gyvuliai

Anykščių rajone meška apdraskė arklius, buvo įsisukusi į bityną. Žmonės neabejoja, kad jų krašte pasidarbavo plėšrūnė. Esą gyventojai buvo aptikę ir pėdsakus, ir net savo akimis matė rudąją viešnią. Kodėl meška puolė arklius – nustebino ir gamtos žinovą. Esą Lietuvoje valstybė neskiria pakankamai dėmesio aiškinantis stambiųjų plėšrūnų elgseną.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vilkaviškio rajone vakar vakare užsidegė gyventojų tvartai. Žmonės pirmiausia puolė gelbėti gyvulius – paršelius ir vištas. Kelios ugniagesių komandos greitai numalšino ugnį, tačiau nuostoliai bus vis tiek nemenki. Įtariama, gaisras galėjo kilti, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Liepsnas, Vilkaviškio rajono, Paežerių kaimo žmonės, pastebėjo penktadienio vakarą. Ugnis veržėsi iš kaimo gyventojų tvartų. Čia žmonės laikė vištas, kiaules, šieną ir ūkio rakandus.

Žinomas Lietuvos ūkininkas, gavęs apdovanojimą ir savo kasdienybę nuolat transliuojantis socialiniuose tinkluose, turintis tūkstančius sekėjų Petras Šiaučiūnas atsidūrė skandalo sūkuryje. Gyvūnų globėjus ir gyventojus papiktino jo „TikTok“ paskyroje įdėtas jo paties vaizdo įrašas, kur jis nufilmuoja aptvare besiblaškančią ir vėliau jame įstrigusią avį. P. Šiaučiūno vaizdo įraše matyti, kaip metaliniame aptvare bėgioja avis, o ją, įstrigusią tarp metalinių strypų, tampo šuo.

Skaudi nelaimė Telšių rajone – ten įtūžęs jautis mirtinai subadė ūkininką. Artimieji surado vyrą palaukėje, kur jis subadytas dar spėjo nušliaužti. Ant jo kūno buvo matyti kraujosruvos, likusios nuo stiprių smūgių. 63-ejų ūkininkas jau kelerius metus planavo parduoti jaučius ir daugiau laiko skirti šeimai. Laukuose dabar ramiai besiganantys jaučiai užpuolė ir mirtinai subadė savo šeimininką.  „Jaučiai, buliai – jis augino juos.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Iš Lazdijų rajono gyventojos dėl žiauraus elgesio konfiskuotos kiaulės ir galvijai, dvejus metus uždrausta laikyti ūkinius gyvūnus, pirmadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT Alytaus departamento inspektoriai patikrinę ūkį nustatė, kad kiaulės braido skystame mėšle, gardas nebuvo kreikiamas pakratais – kiaulės neturėjo kur sausai atsistoti, nebuvo sausų guoliaviečių.

Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją ūkininkai itin jaučia nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupta šieno, trūksta vandens gyvulių girdymui, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos. Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai.

Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Kaip teigiama VMVT pranešime, specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai.

Brazilija, didžiausia pasaulyje jautienos gamintoja, ketvirtadienį sustabdė šios mėsos eksportą į Kiniją nustačius galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejį, nors ekspertai mano, kad tai yra mažiau pavojingas „netipinis“ variantas, pranešė žemės ūkio ministras Carlosas Favaro. Eksportas į Kiniją, didžiausią Brazilijos jautienos eksporto rinką, pagal abiejų šalių susitarimą automatiškai sustabdomas, jei reguliavimo institucijos nustato ligos atvejų.

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų.

Stichinės nelaimės, siaubiančios nemažai pasaulio vietų, neaplenkė ir Belgijos. Vietinė žiniasklaida pranešė, kad tornadas ten sugriovė ūkį ir pražudė gyvulį. Birželio 27 d. Houffalize – Valonijos savivaldybėje Belgijoje, praūžė tornadas, kuris neaplenkė ir vietinės fermos. Stichinė nelaimė nunešė fermos stogą ir užmušė gyvulį.  „TV Lux“ reporteris, kuris gyveno toje fermoje buvo perkeltas kitur, kai tornadas pažeidė pastato stogą.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Vėl baimę sėja ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai. Neseniai Rokiškio rajone vilkai buvo užpuolę pieninę karvę, Panevėžio rajone plėšrūnai papjovė aštuonias veislines avis, perkandę joms gerkles, o vieną suėdė, palikę tik įsagą. Specialistai neabejoja: vilkai mokė jauniklius medžioti, ir tokių atvejų gali tik daugėti, nes įsidrąsinusi vilkų populiacija ėdesio vis dažniau ieško ne miške, o ūkininkų laukuose.

