gyvūnai

Du nepaprastai žavūs mažyliai. Sidnėjaus zoologijos sode iš mamos sterblės pagaliau išlindo mažylė koala, ir į už 16 tūkst. km nuo jo esantį Berlyno zoologijos sodą, kuriame pirmą kartą per 16 metų pasaulį išvydo gorilos mažylis. Į mamos kailį įsikibusio mažylio akys dar tik pratinasi prie aplinkos, nors jis ir nėra naujagimis. Sidnėjaus Tarongos zoologijos sode pasirodęs koalos mažylis nuo pernai slėpėsi mamos sterblėje – šiltoje ir jaukioje kišenėje ant pilvo.

19-etis orangutanas Nenuah įdedamas į karutį, nuvežamas ant žolės ir paguldomas. Čia beždžionei suleidžiama vaistų, kad numalšintų skausmą. Mat prieš tai orangutanas buvo nelaisvėje ir jam reikėjo gydymo. „Reabilitacijos metu Nenuah pademonstravo puikia pažangą. Jam buvo lengva bendrauti su kitais orangutanais, jis aktyviai tyrinėjo visą salą“, – sako veterinarė Vivi Dewi Santi. O dabar Nenuah su kitais 5 patinais, 3 patelėmis specialistai perkels į laukinę gamtą.

Šviesių, didelių akių, koalą kiek primenantis meškiukas yra tikra dovana Vroclavo zoologijos sodui Lenkijoje. Tai yra marsupialų rūšies meškinio kuskuso jauniklis, vienos rečiausių ir mažiausiai žinomų sterblinių gyvūnų rūšių Žemėje.  O Lenkijos zoologijos sodui auginti šios rūšies sterblinius gyvūnus sekasi išties neblogai.  „Šiuo metu turime porą šios rūšies meškinių kuskusų. Turime patiną Garettą ir patelę Duza. Taip pat matote ir mažiausią šeimos narį, kūdikį.

Išaiškintas dar vienas galimai nelegalus veislynas, šį kartą Tauragėje. Gyvūnų globėjų iškviestiems policininkams veislyno savininkė ilgai neatidarė savo durų, o kai jas atvertė, pareigūnai išvydo pertvara užtvertame kambaryje net 27 šunis. 15 jų dar visai mažyčiai, mintantys motinos pienu. Labiausiai visus šokiravo, kad šunys nelojo, gyvūnų globėjai įtaria, kad veislyno savininkė galėjo keturkojus nutildyti ypač žiauriu būdu.

Katės yra iš prigimties medžiotojos ir yra labai žaismingos, o neretai jų netikėtai namuose atliekami triukai gali apstulbinti ir visko mačiusius šeimininkus.  Būtent tai ir nutiko vienai amerikietei, kuri į socialinį tinklą „Twitter“ įkėlė namuose užfiksuotą vaizdelį. Dvi kates auginanti moteris liko apstulbusi, kai viena jos augintinė gudriai prisėlino prie savo draugės ir puolė ją iki šiol nematytu būdu.

„Pavasaris parodys, kur kas pridirbo“, – sako lietuviai. Ir ne veltui – tirpstant sniegui socialiniai tinklai lūžta nuo pasipiktinusių gyventojų nuotraukų, kuriose užfiksuotos pievelės, kuriose lyg minų lauke ruduoja neatsakingų šeimininkų paliktos jų augintinių išmatos.  Į šią opią problemą dvi merginos – Andrėja ir Barbora – pažiūrėjo šmaikščiai. Pasiėmusios teptukus ir akvarelę į rankas surengė atvirą ekspoziciją „Kakų paroda“ – nuotraukas rasite nuotraukų galerijoje.

Tauragės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai 2021 m. vasario 22 d. Tauragės miesto gyventojos namuose, aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Tarnyba apie šį atvejį iš karto informavo policijos pareigūnus. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, ilgai teko belsti į galimai nelegaliai dirbančios gyvūnų veisėjos buto duris. Tačiau po ilgų įkalbinėjimų ir prašymų, moteris sutiko jas praverti. Pareigūnams patekus į butą, įtarimai dėl nelegalios šunų veisyklos, pasitvirtino.

Išbadėję žūsta pelėdos ir apuokai. Dėl žemę užlojusios storos ir ilgai besilaikančios sniego dangos net ir itin jautrią klausą turintiems plėšrūnams vis sunkiau sugauti po pusnimis šmirinėjantį grobį – peles ir pelėnus. Specialistai pataria, kaip padėti bent daliai šių sparnuočių. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis rodo pirmąsias šiųmetės žiemos aukas – keturių skirtingų rūšių nebegyvas pelėdas.

