gyvulininkystė

Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.  „Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepos mėnesį buvo 291,3 euro už toną – 3,3 proc. mažesnė nei birželį, bet 14,3 proc. didesnė nei pernai liepą. Kainos sumažėjimą per mėnesį lėmė mažesni pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai, pranešė Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,6 proc. iki 252,3euro. Per septynis šių metų mėnesius buvo supirkta 758,6 tūkst. tonų pieno – 2,2 proc. mažiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo išalkusių miško plėšrūnų, kurie gudriausiais būdais geba įsibrauti į privačias ūkininkų valdas. Kol vilkai darosi vis drąsesni ir įžūlesni, gyvulių augintojai ieško šios problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemone, skirta įsigyti priemonėms, padėsiančioms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų puolimo.

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų augimas Lietuvoje pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES). Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2019 metais siekė 3,2 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei 2018 metais, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau gamyba ir paslaugos augo Vokietijoje (10,6 proc.), Danijoje (12,7 proc.), Estijoje (16,1 proc.) ir Latvijoje (21,1 proc.) Lietuvoje labiausiai – 17,5 proc. – augo augalininkystės produkcijos apimtys.

TV3 laida „Ūkio šefas“ apsilankė Suvalkijoje įsikūrusiame jaunos šeimos puoselėjamame natūriniame ūkyje. Čia auga ir ganosi išskirtinių veislių ožkos, vištos, elniai, arkliai, o netolimoje ateityje ūkio šeimininkai norėtų plėstis ir atidaryti nuosavą mėsos cechą. „Natūrinis ūkis reiškia, kad viską auginiesi sau ir neini praktiškai į parduotuvę. Jeigu yra kažkoks perteklius, tada tu gali dalintis. Mes atstovaujame smulkų ūkininkavimą.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Jau kitą savaitę, nuo balandžio 14 d., prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Žemės ūkio ministerija atkreipia deklaruojančiųjų dėmesį, kad pievos ir ganyklos, esančios tame pačiame lauke iš eilės 4 metus ir ilgiau, šiemet Lietuvoje turi būti deklaruojamos jau kaip daugiametės. Vienas iš prioritetinių žemės ūkio klausimų šiuo metu yra gyvulininkystės skatinimas, o šiai priemonei plėtoti būtinos pievos ir ganyklos.

Albinas Čaplikas Nuolat mažėjant karvių skaičiui ir iš rinkos tyliai traukiantis senjorams ūkininkams, pieno gamintojai iš valdžios pareikalavo didesnio gelbėjimosi rato. Atsigavimo viltis brandinę pieno gamintojai pradeda bruzdėti – Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė vis dar skelbia, kad teikia prioritetą gyvulininkystei, tačiau paramos tvarką reglamentuojanti Europos Komisija neatsisako reikalavimų paramos nesieti su gamybos didinimu.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą.

Gyvulininkystės sektorius, kaip svarbi žemės ūkio sritis, šiuo programiniu laikotarpiu yra priskirtas pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lietuvos pasienyje nustatyta apsauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Jei jie nebus įgyvendinti, kiaules teks išskersti. Už tai numatyta skirti kompensacijas, kurios pagal preliminarius skaičiavimus būtų iki 10 mln. Lt.

Nuo rugsėjo 9 dienos iki spalio 11 dienos renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) gauti.

Danijos holdingui „Idavang“ priklausanti kiaulių augintoja, priklausanti „Saerimner“ grupei, „Kepalių bekonas“ pernai, audituotais duomenimis, patyrė 2,48 mln. litų grynųjų nuostolių, tuo tarpu 2011 metais bendrovė gavo 48 tūkst. litų pelno. Bendrovės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 2,6 karto iki 42,814 mln. litų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Kepalių bekono“ 2012 metų veiklos ataskaitoje. Lietuvoje įmonė pardavė 72 proc.

 Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.