Nuo praėjusios savaitės ėmė plaukti žinios apie vilkų papjautus gyvulius. Biržų rajone vilkai papjovė 4 avis, 1 telyčaitę. Ko gero, pilkiai sudraskė ir du ožiukus, nors dar abejojama, ar tai ne šunų darbas. Išgąsdintos avys išlaužė aptvarą Vilkų aukomis tapo avys Pačeriaukštės seniūnijos Dvargalių kaimo ganykloje. Tris žvėrių papjautas švelniavilnes praėjusio pirmadienio rytą rado avis auginantys Milišiūnai.

Alytaus rajono ūkininkams, ūkininkavusiems įmonės „Ekologistika“ padangų gaisro paveiktose teritorijose leista atnaujinti gyvulių bandas, o mokėta kompensacinė išmoka už nesupirktą pieną nuo liepos nutraukiama, praneša alytausgidas.lt. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus teigimu, ūkininkai buvo asmeniškai informuoti, kad gali atkurti gyvulių bandas. Tačiau tai padarė du ūkininkai iš 18.   „Kiti kol kas nežada pirkti gyvulių.

Kiaulių gripas nėra vienintelė mėsininkų problema šiais metais. Covid-19 virusas katastrofiškų pasekmių visai kiaulienos tiekimo grandinei: nuo poreikio sumažėjimo, iki gamybos stabdymo ar transportavimo problemų. Dėl to milijonams šių gyvulių turės būti pritaikyta eutanazija.  Naujojo koronaviruso pandemijos akivaizdoje kiaulių gripo problema atsidūrė antrajame plane.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Ketvirtadienį Panevėžio rajone esančiame Daukšynės kaime ugniagesiams per dvi valandas pavyko suvaldyti fermoje kilusį gaisrą, išgelbėta apie 70 ūkiniame pastate buvusių galvijų.  Bendrajame pagalbos centre (BPC) pranešimas buvo gautas 16.58 val.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius BNS informavo, kad atvykus ugniagesiams degė apie pusantro šimto šalia fermos esančių maždaug 200 kilogramų svorio šieno rulonų.

Ketvirtadienį Pagėgių savivaldybėje esančiame Naujininkų kaime per gaisrą sudegė gyvuliai. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie pusę dviejų dieną užsidegus ūkiniam pastatui, sudegė viduje buvusios keturios karvės ir 13 vištų. 11 karvių iš pastato išvedė gyventojai, aštuonias avis išgelbėjo ugniagesiai. Gaisre sudegė pastato stogas, pusė perdangos, išdegė vidus, sudegė trys tonos šieno ir buities reikmenys.

Marijampolėje – žiauriai kankinamų gyvulių gelbėjimo operacija. Vėjo perpučiamose pašiūrėse rasta 15 įvairaus amžiaus galvijų. Gyvuliai tiesiogine prasme skendo mėšle, įtariama, kad buvo nešeriami ir negirdomi. Kraupūs vaizdai pas vieną ūkininką netoli Marijampolės Igliškėlių kaime pašiurpino net visko mačiusius. Kai kurie galvijai iki pusės paskendę mėšle ir net nebegali pajudėti. Pašiūrėse, kurios atstoja tvartus, rasta 15 įvairaus amžiaus galvijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, rengia naujas kvapų kontrolės taisykles ir svarsto mažinti leidžiamos koncentracijos ribą. Tuo tarpu ūkininkai teigia, kad turės nemažai investuoti, o tai žlugdys gyvulininkystę, pranešė LRT televizija. SAM ketina iš nuotekų valymo įrenginių, fermų ir kitų ūkio subjektų sklindančių kvapų leidžiama koncentraciją sumažinti keturis kartus pastate ir 40 metrų aplink jį.