Nors katės jau daug metų auginamos namuose, tačiau jų instinktai niekur nedingę. Šiems gyvūnams svarbu galąsti nagus, bet ką daryti, kad katės nedraskytų, ko nereikia, aiškinosi TV6 laida „Gyvūnų manija“. Kad namai būtų tvarkingi, o augintinis elgtųsi prideramai reikia katėms suteikti visas sąlygas pamatinių poreikių patenkinimui.  „Jei namuose turite katę ir nenorite, kad ji draskytų baldus ar tapetus, namuose būtinai turėkite draskyklę.

Šiaurės Prancūzijos pakrantė po daugelio dešimtmečių džiaugiasi sugrįžusiais būriais ruonių. Mažylis ruonis, vienas iš daugiau nei 250-ies, kuriuos netoli Šiaurės Prancūzijoje esančio Kalė uostamiesčio stebi gamtosaugininkai. Ruoniai šiose pakrantėse nykti pradėjo dar prieš pusšimtį metų, kai juos medžioti ėmė žvejai, nepatenkinti, kad šie gyvūnai tuština jų tinklus. Ir nors ruoniai Prancūzijoje saugomi dar nuo 1980-tųjų metų, tik dabar pradėjo sugrįžti į pamėgtas pakrantes.

O kaip gi gyvūnai prisipažįsta meilėje? Jų pasaulyje savi viliojimo ritualai, ir vien grėsmingų serenadų tikrai neužtenka. Pasitelkiami ir žmogaus nosiai specifiniai afrodiziakai ar keistai romantiškos vakarienės. Vieni gyvūnai prieš pasimatymą purve maudosi, kiti ne itin aromatingais kvepalais šlakstosi. Tik Lietuvos zoologijos sode meilės vaisiais džiaugtis gyvūnams uždrausta. Kraują stingdančios meilės serenados aidi vasarį zoologijos sode. Dabar plėšrūnų poravimosi kulminacija.

Karantino metu vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir miškuose, todėl tikimybė sutikti laukinį gyvūną didesnė. Vis dažniau žvėrys užklysta į gyvenvietes ar net miestus, taip sukeldami žmonių baimę ar gailestį. Gamtos fotografas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad laukinių žvėrių jaukinti, šerti, o įprastai, ir bijoti nereikėtų.  Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, didelė tikimybė, kad jau esate sutikę laukinių gyvūnų.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Savanoriai vieną po kito iš mašinos ima jūros vėžlį ir deda juos ant vežimėlio. Tūkstančiai jūros vėžlių keliauja į konferencijų centrą. Tokiu būdu savanoriai bando apsaugoti juos nuo šalčio. Mat šiuo metu gyvūnai, kaip sako specialsitai,  „apsvaigę nuo šalčio“.  Jie vangūs ir negali judėti. Tad gelbėjami jūros vėžliai čia bus laikomi kubiluose ir aptvaruose, kol jūros vanduo sušils ir pakils pačių gyvūnų temperatūra.

Dar praėjusių metų rugsėjį Prancūzija paskelbė laipsnišką draudimą cirkuose rengti pasirodymus su lokiais, tigrais, drambliais ir kitais laukiniais gyvūnais. Tad ilgainiui įvairiuose pasirodymuose jų nebeliks. Tačiau ne visi cirkų savininkai su tokiu draudimu sutinka. „Tokius sprendimus dėl galimo cirko gyvūnų uždraudimo mes laikome savavališkais. Galime prarasti savo gyvūnus, darbuotojus, struktūras ir tradicijas. Mes to labai bijome“, – sako cirko savininkas William Kerwich.

Dar prieš kiek daugiau nei dvejus metus iš žiauraus gyvenimo cirke išgelbėtos liūtės būklė buvo tokia apgailėtina, kad veterinarai bijojo, jog liūtės iš viso nebepavyks išgelbėti. Liūtės Sašos gyvenimas per porą metų pasikeitė kardinaliai. Prieš daugiau nei dvejus metus iš cirko išgelbėtai liūtei buvo atlikta kojos operacija. Šiuo metu Saša vėl yra sveika ir stipri, dabar ji laisvai klajoja po Afrikos krūmynus.

Mažiausias roplys pasaulyje. Vokiečių mokslininkai Madagaskare rado du saulėgrąžos dydžio chameleonus. Ant piršto telpantis chameleonas vos dviejų centimetrų dydžio. Jis mažiausias iš visų daugiau nei 11 000 iki šiol žinomų roplių. Vokiečių mokslininkai šios naujos rūšies patinėlį ir patelę netikėtai aptiko per ekspediciją Šiaurės Madagaskare. Beje, patelė gerokai didesnė už patinėlį – nuo burnos iki uodegos ji net trijų centimetrų ilgio.

Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau iš žmonių ir įvairių organizacijų dėl netinkamo laikymo sąlygų ir nepriežiūros paimami gyvūnai. Dažnai jie išvežami į užsienio rezervatus, nes mūsų šalyje nėra, nei kur jų apgyvendinti, nei kas juos prižiūri. 1 milijoną iš biudžeto kasmet gaunantis Kauno zoologijos sodas nepriima net sužeistų lūšių, nekalbant apie egzotinius gyvūnus. Žalioji markata Šiaulių gamtininkų centre gyveno daugiau nei 10-metį.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Katės yra lepūs, mieli ir žaismingi padarai. Tačiau kartais jos tampa tikromis plėšrūnėmis ir aiškiai parodo, kad nenori būti erzinamos. Nors mums ir gali atrodyti, kad yra miela žaisti su katėmis ir paimti jas į rankas, kai tik turime galimybę, yra tam tikrų dalykų, kuriuos mėgstame daryti, kurių katės paprasčiausiai neapkenčia. Štai septyni dalykai, kuriuos galbūt darote, ir kurių jūsų katė slapčia nekenčia.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė konfiskuoti 17 šunų iš neteisėtai ir netinkamai juos laikiusio veisėjo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Pasak VMVT, teismas pripažino, kad tarnybos specialistai teisingai kvalifikavo bei tinkamais įrodymais pagrindė visus gyvūnų laikytojui inkriminuotus administracinius nusižengimus, susijusius su neteisėtai vykdyta veisimo veikla ir žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Pasvalio rajone pareigūnai iš gyvenamųjų patalpų paėmė ir laikiniesiems globėjams perdavė per pusšimtį netinkamomis sąlygomis laikytų šunų ir kačių, vienas šuo nugaišo. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Pasvalio rajono savivaldybės, VMVT ir policijos atstovams vykdant teismo nutartį patikrintose patalpose Pasvalio rajone rasti tinkamai neprižiūrėti 53 augintiniai: 39 katės ir 14 šunų, visi jie perduoti laikiniesiems gyvūnų globėjams.

Sniegas ir šalčiai gali būti pražūtingi kai kuriems paukščiams. Laukinėms mūsų laukų ir pievų vištelėms – kurapkoms dabar ypač sunku. Nors tai nepaprastos slapukės, bet šiuo metu jos badauja ir rizikuodamos traukia net prašyti žmonių pagalbos.  Raguvoje gyvenantis žinomas gamtininkas ir zoologas  Antanas Slučka traukia iš bagažinės puspilnį kibirą kviečių. Grūdai skirti miestelio pakraštyje prie fermų jau kurį laiką besibūriuojančioms laukinėms vištelėms – kurapkoms.

Neseniai atlikėja Ineta Puzaraitė-Žvagulienė socialiniame tinkle pasidalijo džiugia žinia – jos kalytė Spurga atsivedė 9 šuniukus. Nors šeimai tai ir buvo didelis netikėtumas, šuniukai kaipmat užkariavo ne tik jų, bet ir draugų bei pažįstamų širdis. Tiesa, kai kurie pradėjo ir piktintis, kad kalytė buvo nesterilizuota, vadino tai neatsakingu elgesiu.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Lietuvoje viena po kitos garsiai skamba istorijos apie nelegalias gyvūnų daugyklas. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažymi, kad tokių daugyklų darbą įrodyti sunku. Jo teigimu, labiausiai pažaboti nelegalius daugintojus padėtų privalomas gyvūnų žymėjimas ir bausmių neišvengiamumas.

Žmonės ir šimpanzės dalijasi net 99 proc. DNR. Mokslininkai teigia, kad tai reiškia, jog tikimybė, kad kokia nors liga peršoks tarp skirtingos rūšies atstovų, yra labai didelė. Ir tai iš tikrųjų gąsdina, nes mįslinga bakterinė infekcija Siera Leonėje 2005-2018 metais pražudė 56 šimpanzes. Tai yra, lygiai tiek, kiek užkrėtė. Greičiausiai Sarcina genties bakterijų sukelta liga sukėlė visą eilę simptomų. Sergančios šimpanzės sunkiai vaikščiojo, vėmė ir viduriavo.

