handelsblatt

Vokietijos kanclerė Angela Merkel norėtų, kad Europos Komisijai vadovautų jos šalies atstovas, ketvirtadienį pranešė leidinys „Handelsblatt“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. Pasak šių šaltinių, vardan to kanclerė gali sutikti nekelti Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ pirmininko Jenso Weidmanno kandidatūros į Europos Centrinio Banko vadovo postą. 2019-aisiais bus pakeistas tiek EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, tiek ECB vadovas Mario Draghi.

Vokiečiams reikia daugiau realizmo ir griežtumo jų santykiuose su Putino režimu, kitaip rusai nepakeis savo pozicijos, rašoma leidinyje „Handelsblatt“. Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas. „Mes atsižvelgėme į Ukrainos prezidento nuomonę dėl šio klausimo („Nord Stream 2“ - red.). Mes šią situaciją taip pat aptarėme su Rusijos prezidentu, kuriam buvo išsakytas Ukrainos susirūpinimas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas penktadienį pasiekė proveržį preliminariose derybose su Socialdemokratų partija (SPD) ir susitarė tęsti oficialias derybas dėl koalicinės vyriausybės formavimo. Po kelis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus pasiektas susitarimas galbūt padės Vokietijai išvengti pirmalaikių rinkimų, tačiau derybininkai dar turi įveikti kelis barjerus, iš kurių keli gali būti sudėtingi.

Didžioji Britanija nepasitrauks iš Europos Sąjungos, nors ir nubalsavo už išstojimą per birželio 23-osios referendumą, Austrijos finansų ministras Hansas Joergas Schellingas pareiškė interviu, kuris buvo paskelbtas antradienį.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas interviu leidiniui „Handelsblatt“ Miuncheno konferencijos išvakarėse perspėjo nuo „bet kokių antžeminių operacijų Sirijoje“. Šie žodžiai spaudoje pasirodė iškart po to, kai Saudo Arabijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad sprendimas pradėti karinę operaciją Sirijoje yra „priimtas ir neatšaukiamas“. D. Medvedevo teigimu, tai gali privesti prie eilinio karo Žemėje pradžios, rašoma rbc.ru.

Vokietijos centrinė žydų taryba trečiadienį pareiškė neprieštaraujanti, kad būtų išspausdintas naujas, kritiškais ekspertų komentarais papildytas Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ („Mano kova“) leidimas, kuris turėtų pasirodyti sausį.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos. Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT reikš karą, pareiškė VTB banko vadovas Andrejus Kostinas interviu „Handelsblatt“. „Mano asmenine nuomone, panašių sankcijų įvedimas reiktų karą,“ – tvirtino A. Kostinas. Jis pažymėjo, kad bankų sistema yra vienas iš jautriausių Rusijos ekonomikos segmentų, nes didžiąja dalimi remiasi į dolerį ir eurą. Pasak A. Kostino, atjungus Rusijos bankus nuo SWIFT, tą pačią dieną iš šalies turėtų išvykti JAV ambasadorius.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį perspėjo, kad Europa pagal kontraktų sąlygas neturi teisės reeksportuoti dujų į Ukrainą ir pagrasino, kad Maskva gali sumažinti dujų tiekimą, jeigu bus taip elgiamasi. Duodamas interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“, kuris buvo paskelbtas penktadienį, prieš naują derybų etapą Berlyne tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos Komisijos, A.Novakas teigė, kad Maskva vykdys visus sutartyse numatytus įsipareigojimus.

 Vokietijos pramonės „100 procentų“ palaikytų griežtesnes sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės, penktadienį pareiškė svarbios verslo lobistų organizacijos – Ekonomikos ryšių su Rytų Europa komiteto – pirmininkas.

 Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) interviu Vokietijos laikraščiui pirmadienį įspėjo, kad Ukrainos krizė gali turėti „sunkių“ ekonominių padarinių kitoms šalims. Ch.Lagarde interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ taip pat sakė, kad TVF Ukrainai skirto 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo nepakaks.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad jo šalis nėra įsipareigojusi prisijungti prie euro zonos, o toks žingsnis dabar būtų neatsakingas, informuoja AFP. Interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ V. Orbanas sakė, kad dėl euro zonos skolų krizės nebereikėtų tikėtis, jog Vengrija prie euro zonos prisijungs vien todėl, kad įstojo į Europos Sąjungą (ES). „Tuo metu, kai pasirašėme stojimo sutartį, euro zona buvo visai kitokia vieta.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.

Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungai po truputį įsibėgėjo. Tačiau dažnas tautietis viešojoje erdvėje ko gero iki šiol pasigenda išsamesnio žvilgsnio į šios skandinavų valstybės prioritetus, tikslus ir darbus pirmininkavimo Bendrijai metu. Todėl tikslinga aptarti įpusėjusį Švedijos pirmininkavimą ES, bei kartu su Švedijos ambasadore Lietuvoje pažvelgti į tolimesnius šios valstybės planus Europoje ir jų įgyvendinimo tendencijas.

Po pastarosios Rusijos ir Ukrainos dujų krizės Europos Komisija kitą savaitę turėtų pranešti apie planuojamas investicijas į Europos dujotiekių tinklą. Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“ rašo, kad investicijos turėtų siekti 3,5 mlrd. eurų. Dauguma investicijų bus skirtos dujotiekių jungtims tarp Europos Sąjungos valstybių vystyti.