Dėl sausros pakankamai pašarų nepasigaminę pieno gamintojai prognozuoja, kad rudeniop pieno sektorius dar labiau susitrauks. Dalis ūkininkų, norėdami gauti geresnę kainą, skuba parduoti gyvulius lenkams, kurie jau ne vienerius metus skersai išilgai važinėja po Lietuvą ir tuština pieno gamintojų tvartus. Politikai guodžia Lietuvoje ir toliau iš gamybos traukiasi mažesni ir didesni pieno ūkiai, karves dažniausia išsiveža lenkai.

 Laukinis Afrikos genčių gyvenimas vis dar svetimams mums, europiečiams. Tiesą sakant, vargu, ar kada nors mums pavyks apie jį sužinoti bent kiek daugiau. Vis tik didžiuosiuose žiniasklaidos leidiniuose dirbantiems fotografams kartais pasiseka užfiksuoti slaptus Afrikos genčių ritualus, be kurių net neįsivaizuojama ši paslaptinga civilizacija. Afrikoje gyvenančios moterys turi ypatingą svarbą.

Seime pradedamos diskusijos dėl geresnių ūkininkavimo sąlygų saugomose teritorijose – valstiečiai siūlo kai kuriuose draustiniuose lengvinti gyvulių ganymo bei statybų reikalavimus. Opozicijoje esančių liberalų atstovas Aplinkos apsaugos komitete Simonas Gentvilas apgailestauja, kad iniciatoriai su pataisomis galvoja ne valstybiškai, o valstietiškai ir, užuot sprendę esmines problemas dėl saugomų teritorijų valdymo, imasi tik siauram žmonių ratui svarbių reikalų.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant pastebėti sunku. Šiaulių aplinkosaugininkai saugomas teritorijas iš oro apžiūri jau ne pirmą kartą.

Ar žinote kaip atrodo gryno lietuviško kraujo karvė, avis, arklys ar šuo? Gyvulininkystės institute Baisogaloje – tokių per amžius išsaugotų grynų lieptuviškų veislių gyvūnų paroda. Jie ne tik šalies kultūrinis paveldas, o pasirodo ir sveiko maisto šaltinis. Gyvūnų veisles saugo kiekviena šalis. Lietuvoje galima iš to net ir išvystyti ūkį ir gauti paramą. Ir pasigaminti itin ekologiško maisto. Mokslininkai ištisus dešimtmečius saugo senąsias veisles.

Antradienį Kauno apylinkės teismas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pripažino Kauno rajono ūkininką A. A. Jis turės pusmetį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Be to, jam uždrausta dvejus metus verstis gyvulininkyste. Bylos duomenimis, A. A. netinkamai rūpinosi savo ūkyje auginamais veršiais, telyčiomis ir karvėmis.

Dėl alinančių karščių masiškai krentant gyvuliams, veterinarai įspėja – ūkininkus būti budrius. Karaliaujant karščiams, avims, arkliams, karvėms ar ožkoms gresia ne tik insultai, infarktai, bet ir mirtis. Paaiškėja taip yra todėl, kad žmonės dažniausiai neteisingai juos prižiūri. Būtina tikrinti ne tik šių gyvulių, bet ir visų naminių gyvūnų – šunų, kačių ar graužikų temperatūrą, saugoti juos nuo perkaitimo, duoti gerti daug vandens.

  Pirmadienio popietę Pagėgių savivaldybėje, kelyje tarp Vėžininkų ir Nausėdų, į avariją pateko mokyklinis autobusas.   Kaip BNS sakė Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Laimonas Petraitis, mokyklinis autobusas po susidūrimo su gyvulius vežusiu mikroautobusu nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Į ligoninę išvežti du vaikai, mokykliniu autobusu po pamokų vykę namo. Medikų pagalbos prireikė ir abiejų transporto priemonių vairuotojai.

Vasario 27 d. 23 val. 11 min. Mažeikių r., Liūliškių k., 47-erių metų vyro ūkiniame pastate kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas ir jame buvę naminiai gyvuliai, traktorius „MTZ1025“ (pagamintas 1994 m.), statybinės medžiagos ir šienas. Įtariamas padegimas. Nuostolis – 29 000 eurų.

Įstatymo pataisos, įteisinančios gyvulių nugalabijimą skerdykloje be apsvaiginimo, kurios galbūt atvertų dideles musulmonų pasaulio rinkas dėl rusiškų bėdų inkščiantiems mėsininkams, sukėlė neadekvačias isterijas. Pataisų priešininkų retorika neretai panaši į religinių fanatikų skandavimą.