Salomėja Pranaitienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vyriausybė ketina iš sąstingio išjudinti gyvulininkystę, didinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, žemės ūkio kooperacijai, taip pat palengvinti reikalavimus nedidelių fermų statybai ir rekonstrukcijai. Valstybė deklaruoja vieną didžiausių rūpesčių – kaip padidinti gyvulių, ypač karvių skaičių. Štai Danijoje vienam hektarui tenka 1,7 sąlyginio galvijo, o Lietuvoje – net keturis kartus mažiau.

Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) iniciatyva surengtoje konferencijoje įvairių žemės ūkio šakų žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kaip šiemet jiems sekėsi ginti savo interesus Briuselyje, ir atskleidė tikslus, kurių sieks artimiausiais metais. Šia gera proga pasinaudojo ir naujasis žemės ūkio ministras – išklausė ūkininkų ir papasakojo apie savo pirmus darbus.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų, arba 10,9 procento daugiau nei 2011 metais Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius. Žemės ūkio produkcijos pagaminta už 8,9 mlrd. litų, vertė padidėjo 6,8 procento, apimtis (neatsižvelgiant į supirkimo kainų pokytį) – 8,8 procento: augalininkystės produkcija išaugo 15,6 procento, o gyvulininkystės – 1,3 procento.

Naujoji Vyriausybė ketina iš sąstingio išjudinti gyvulininkystę, tačiau jos planai gali atsimušti į prekybininkų ir perdirbėjų oligopolijų tvirtovę. Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė dalis to, ką už maisto produktus sumoka vartotojai. Tačiau duomenys rodo, kad Lietuvoje nepažabojami prekybininkų ir perdirbėjų apetitai, o žemės ūkio produkcijos gamintojams tenka vidutiniškai tik apie trečdalis galutinės maisto produktų kainos.

Teisę skirstyti veislininkystei numatytas valstybės paramos lėšas perėmusi savivalda priėjo aklavietę. Šiemet devynioms arklių augintojų asociacijoms padalyta parama veislininkystei turės būti perskirstyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tūkst. Lt, o kitiems gali būti pridėta per 100 tūkst. Lt.

Įpusėjus mokėti tiesioginių išmokų avansus, žemdirbių bendruomenę tarsi žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia – subsidijas privalu mažinti. Nuo Talino per Europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simbolika, reikalavimus didinti tiesiogines išmokas vešiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai Briuselyje galės pamojuoti dar vienu reikalavimu – atšaukti tiesioginių išmokų moduliaciją, kitaip tariant, mažinimą.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Joniškio rajone dalyvavo „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso atidaryme. Premjeras pažymėjo, kad komplekse susijungia žemės ūkis kaip sena Lietuvos tradicija ir ėjimas į ateitį, diegiant moderniąsias technologijas. „Šiuolaikinės modernios fermos statyba liudija, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas kertinių Lietuvos gerovės augimo pamatų.

Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.

Praėjusių metų gruodį žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 3,3 proc. Įtakos tam turėjo 5,3 proc. pabrangę augalininkystės produktai ir 1,6 proc. - gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų pabrango vaisiai (23,2 proc.), miežiai (3,6 proc.), grikiai (3,6 proc.), kviečiai (1,7 proc.). Atpigo avižos - 13,4, bulvės - 11,9, daržovės - 3,8, kvietrugiai - 3,1 procento. Iš gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (7,9 proc.

Populiarėjantys gaminiai iš veltos vilnos didina jos paklausą. Tačiau ne tiek, kiek reikėtų avių augintojams. Jie didžiąją dalį nukirptos vilnos, kaip ir anksčiau, tiesiog sunaikina. O štai gyventojai skundžiasi pasigendantys karšyklų, praneša „Panorama“. Avių augintojai sako, kad pastaruosius keletą metų vilnos paklausa išaugo dėl populiarių gaminių iš veltos vilnos; vis dėlto nemažą dalį vilnos tenka sunaikinti. Supirkimo kaina nesiekia nė dviejų litų už kilogramą.

