o jeigu atvyksta į įvykio vietą – būtinai turi būti išgėręs. Pasitikėjimo, kokį įgijo  dabar, nebuvo.

Gelbėtojai sieks atkreipti visuomenės dėmesį į ugniagesio gelbėtojo profesiją bei pavojus, slypinčius kasdien kovoje su liepsnomis Varžybose, kurių metų bus šturmuojamas aukščiausias sostinės „Hanner“ pastatas, dalyvaus ugniagesiai iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos, studentai. Viso startuos 22 komandos. Dalyviai privalės užbėgti į 17 – ą aukštą apsiginklavę ugniagesio amunicija bei su kvėpavimo aparatu. Startas skelbiamas antradienį 17 valandą.

Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje, rašo „Verslo žinios“. „Galimybė gyventi ES“ – tokio tipo skelbimų pastaruoju metu vis dažniau galima išvystyti prie parduodamų būstų skelbimų Latvijoje.

Rugsėjo 4-6 d. bohemiečiai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia pasigrožėti į sceną sugrįžtančiu prancūzų lyrinės operos šedevru – Jules Massenet opera „Verteris“. Šį sezoną į sceną sugrįš ir daugiau bohemiečių darbų.   „Nepaisydami sunkmečio ir visų nepalankių sąlygų menui, ir šiemet bohemiečiai lieka kartu.

Latvijoje veikianti „City Service“ grupės antrinė įmonė „Riga City Service“ rūpinsis dar šešių prekybos centrų ūkio priežiūra Rygoje. Pasirašiusi sutartį su grupe „Rimi Baltic“, bendrovė aptarnaus „Rimi Hypermarket“, du „Rimi Supermarket“ ir tris „Supernetto“ centrus. Bendras jų plotas sudaro 10,4 tūkst. kvadratinių metrų.

Vilniaus miesto savivaldybės vadovų susitikime su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais buvo pristatytas projektas „Socialinio būsto plėtros spartinimas“, apžvelgtas socialinio būsto finansavimas ir plėtra Lietuvoje nuo 2004 metų, šalies būsto strategija, būsto poreikis, buvo pasiūlyta pakeisti socialinių būstų įsigijimo modelį.

AB „Hanner“ praneša, kad jai pavyko susitarti su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais dėl išskirtinių palūkanų taikymo, įsigyjant būstus bendrovės vystomuose NT projektuose. Būsto pirkėjams paskolos bus suteikiamos su 3 proc. metinėmis palūkanomis. Norintys įsigyti būstą taip pat galės gauti 100 proc. banko finansavimą. reklama Vidutinės metinės palūkanos rinkoje šiuo metu yra 7–8 proc.

Po 30-40 metų bendrovei „Klaipėdos kartonas“ atidavusios moterys pateko į absurdišką situaciją. Klaipėdietės protestais bando išsireikalauti, kad darbdavys jas teisėtai atleistų iš darbo. Liko stipriausios Vakar ryte prie Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje įsikūrusios bendrovės „Klaipėdos kartonas“ vartų įvyko nesankcionuota protesto akcija.

nekilnojamojo turto projektų vystytoja bendrovė „Hanner“ vasario 20 dieną išpirko dvejų metų trukmės 34,528 mln. litų (10 mln. eurų) vertės viešo platinimo obligacijų emisiją. Obligacijų emisijos metinių palūkanų dydis buvo 6,2 procentai. Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus investuotojams. „Vienas iš esminių įmonės veiklos aspektų – finansinių įsipareigojimų laikymasis.

Aplinkos ministerija (AM) karštligiškai keičia ankstesnės ministerijos vadovybės padarytus sprendimus. Šit nuo 2010 m. sausio 1-osios statybų plėtotojams vėl nebereikės įrengti parduodamų būstų.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas antrinės „Leo LT“ elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius Gintautas Mažeika. 41-erių G. Mažeika nuo pirmadienio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno poste pakeis šią savaitę iš jo atsistatydinusį Rymantą Juozaitį. Pastarasis „Leo LT“ vadovavo nuo pat jos įkūrimo beveik prieš 5 mėnesius.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas kelių mėnesių patirtį energetikoje turintis vadybininkas ir finansininkas Gintautas Mažeika teigia pirmiausiai ketinantis susitikti su nauja Vyriausybe bei Kainų komisijos vadovu. „Dabartinė situacija su Kainų komisija manęs netenkina - noriu pakeisti santykius ir bendravimo stilių.