Žinių radijas Seime vėl gaivinama iniciatyva pakeisti gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tai yra, kad būtų leidžiama skersti gyvulius skerdyklose, jų prieš tai neapsvaiginus. Rusijos sankcijų paveikti ūkininkai ir mėsos perdirbėjai tikina, kad tai yra galimybė atverti naujas eksporto rinkas. Tuo metu gyvūnų teisėmis besirūpinantys visuomenininkai sako, kad Rusijos krizė tapo puikia priedanga įteisinti žiaurų elgesį su gyvūnais.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė patobulintam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo iniciatoriai siūlo leisti skersti maistui ūkinius gyvūnus, prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos ir skerdžiami skerdykloje. Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotai institucijai siūloma nustatyti priemones, leisiančias užtikrinti tokio tikslinio skerdimo kontrolę.

Vida Tavorienė Iš senovės Graikijos mus pasiekęs posakis „Mes esame tai, ką valgome“ dabartiniu laiku, kai vis labiau intensyvinama gamyba ir žavimasi biotechnologijų mokslų stebuklais, aktualus kaip niekada. Intensyviai auginami viščiukai broileriai, bekonai užauga dvigubai greičiau nei augdami natūraliomis sąlygomis, iš karvių melžiama vis daugiau pieno. Sviesto, dešrų ar skilandžio skonis vis mažiau primena skonį tų produktų, kurių nuo seno būdavo kiekvienoje sodyboje.

Aušrinė Šėmienė Jie neturi žemės, namų, o visus savo buities rakandus paneša ant pečių. Iš šiuolaikinės technikos turi tik kompiuterį, mobiliuosius telefonus, fotoaparatą ir elektrinį piemenį. Ir tai tik žiemą, kai juos pasiekia elektra. Didžiausias jų turtas – vaikai ir gyvuliai. Išgins gyvulius Ditė Volungevičiūtė ir Egidijus Maciulevičius su penkiamečiu sūnumi Karoliu gegužės 1-ąją išgins gyvulius vasarai prie Bradeliškių piliakalnio Neries regioniniame parke.

„Gyvulininkystė – tai Lietuvos žemės ūkio ateitis“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. – Gyvulininkystės paviljonas Nemuno saloje – viena patraukliausių Kaune vyksiančios parodos ,,AgroBalt 2014“ atrakcijų“. Saloje tris dienas gyvens per 100 žirgų, galvijų, avių, ožkų, alpakų, ponių, triušių, o kur dar paukščiai – vištinės žąsys ir pirmą kartą parodoje pasirodysiantys dekoratyviniai balandžiai.

„Žalias“ maistas esą turi galių išgydyti visas ligas – net vėžį, tikina žaliavalgiai. Tačiau mitybos ir onkologinių ligų specialistai tokias kalbas vertina skeptiškai. „Dažnai tie, kurie teigia, kad pasveiko nuo vėžio natūraliais būdais, net nepasako, kokiu vėžiu sirgo. Gali būti, kad tik jie ir sugalvojo, kad serga“, – LRT.lt teigė Vilniaus Universiteto onkologijos instituto spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.

Specialistai skambina pavojaus varpais: jei nepažabosime antibiotikų naudojimo, prarasime gebėjimą kovoti su infekcijomis ir jau po kelių dešimtmečių paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos. Viešai nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas neprisipažins, kad ūkyje kartais be svarbaus reikalo naudoja nelegaliu būdu įsigytus antibiotikus.

 Seimo Aplinkos komitetas siūlys parlamentui atmesti grupės "darbiečių" pateiktą įstatymo projektą, kuriuo norima dėl religinių įsitikinimų leisti gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus. Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį, skubos tvarka svarstęs projektą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šiuo metu numato, kad skerdimas yra apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ  Dauguma kaimų turi savo senas kapinaites, kurios laikui bėgant tampa nebenaudojamos, apauga žole, sunyksta antkapiniai kryžiai, nebelieka jas ribojančių tvorų. Iš Žygaičių seniūnijos Vilaičių kaimo pernai išsikėlė paskutinė savo artimųjų kapus lankanti moteris. Lauke, kuriame yra kapinaitės, ūkininkas ėmė ganyti gyvulius, o ramią vietelę ant mirusiųjų kaulų, po beržais, labai pamėgo jo karvės.