Pietų Korėjos sostinėje namuose laikomiems šunims ir katėms su pakilusia temperatūra, kosuliu ar apsunkintu kvėpavimu bus atliekami koronaviruso testai, jeigu jie turėjo kontaktų su viruso nešiotojais, pirmadienį pranešė Seulo valdžia.   Ši naminių gyvūnų testavimo programa Seule pradedama įgyvendinti praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis paskelbė nustačiusi pirmąjį gyvūno užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejį. COVID-19 buvo diagnozuota kačiukui.

Prancūzija siekia dar labiau sugriežtinti gyvūnų gerovės įstatymus. Parlamente kelią skinasi pataisos, kurios uždraus gyvūnus cirke ar kituose pasirodymuose. Paskutines dienas skaičiuoja ir audinių ūkiai – juos taip pat planuojama uždaryti. Jei Prancūzijoje įsigalios naujas gyvūnų gerovės įstatymas, štai tokių pasirodymų su delfinais šalies delfinariumai rengti nebegalės. Įstatymą parengusi valdančiosios prezidento Emmanuelio Macrono partijos narė aiškina kodėl.

Mėnulio Naujuosius metus švenčia pandų mažyliai. Sičuano Kinijos provincijoje Štai šie pandų jaunikliai su Mėnulio naujausiais metais sveikina viso pasaulio gyventojus.  Šie mažyliai yra milžiniškų pandų veisimo Čengdu tyrimų bazėje išauginti jaunikliai. Augintojai jais itin didžiuojasi. „2020 m. mes sėkmingai užauginome 14 pandų jauniklių.

Aplinkos apsaugos departamentas primena – pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui reikalinga pagalba, nedelsdami kreipkitės skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba visą parą veikiančiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais 8 655 70058 arba 8 686 44828. „Šį savaitgalį vėl pranešamas speigas, tikėtina, kad gausime nemažai pranešimų, susijusių su gyvūnais.

Jurbarko rajone du tauriųjų elnių patinus nušovę asmenys turės atlyginti per 12,2 tūkst. eurų žalą gamtai bei sumokėti baudas, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Departamento teigimu, du asmenys laukinius žvėris nušovė šią savaitę Jurbarko rajone esančiame medžiotojų klubo „Dubysa“ medžioklės ploto vienete.  Nustatyta, kad lygiavamzdžiu šautuvu elnius nušovęs asmuo nebuvo įsirašęs į medžiotojų klubo „Dubysa“medžioklės lapą ir nepažymėjo jame sumedžiotų gyvūnų.

Jeigu Lietuvoje darbuojasi vaiko teisių kontrolierius, turėtų atsirasti ir gyvūnų gerovės kontrolierius. Tokius ir panašius siūlymus jau beria politikai, reaguodami į nuolatines skriaudžiamų gyvūnų istorijas ir teismo sprendimą grąžinti šunis jų neprižiūrėjusiai daugintojai Jonavoje. Tarp idėjų – skriaudėjams gerokai didinti baudas ir, fiksavus žiaurų elgesį, įteisinti automatinį gyvūnų konfiskavimą.

Prieš keletą dienų neeilinis nutikimas įvyko Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaimo teritorijai priklausančiame vienkiemyje. Į sodybą atklydo mažas negaluojantis stirniukas. Sodybos šeimininkai Važgauskai nepaliko stirniuko likimo valiai, jį gelbėjo. Specialistai tikina, kad keletą dienų geradarių sodyboje pailsėjęs ir pagydytas stirniukas, turėtų atsigauti. Tuomet jis galės būti paleistas atgal į gamtą, pas laukuose besiganančią šeimą. Prie pat namų „Viskas buvo taip.

Nyderlanduose suvaržymai dėl koronaciruso pandemijos sudavė itin skaudų smūgį Amsterdamo zoologijos sodui. Įklimpęs į skolas, vienas seniausių Europos gyvūnų parkas priverstas atiduoti gyvūnų parko numylėtinius liūtus. Amsterdamo zoologijos sode, šios dvi liūtų patelės ir vienas patinas, bene, žymiausi jo gyventojai.

Gausus snygis sniego pusnimis nuklojo laukus ir miškus. O oro temperatūros svyravimai dalį sniegynų sukaustė į ledą. Ant sniegynų užsitraukusi ledo pluta Lietuvos miškuose tapo pražūtinga žiemojančioms stirnoms, elniams, lapėms ir kiškiams. Miškininkai badaujantiems žvėrims jau veža papildomo maisto į šėryklas. Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.