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Vokietijos spaudoje sklando pranešimai apie tai, kad „SEB“ ketina atsisakyti savo filialų Vokietijoje. Švedų bankas į pagalbą pasitelkė JAV investicinį banką „Morgan Stanley“, kad šis surastų pirkėją. „SEB“, turintis didelį filialų tinklą Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Vokietijoje valdo 174 filialus bei turi 3400 darbuotojus. Dukterinė bendrovė Vokietijoje siūlo bankininkystės paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsiima turto valdymu.

Rusijos ekonomika stovi ant molinių kojų. Rusija – supervalstybė. Taip mėgsta savo šalį pristatinėti iš prezidento posto pasitraukęs ir vyriausybės vadovo pareigas eiti pradėjęs Vladimiras Putinas, rašo Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“. Jo teigimu, Vakarai taip pat dažnai pervertina šią didžiausią pasaulyje šalį. Aukščiau, greičiau, toliau ir, svarbiausia, daugiau – taip, pasak dienraščio, save įsivaizduoja Rusija.

Prancūzijoje atskleista žymaus prancūzų rašytojo Antoine‘o de Saint-Exupéry mirties paslaptis: 88 metų buvęs Liuftvafės lakūnas Horstas Rippertas prisipažino 1944 m. virš Viduržemio jūros numušęs Saint-Exupéry pilotuojamą naikintuvą. Apie tai pranešė Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. H. Rippertas pareiškė, kad 1944 m. liepos 31 d. netoli Tulono pastebėjo prancūzų naikintuvą ir numušė jį virš Viduržemio jūros.

Antradienis buvo palanki diena spekuliantams – jie galėjo skaičiuoti pelnus. Tačiau OMXV indeksas sumenko 2,35 proc. iki 510,94 punkto. Spėjama, kad toks kainų svyravimas greičiausiai išsilaikys visą likusią savaitę. Todėl investuotojai turėtų būti aktyvūs, mano „Finastos“ finansų makleris Mantas Galinis. Kaip rašo lrt.lt, pasitikėjimą valiuta turėtų sustiprinti Premjero Gedimino Kirkilo tvirtinimas, jog litui devalvavimas negresia.

Susidūrusios su didėjančiu kvalifikuotų darbuotojų deficitu ir demografinės krizės pavojais, vis daugiau pasaulio šalių bando susigrąžinti išsilavinusius savo emigrantus.

Europos Parlamentas reikalauja perorientuoti Europos Sąjungos energetinę politiką ir kelia klausimą dėl Baltijos dugnu tiesiamo Šiaurės Europos dujotiekio, rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. ES pernelyg koncentruojasi į vidaus rinką, nepaisydama strateginių, su užsienio politika susijusių apsirūpinimo energija aspektų, tvirtina Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jacekas Saryuszas-Wolskis.

Surengusi bendras karines pratybas su Kinija Rusija demonstruoja raumenis, tačiau jie gerokai apvytę: rusų karinė technika paprasčiausiai pasenusi, tvirtina Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. Rusija puikuojasi raumenimis. Ar tai būtų strateginiai bombonešiai, pastebėti prie JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne, ar pareiškimai dėl karinio laivyno bazės Viduržemio jūroje – užuomina aiški: su Rusijos kariuomene vėl reikia skaitytis, pastebi dienraštis.

Lenkija išsivaduos iš priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų: Vokietija ją prijungs prie savo dujotiekio, kuriuo dujos tiekiamos iš Šiaurės jūros. Prisijungusi prie Vakarų Europos dujotiekių sistemos Lenkija galėtų aprūpinti dujomis ir kitas Rytų kaimynes, tarp jų ir Lietuvą.

Kova dėl energijos resursų stiprėja: Rusija ir Kinija ruošiasi pakloti pamatus strateginei partnerystei naftos ir dujų srityje. ES kyla pavojus likti nustumtai į šalį, rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. Abiejų valstybių vadovai buvo nepaprastai lipšnūs: „Mielas svety ir bičiuli“, „Mano mielas drauge“ – susitikimo Kremliuje metu ir Vladimiras Putinas, ir Kinijos vadovas Hu Jintao mandagybėmis pranoko patys save. Per vienerius metus jie susitiko 6 kartus.

Italijos mados dizaineris Giorgio Armani (Džordžijo Armani) antradienį interviu laikraščiui teigė, esąs pasiruošęs parduoti savo mados imperiją."Esu pasirengęs savo imperiją parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui", - verslo dienraščiui "Handelsblatt" savo parodos atidarymo dieną Milane teigė G.Armani.Prancūzijos grupė "L'Oreal", kuri jau bendradarbiauja su G.Armani parfumerijos ir kosmetikos priemonių gamyboje, ne kartą buvo įvardyta kaip galima pirkėja.

Europos centrinis bankas pripažįsta, kad karo Irake padarinių pasaulio ekonomikai įvertinti kol kas neįmanoma. "Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra neeilinė, ūkio plėtros perspektyvų įvertinimas tampa gerokai sudėtingesnis", - pažymima ECB pareiškime. Tačiau ECB ekspertai priduria, kad, kai tik situacija išaiškės, banko analitikai nedelsdami atliks karo ekonominio poveikio tyrimą. ECB vertinimais, šiais metais euro zonos ūkio augimas bus nežymus.