Lietuva tapo paskutine šalimi iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriai Baltarusija dėl Šmalenbergo viruso laikinai uždraudė įvežti galvijus, ožkas ir avis. Neprognozuojama, kad tai galėtų turėti reikšmingos įtakos šalies verslui. „Baltarusija dėl mašalų platinamo Šmalenbergo viruso yra apribojusi gyvūnų įvežimą iš visų Europos Sąjungos šalių, buvo likusi tik Lietuva. Dabar pritaikė ribojimus ir mums, tačiau pastaruoju metu Lietuvos verslas čia nebuvo aktyvus.

Lenkijos parlamentas penktadienį atmetė galimybę leisti maistui skirtų gyvulių ritualinį skerdimą, supykdydamas žydų bendruomenę, taip pat ūkininkus ir eksportuotojus, orientuotus į Izraelio ir musulmonų šalių rinkas. Įstatymų leidėjai 222 balsais prieš 178 atmetė vyriausybės pasiūlytą projektą, pagal kurį turėjo būti sugrąžinta tokia praktika, itin svarbi judėjams ir musulmonams. Devyni Seimo nariai balsuojant susilaikė.

Gyvulių eksporto vartai iš Lietuvos į Rusiją atsivėrė - Kybartuose atidarytas atnaujintas pasienio veterinarijos postas. Gyvulius į Rusiją gabenantiems verslininkams šis postas - ypač svarbus, nes gerokai sutrumpins kelionę, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Atidarius postą, 200 kilometrų sutrumpės iš Lietuvos į Kaliningrado sritį vežamų gyvūnų kelionės maršrutas. Gerokai trumpesnį kelią įveiks ir ta pačia kryptimi gyvūnus iš Latvijos bei Estijos gabenantys vilkikai.

 Pritaikius griežtas sankcijas gyvulių nelaikantiems vadinamiesiems sofos ūkininkams, ES tenka grąžinti dešimtis milijonų litų išmokų, todėl Žemės ūkio ministerija švelnina kovos su jais būdus. Šiemet susigriebta, kad buvo per smarkiai užsimota baudžiant „sofos“ ūkininkus. Dėl griežtų sankcijų už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus už pernykščius metus ES būtų tekę grąžinti apie 40 mln. Lt, o už 2013-uosius – dar didesnę sumą.

Trečiadienį Pakruojo komisariato policininkai Plento kaimo (Pakruojo rajonas) sodyboje rado kelias savaites badu marintas ožkas su jaunikliais. Vienas ožkiukas jau buvo nugaišęs. Girtuokliaujantis gyvulių savininkas per landynes keliauja nuo Velykų. Gyvuliai nešerti trečią savaitę Į šešiasdešimt ketverių Kęstučio Banio sodybą policininkai užsuko, tikrindami gautą pranešimą. Žmonių sodyboje nesimatė, užtat iš tvarto sklido gailus mekenimas.

„PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijas sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai. Vien šių metų rudenį išmokos už susidūrimus su gyvūnu šoktelėjo 55 proc., o kita gyvūnų padaryta žala padidėjo 2 kartus. Net ir žiemą, kai gyvūnų migracija nėra tokia intensyvi, draudikai bemaž kasdien gauna pranešimų, kuomet eismo avarijų kaltininkai būna žvėrys.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad po ilgų diskusijų, derybų ir įrodymų, kad mėlynojo liežuvio ligos židinių Lietuvoje nėra, leista atnaujinti prekybą šiai ligai imliais gyvūnais su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis bei trečiosiomis šalimis.

Išmokų už pievas sumažinimas neturintiems gyvulių privers kaimų žmones vėl imtis šeimos ūkio. Daugės laikančiųjų vištų, triušių, avių ar ožkų, rašo „Respublika“. Gyvenimo būdo nekeičia tik tinginiai, jiems „neapsimoka“ vargti nei su daržovėmis, nei su vištomis ar triušiais. Kaimuose tvirtai įsigalėjęs požiūris, kad gyvulių ir paukščių laikyti neapsimoka.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Joniškio rajone dalyvavo „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso atidaryme. Premjeras pažymėjo, kad komplekse susijungia žemės ūkis kaip sena Lietuvos tradicija ir ėjimas į ateitį, diegiant moderniąsias technologijas. „Šiuolaikinės modernios fermos statyba liudija, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas kertinių Lietuvos gerovės augimo pamatų.