Pirmą kartą savo darbo istorijoje šalies Muitinė konkurso būdu pardavinėjo šuniukus. Penki, manoma, špicų veislės šuneliai buvo konfiskuoti pasienio punkte kaip kontrabanda. Keturkojų pardavimo konkursas papiktino gyvūnų teisių gynėjus. Anot jų, šuniukai buvo parduoti kaip kokie daiktai neužtikrinant, kad jie nebūtų išnaudojami ar nelegaliai dauginami. Departamento atstovai sako, kad jei toks konkursas nebūtų įvykęs, šuniukus tektų tiesiog nugaišinti.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo gyvūnų daugintojai Jonavoje buvo skirta kelių šimtų eurų administracinė nuobauda, o laikinai konfiskuoti gyvūnai grąžinami daugintojai. Toks teismo sprendimas netruko būti sukritikuotas.

Liūto jauniklis Simba gyvena laukinės gamtos parke Singapūre. Tai yra pirmasis liūtų jauniklis, gimęs dirbtinio apvaisinimo būdu. Singapūo laukinės gamtos parko komanda liepos mėnesį sėkmingai apvaisino jauniklio motiną Kaylą. Jauniklio tėvas Mufasa neišgyveno elektros ejakuliacijos procedūros, atliktos dar praėjusių metų sausį. Ši procedūra buvo atliekama išgauti sėklai.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Kanadietė Andrea Diamond savo kieme jau yra įpratusi matyti čia vis užsukančias pūstauodeges voveres. Tačiau šįsyk moteris į rankas griebė telefoną ir skubėjo užfiksuoti vaizdą, kokio dar nebuvo mačiusi.  Ant tvoros užsilipęs gyvūnas savo letenėlėse laikė mėlynos spalvos peiliuką. Išvydusi tokį vaizdą moteris neslėpė nuostabos ir baiminosi, kad gyvūnas gali susižeisti.

Istorija apie neeilinį žąsiną – išvengė mirties ant kalėdinio stalo, apsigyveno vaizdingoje vietoje Vilniuje ir dedasi esąs gulbė. Iš kur Neryje atsirado naminis žąsinas, kurio laukiniai giminaičiai dabar išskridę į pietus negali atsakyti net ornitologai.  Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas. Bet šis žąsinas niekur neišskrido. Greičiau jau atsidūrė laisvėje pasprukęs nuo kažkieno pietų stalo, mat jis naminis.

Kėdainių miesto J. Basanavičiaus g. 138-ajame daugiabučiame name gyvenantiems Valentinai ir Georgijui Kupreščenkoms šios savaitės pradžia įsimins kaip viena iš liūdniausių jų gyvenime. Šeima prarado savo numylėtą augintinį – jorkšyro terjerų veislės šuniuką. Mažytį šunelį Vytauto parke užpuolė ir sudraskė kur kas didesnis, į Vakarų Sibiro laiką panašus šuo.

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo. Pastaraisiais metais kritiškai sumažėjus šernų, smarkiai padaugėjo elnių, išaugo vilkų skaičius, vis dažniau pastebimos lūšių šeimynos. Medžiotojai sako, kad įmanoma aptikti net ir meškos pėdsakus.  Šalies medžiotojai kiekvieną žiemą privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą.

Lietuvoje laikantis itin žemoms temperatūroms pasekmės mirtinos gali būti ne tik žmonėms. Gyvūnų globos organizacijos ir veterinarai pastarosiomis dienomis dirba išsijuosę – vis dažniau gatvėse randami bei pačių šeimininkų pristatomi nuo šalčio nukentėję naminiai ir laukiniai gyvūnai.  Termometrų stulpeliams šalyje nukritus į jau seniai nematytas žemumas, nepalankios oro sąlygos paveikia ir lauke gyvenančius augintinius, paukščius bei laukinius gyvūnus.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta už širdies griebiantis vaizdo įrašas. Jame nufilmuotas draugiškas žąsies ir mažo šuniuko apsikabinimas, daugelį internautų palikęs be žado. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad rudos spalvos keturkojis užsiropščia ant žąsies nugaros, o tada prie jos prisiglaudžia tarsi pries savo mamos. Išvydę vaizdo įrašą internautai spėliojo, kad šuniukas buvo sušalęs ir tokiu būdu bandė susišildyti.

Vilnietę teigė esanti šokiruotą, kokį vaizdą išvydo parduotuvėje. Apsilankiusi parduotuvės „DEPO“ gyvūnų prekių skyriuje moteris aiškino, kad banguotųjų papūgėlių narvelyje pamatė beveik juodą vandenį, maisto praktiškai nebuvo, o vienas paukštelis – negyvas. Margarita (vardas ir pavardė redakcijai žinomas – aut. past.) į parduotuvę „DEPO“ nuvyko ir sukrečiantį vaizdą pamatė sausio 10 dieną apie 12 valandą.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.