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Pietų Rusijos Krasnodaro srityje dėl kiaulių maro protrūkio paskelbta nepaprastojo padėtis, sekmadienį pranešė regioninis nepaprastųjų situacijų centras. Pasak šio centro, kiaulių maro virusas buvo aptiktas fermoje, esančioje apie 3 kilometrus nuo Krylovskajos kaimo, kur nuo jo nugaišo 15 kiaulių. Nepaprastoji padėtis paskelbta teritorijoje, kur laikoma 11 tūkst. 839 kiaulės, iš kurių – 50 jau nugaišo.

Kol val­džia svars­to, kaip gim­ti­nėn par­si­vi­lio­ti tūks­tan­čius emig­ran­tų, šie sve­čio­se ša­ly­se ku­ria sa­vo ben­druo­me­nes ir apie grį­ži­mą na­mo nė ne­gal­vo­ja. Tie, kam pa­vyks­ta dirb­ti ne tik ge­rai ap­mo­ka­mą, bet ir my­li­mą dar­bą, ti­ki­na, kad Lie­tu­vo­je gy­ven­ti tie­siog ne­be­su­ge­bė­tų. 29 me­tų Egi­di­jus Mac­ko­nis dau­giau kaip pen­ke­rius me­tus drau­ge su žmo­na Do­mi­ny­ka ir sū­nu­mis gy­ve­na Ško­ti­jos šiau­rė­je esan­čia­me Banf­fas mies­te­ly­je.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar kiaulės „Beržų komplekso“ fermoje nebuvo užkrėstos maru tyčia. „Neatmetame ir tyčinių dalykų versijos, ir tuo klausimu kreipėmės į Generalinę prokuratūrą aiškintis“, – sakė tarnybos vadovas, vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius dr. Jonas Milius trečiadienį Vyriausybėje. Klasikinis kiaulių maras nustatytas UAB „Beržų kompleksas“ kiaulių fermoje, Jonavos rajono Šilų kaime.

Bėga paskutinės dienos, kai galima teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Diduma jos lėšų šiemet bus skirta gyvulių augintojams. Pritrūkome kokybiškos mėsos Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šalies ūkininkai paraiškas pradėjo teikti nuo kovo 1-osios.

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, gyvulininkystės produktų gamyba mažėjo. Mėsos gamyba (skerdenos svoris, neįskaitant subproduktų) sumažėjo 9 procentais, pieno – 5, kiaušinių – 4 procentais, praneša Statistikos departamentas. Mėsos gamybos mažėjimą lėmė mažėjęs kiaulių (20 proc.), galvijų (5 proc.) skerdimas. Paskerstų kiaulių skaičius sumažėjo 21 procentu (paskersta 193,8 tūkst. kiaulių mažiau negu 2008 m.). Vidutinis paskerstos kiaulės svoris 2009 m. kaip ir 2008 m. buvo 81 kg.

Lietuvos žaliųjų judėjimo ir gyventojų bendruomenių atstovai pirmadienį prie Vyriausybės surengtoje nesankcionuotoje pilietinėje akcijoje reikalavo nutraukti Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti veiklą ir sudaryti naują darbo grupę Seime.

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Žemės ūkio ministerija praneša šiemet sėkmingai baigusi įgyvendinti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės trumpalaikį Dvynių projektą - „Gyvulių veislininkystės sistemos tobulinimas”. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų buvo sustiprinti galvijų augintojų asociacijas, paskatinti jas jungtis. Asociacijos aktyviai dalyvavo projekto veikloje, o jam pasibaigus, pačios ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė komitetą, kuris toliau spręs asociacijų jungimosi klausimus.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Ūkininkai, auginantys gyvulius, turėtų prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo – tinkamai tvarkyti gyvulių mėšlą bei srutas. Tam yra skiriama Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Gyvulininkyste ar augalininkyste užsiimantys asmenys kaime gali plėtoti ir alternatyvų verslą – užsiimti valgomųjų ledų gamyba ar teikti drabužių siuvimo paslaugas. Perėjimas prie alternatyvios žemės ūkiui veiklos remiamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.